Edgeplay

 
Jei nesate tikri ar tai, ką darote, darote teisingai – geriau nedarykite visai.

Žmonės, kuriems niekada neteko susidurti su BDSM ir tokio tipo žaidimais, bet kokį panašų aktą jau traktuotų kaip edgeplay, tačiau tai yra visiškai atskira temos dalis, išsiskirianti ypatingai didelio pavojingumo veiksmais. Tai žaidimas, kurio metu ribos išsiplečia tiek, kad vienas neatsargus žingsnis gali sukelti psichologinės ir fizinės sveikatos sutrikdymus ar net mirtį. Tai dažniausiai peržengia saugumo ir sąmoningumo ribas, tačiau vis vien lieka sutartiniu veiksmu. Kad išvengti nemalonių patirčių, būtinas detalus veiksmo aptarimas tarp dominuojančio ir paklusniojo, mat edgeplay žaidimuose dažnai eliminuojami saugumo žodžiai, stabdantys veiksmą, kuomet jis tampa nemalonus ar nepakeliamai skausmingas.

Visų pirma, derėtų aptarti edgeplay rūšis, nes kiekvienas skirtingai suvokia saugumo ir sąmoningumo ribas. Edgeplay galime skirstyti kaip: žaidimą su asmeninėm ribom ir žaidimą, oficialiai apibrėžiamą kaip edgeplay. Pirmuoju variantu yra manipuliuojama asmeniniais tabu ir baimėmis, tad galime teigti, jog tai neturi realių ribų dėl kiekvieno žmogaus skirtumų. Pavyzdžiui, žmogui, kuris paniškai bijo vorų, žaidimo metu ant kūno yra uždedamas voras arba klaustrofobas gali būti uždaromas ankštame narve. Šiuo atveju, mes negalime teigti, kad kuris nors vienas variantas yra labiau „ribinis“, nes kiekvieno ribos yra skirtingos ir tas, kuris bijo vorų, gali nejausti jokios baimės uždaroms patalpoms. Tačiau reikia sutikti, kad susidūrimas su asmeninėmis fobijomis yra paveikus tiek morališkai, tiek fiziškai.

Antra edgeplay rūšis yra tai, ką bendru susitarimu priimta laikyti ribiniais veiksmais, galinčiais sukelti sveikatos problemų, sužaloti psichiką. Tai veiksmai, kurie kertasi su racionaliu protu ir savisauga. Paprastai tokiais veiksmai laikomi žaidimai su adatomis, krauju, ginklais, peiliais, ugnimi, vandeniu, elektra ar deguonies ribojimu. Taip, tai yra tai, ką BDSM bendruomenėse yra priimta vadinti tikruoju edgeplay. Jis taip pat gali būti skirstomas į: rolinius ar vieno asmens žaidimus (self-play). Roliniai žaidimai, tai žaidimai tarp kelių partnerių, kai yra dominuojanti ir paklusnioji pusės. Vienas asmuo taip pat gali žaisti ribinius žaidimus, manipuliuodamas savo baimėmis, plėsdamas nematomas ribas to, ką visuomenė laiko nesaugiu veiksmu.

O kas yra tas nesaugus veiksmas? Tai veiksmas, kuriam trūksta saugumo/apsaugos, jis yra pavojingas, rizikingas ir galintis sukelti nuostolių, pakenkti sveikatai. Kaip jau minėjau, mėgstantys „vanilinius“ užsiėmimus bet kokią S/M veiklą gali pavadinti nesaugia. Taigi, tiksliausia būtų teigti, kad nesaugus yra tas aktas, kuriame dalyviai nežino apie galimas pasekmes, nesilaiko visų įmanomų saugumo priemonių ir iš anksto neaptaria žaidimo taisyklių. Netikėti veiksmai gali sukelti nusivylimą, psichologines traumas, sužlugdyti pasitikėjimą partneriu ir sugriauti santykius. Neverta net rašyti, koks svarbus tokiuose žaidimuose yra pasitikėjimas. Edgeplay yra tokia santykių rūšis, kai nėra siekiama sukelti skausmą ir padaryti sveikatai žalos, stebint kiek galės ištverti paklusnusis. Tai labiau žaidimas su ribomis ir galimybių praplėtimu, kai tai, kas anksčiau buvo tabu, ilgainiui tampa norma.

Erotinė asfiksija (breath play) (sunkus kvėpavimo, kraujotakos ir nervų sistemos sutrikimas) sukelia euforijos jausmą, nes, trūkstant deguonies, organizme daugiau pagaminama adrenalino. Smaugimas taip pat sukelia galvos svaigulį, kuris kai  kuriuos žmones taip pat labai jaudina. Galiausiai prieinama prie būsenos, mediciniškai vadinamos hipoksija, kuomet smegenims patiriant deguonies badą, žmogus gali regėti haliucinacijas ar orgazmo metu jaustis taip, lyg jo siela paliktų kūną. Kai kurie žmonės taip pripranta prie asfiksijos teikiamo nežemiško pasitenkinimo, kad net būdami vieni ir masturbuodamiesi smaugia save. Iš esmės, tai galime pavadinti fetišu. Jo atsiradimas siekia XVII a. pr., kai kvėpavimo stabdymas buvo naudojamas lytinio nepajėgumo gydymui. Tokia praktika paplito, kai viešai pakariant nusikaltėlius buvo pastebima jų erekcija, kartais netgi ejakuliacija.

Asfiksijai sukelti gali būti naudojami įvairūs būdai: nosies ir burnos uždengimas delnais, smaugimas rankomis, specialios kaukės ir net plastikiniai maišeliai. Tai tikras pasitikėjimo žaidimas, kai paklusnusis atiduoda save į dominuojančio rankas. Tai itin pavojingas žaidimas, nes paklusnusis negali ištarti slaptažodžio/saugumo žodžio. Be to, patirdamas didelę euforiją, žmogus negali tiksliai įvertinti savo būklės. Dominuojantis turi gebėti įvertinti būklę iki sąmonės praradimo.

Specialios kaukės, skirtos deguonies ribojimui, dažniausiai patenkina keletą poreikių. Visų pirma, kaukė paslepia veidą ir pažemina žmogų. Iš veido bruožų dažniausiai esame atpažįstami kitų, tai – mūsų indentiteto dalis. Kai veido bruožai eliminuojami, paslepiami po kauke, žmogus iš asmenybės tampa nereikšmingu vienetu. Kaukė neretai dengia akis, kas sukelia dar didesnį jaudulį, nes paklusnusis nežino, kas bus toliau. Kaukės su vamzdeliais orui patekti leidžia patogiai kontroliuoti situaciją, uždengiant angą ranka ar pirštu. Taip pat dažnai naudojamos dujokaukės ar kaukės anestezijai. Guminės (lateksinės) kaukės gali būti pavojingos dėl to, kad jas sunku greitai nuimti, jei netyčia kas nors nutiktų su oro patekimo anga. Derėtų pasirūpinti žirklėmis ir turėti jas žaidimo metu, kad išvengti nemalonių situacijų ir pavojaus sveikatai.
Yra dar keletas erotinės asfiksijos rūšių, tokiu kaip korimas ar trachėjos spaudimas, dedant didelius svorius ant kaklo. Tokie žaidimai yra labai pavojingi, o riba tarp gyvybės ir mirties yra tikrai labai siaura. Sunku apibrėžti, kokios patirties ar žinių reikia tam, kad išvengti sužalojimų, todėl šie žaidimai yra nerekomenduojami.

Žaidimai su adatomis (needle play) yra taip pat labai paplitusi BDSM praktika. Paprastai oda yra perduriama kiaurai, o pasibaigus žaidimui, adata ištraukiama ir žaizdoms leidžiama užgyti. Kai oda perduriama keliose vietose, žmogaus organizmas ima išskirti hormoną endorfiną. Malšindamas skausmą, jis iššaukia euforiją – savotišką apdovanojimą organizmui dėl patirto skausmo. Kai kuriems daugybiniai adatų dūriai gali sukelti net orgazmą. Adatų ištraukimas iš odos irgi turi savotišką efektą, kuris kai kuriems gali būti labai malonus. Neretai adatų galai dekoruojami, norint sukelti dominuojančiam estetinį pasitenkinimą. Labiausiai paplitęs būdas yra sujungti adatas plona juosta, imituojant korsetą, nors pamažu plinta įvairiausi kiti metodai, kai naudojant šimtus adatų yra sukuriami abstraktūs piešiniai ant kūno.

Labai svarbu yra pasirūpinti steriliomis adatomis, kurios iki tol nebuvo niekeno naudojamos. Geriausia adatas išimti iš hermetiško įpakavimo prieš pat naudojimą. Dūrio vietą papurkšti/patepti antiseptine medžiaga arba alkoholiu. Tai labai svarbu, nes per kraują ir naudotas adatas yra perduodamas ŽIV/AIDS virusas, įvairios hepatito formos, kitos sunkios ligos ir bakterijos, galinčios užkrėsti kraują. Neteisingai atliekamas dūris gali pažeisti nervus, kraujagysles, sukelti kraujavimą ar palikti randus. Tad svarbu, kad dominuojantis išmanytų žmogaus kraujagyslių anatomiją. Sergantiems hemofilija ar diabetu, žaidimai su adatomis gali būti mirtini.

Gan radikalus variantas yra žmogaus odos pervėrimas kabliais ir pakabinimas tam tikrame aukštyje. Dažnai tokią veiklą praktikuoja „kitokių” pojūčių, dvasinio nušvitimo per skausmą siekėjai ar tiesiog kūno modifikavimo fanatikai, neretai rengiantys pasirodymus BDSM vakarėlių metu.

Ugnies naudojimas (fire play) BDSM žaidimuose nėra labai paplitęs dėl to, kad tai gali sukelti ne tik rimtus nudegimus, bet ir gaisrą patalpoje. Labiausiai paplitusi žaidimų ugnimi rūšis – plakimas degančiu botagu, kuomet jo galai yra mirkomi alkoholyje ir uždegami. Ugnis gali būti naudojama ir kaitinti tam tikriems daiktams – antkakliui, pančiams, spaustukams ir pan. Taip pat naudojamos degančios lazdos, pirštinės. Kartais tam tikra paklusniojo kūno dalis yra patepama degiu skysčiu, padegama ir tuoj pat užgesinama (prieš tai kartais dar nuplakama deganti oda). Radikaliausias variantas – degantis rimbas, kuriuo plakama oda gali būti nežymiai įpjaunama, o pažeista vieta dar sudirginama ugnimi. Nuo pat vaikystės žinome, kad su ugnimi reikia elgtis atsargiai, todėl patartina turėti šalia karščiui atsparią antklodę ir drėgno audinio skiaučių. Plaukus derėtų surišti ir laikyti kaip įmanoma toliau nuo ugnies. Prieš sesiją nesikvėpinti, nesipurkšti dezodorantu ar kitomis, galimai degiomis, priemonėmis. Pasistengti, kad šalia nebūtų degių sintetinių audinių, tokių kaip užuolaidos, lovos apklotai ir t.t.

Žaidimas su šaunamaisiais ginklais (gun play) yra pavojingas nebent tuo atveju, jei ginklas yra užtaisytas. Pats ginklas, kaip galios simbolis, net neužtaisytas sukelia tam tikrą baimės ir nerimo jausmą, jei yra nukreiptas į žmogų. Neretai dominuojantis nesako paklusniajam ar ginklas gali iššauti ar ne, kad sukelti dar daugiau jaudulio. Atvirkščiai nuo ginklų, žaidimas su peiliais, kardais ar durklais (knife play) yra pavojingas visada, nesilaikant elementaraus saugumo priemonių. Šie įrankiai dažniausiai naudojami nuplėšti rūbams nuo kūno, nukrapštyti vašką, žaidimams su ugnimi (įkaitinti ašmenys), žymėjimams ar tiesiog imituojant užpuolimo, prievartavimo scenas. Privalu įsitikinti, kad ašmenys yra švarūs ir gerai dezinfekuoti, jei netyčia būtų pažeista oda. Derėtų elgtis ypatingai atsargiai, kai šalia kūno yra aštrus daiktas, nes vienas neatsargus judesys ir mirtinos pasekmės neišvengiamos.

Žaidžiant su elektra (electro play/e-stim), reikėtų vengti savadarbės įrangos naudojimo – didelė elektros iškrova gali pažeisti audinius ir sutrikdyti normalią organų veiklą. Kankinimai vandeniu (water bondage/waterboarding) yra ypatingai pavojingi, nes imituojant skandinimą, kartais pakanką vieno „gurkšnio“ ir žmogus užspringsta vandeniu. Tai gali pažeisti plaučius, smegenis ar kūno dalis, kurios būna supančiotos, nes skandinamas žmogus natūraliai stengiasi išsivaduoti iš pančių.

Praėjusio amžiaus pabaigoje neigiamai vertinami žaidimai tarp skirtingo amžiaus asmenų (ageplay) ir žaidimai su išmatomis (scat), šiandien yra tapę norma ir taip pat traktuojami kaip edgeplay. Amžiaus skirtumas tarp partnerių ir tariamas „įsivaikinimas“ pavojingas labiau emociškai, nei fiziškai. Manoma, kad žmonės, linkę užsiimti tuo, dažnai būna išgyvenę tam tikrų traumų vaikystėje. Tapdtami „vaikais“ dar kartą, jie nori kompensuoti sau už skaudžius išgyvenimus, patirtus prieš daugybę metų, tačiau kartais tokia „terapija“ suveikia atvirkščiai, dar labiau sužadindama neigiamus prisiminimus.
Fetišas išmatoms – išmatų valgymas, laižymas, tepimas ant kūno ir intymių organų yra labai pavojingas dėl bakterijų ar net parazitų, kurie būna žmogaus žarnyne. Jei žmogaus kūne yra žaizdų ar nubrozdinimų, o šie turi kontaktą su išmatomis, tokie žaidimai gali baigtis kraujo užkrėtimu ar net mirtimi. Trumpos sesijos turėtų baigtis kruopščiu kūno dezinfekavimu. Ilgos sesijos, kuomet bakterijos turi laiko daugintis, ar išmatų valgymas yra nerekomenduojamas.
Jei šie žaidimai tokie pavojingi net ir apsiskaičiusiems, kodėl žmonės vis vien tai daro? Daugelis edgeplay gerbėjų negali apibrėžti tikslios priežasties. Dažniausiai juos veikia endorfinai, kurie išsiskiria dėl skausmo ar baimės. Kai kuriuos užveda pavojus ir tikimybė mirti žaidimų metu, kuri yra kur kas didesnė nei įprastose BDSM scenose. Kiti teigia, jog tai būdas susidurti su savo baimėmis akis į akį ir taip jas nugalėti. Yra tokių, kuriuos varo iš proto absoliutus paklusnumas ir atsidavimas kitam. Noras būti kontroliuojamiems nugali baimes ir skausmą. Žinoma, tai puikus būdas pasitenkinti ir fiziniams, bei psichologiniams mazochistams. Bet kuriuo atveju, tai visiškai kitokia patirtis, ilgainiui daugeliui tampanti fetišu ar obsesija.

Daugelis edgeplay gerbėjų specializuojasi tik vienoje srityje. Išmanydami ne visus iš karto, bet tik vieną dalyką, jie gali lengviau gilinti žinias ir taip apsidrausti dėl galimų nesėkmių. Partnerių paprastai ieškoma tokių, kurie išmanytų tą patį dalyką taip pat ar beveik taip pat gerai. Narkotinės medžiagos nėra toleruojamos nei privačiose, nei viešose sesijose.
Tai viena įspūdingiausių BDSM sričių, išbandanti abi poros puses tiek emociškai, tiek fiziškai, tiek protiškai. Mūsų mintis ir kūnus užlieja galybė pojūčių, kurių negalėtų sukelti jokia kita veikla. Tik nuo partnerių pasitikėjimo vienas kitu ir sukauptų žinių priklauso kokios bus tos patirtys – teigiamos ar neigiamos.

Sphinx

 
Komentarai
Naujas komentaras