Fornifilija (žmogus - baldas)

 
1 komentaras
Jei apsižvalgysite savo kambaryje ir atkreipsite dėmesį būtent į baldus, kuriuos Jūs turite, greičiausiai pamanysite, kad tai pilki ir nuobodūs daiktai.

Bet kodėl Jums nesusikūrus naujo ir kur kas labiau provokuojančio baldų komplekto? Žmogus-baldas gali būti ne tik fantazijos pasaulyje, jis gali būti realybe. Jus galite panaudoti savo vergą ar vergus, ir suplanuoti naują baldų išdėstymą. Ir viskas tik Jūsų patogumui!

Fornifilija - vergijos ir seksualinio sudaiktinimo forma, kitaip tariant, parafilija (seksualinis iškrypimas), kai žmogaus kūnas yra suformuojamas į kėdę, stalą, spintą ar kitokį baldą. Terminą suformulavo Jeff Gord. Fornifilija yra viena radikaliausių vergijos formų, nes objektas paprastai yra surištas ir išlieka nejudrūs ilgesnį laiką. Jam dažniausiai užkemšama burna, atimant galimybę komunikuoti ir taip siekiant dar labiau „sudaiktinti“ žmogų. Kamštis burnai gali turėti ir kitą paskirtį, pavyzdžiui būti peleninės, batų ar tualeto šepečio, dulkių šluostės laikikliu.

Pirmosios Fornifilijos ištakos siekia 19 amžių, kai „vaizduotės pionieriai iš Prancūzijos pogrindindio seksualinio išsilaisvinimo, pradėjo mąstyti apie dalykus, kuriuos šiais laikais pavadintume kaip fornifilija“.

François - Rupert CARABIN, 19 a.

Fornifilija - aktas, kurio metu paklusnusis paverčiamas į paprasčiausią funkcionuojantį baldą, yra daugelio bondažo entuziastų didžiausias tikslas. Visiškai nejudrus paklusnusis supranta, kad yra naudingas savininkui tik atlikdamas kėdės, stalo ar kito baldo funkciją. Toks paklusniojo sudaiktinimas gali būti labai seksualus, ypač atsižvelgiant į tai, kad tuo metu paklusnusis yra visiškai pažeidžiamas. Paklusnusis, paverstas į baldą, negali judėti ir gali tik tikėtis, kad iš jo bus nors šiek tiek naudos.

Fornifiliją galima suprasti kaip meno rūšį, išlenkiant moterų ar vyrų figūras į baldus bei suteikiant joms gražias formas. Kol jie yra nuogi, jie tampa tarsi negyvi objektai, todėl dažnai vadinami „medžiaga“ – medžiaga, iš kurios kas nors gaminama. Kūrybiškai panaudojus žmones – baldus galima sukurti sukurti stalus, kėdes, šviestuvus, lempas, kojų staliukus, dekoracijas ir kt. Kai jūs nusprendėte, kokios formos Jums reikia, Jums belieka tik panaudoti virvę, užfiksuojant reikalingą padėtį.

Fornifilijos įtaka pasireiškė ir mene. Vienas geriausiai žinomų menininkų, savo darbuose panaudojęs fornifiliją, yra britas Allen Jones, kuris 1969 metais sukūrė įžymią skulptūrų seriją, pavadinta „Skrybėlių stovas, stalas ir kėdė“. Joje nuogų moterų kūnai yra virtę tam tikrais, dažniausiai kiekvieno namuose esančiais, baldais. Tai labai ryškus ir provokuojantis darbas, siekiantis perteikti stiprias emocijas, kurias jaučia žmogus, pažemintas iki objekto. Be abejonės, įdomi ir suvokėjo reakcija – kokius jausmus ir asociacijas jam kelia kūnas, paverstas daiktu. Galbūt sukelia gailestį ar anaiptol, norą pasinaudoti – atsisėsti, prispausti, sukelti kančią ir dar labiau pažeminti?

„Skrybėlių stovas, stalas ir kėdė“

Ikvėptas Allen Jones darbų, Norvegijos menininkas Bjarne Melgaard sukūrė ypatingą kėdę.

Pirmiausia, Jūs turite išsiaiškinti, ką jūsų vergas gali padaryti. Stalo pozicija yra paprasčiausias būdas pradėti ir tai leis jums pamatyti, kiek užtruks mokyti savo „baldus“. Ar Jūsų vergas gali stovėti keturiomis ant žemės ir kurį laiką pabūti stalu? Kai jis įrodys, kad gali būti stalu, Jūs galite pradėti jį naudoti ir kaip staliuką kojoms ar kėdę. Vergui turi būti pasakyta tiksliai, kokioje padėtyje jis turi būti. Vergas turi būti nuolat treniruojamas, kad šią poziciją išlaikytu vis ilgiau ir ilgiau, kol įtikins, kad gali būti tokioje pozicijoje, kokioje yra naudingas.

Kėdės ir stalai yra paprasčiausios idėjos, bet Jūs taip pat galit turėti vergą, kuris yra pakaba rūbams arba kušetė. Galite apdengti baldą audiniu, tuo parodant vergui, kad jis yra tik daiktas ir niekas daugiau, kad bus naudojamas vėl ir vėl. Jūs galite kurti stalų kompozicijas su keliais vergais arba galite vakarieniauti ant vergo nugaros, nekreipiant dėmesio į jo buvimą. Galimybės vergui įrodyti savo atsidavimą Jums yra neribotos.

Be abejonės, svarbus ir saugumas. Daugeliu atveju yra reikalinga fiksacija, todėl svarbu įsitikinti, kad tai nestabdo kraujo cirkuliacijos, ypač ties riešais ar čiurnomis. Ypatingai svarbu nuolatos tikrinti ar Jūsų svoris pernelyg netrikdo objekto kvėpavimo. Ilgą laiką spaudžiant krūtinės ląstą, net ir visiškai nestipriai, ji pavargsta ir gali sutrikti deguonies patekimas į plaučius. Kartais „baldams“ reikalingos ir specialios atramos, parduodamos internetu. Ne visos pozos yra patogios ir ilgas išbuvimas yra praktiškai neįmanomas, tad reikia įtvarų, atramų, stovų vergams prisilaikyti. Įrengimai turi būti ne tik patogūs, bet ir pakelti kelių žmonių svorį.

Žmogus - baldas yra provokuojantis būdas išbandyti savo vergą ir stebėti kaip jis elgiasi streso metu. Nors Jūs galite nežinoti, ką daryti su jais pradžioje, kai tik Jūsų gyvenime atsiras žmogus – baldas Jūs nustebsite, kaip galėjote prieš tai išsiversti be jų. Išbandykite įvairius baldus skirtingomis dienomis ir pamatysite, kurie Jums patinka ir kuriais Jūs mėgaujatės.

„Ji stovėjo kampe. Ji turėjo lempos gaubtą ant galvos. Nuo lempos gaubto jos galva prakaitavo. „Esu lempa“, -ji sau pasakė. Ji stovėjo kampe su nuleistomis ir prie šonų priglaustomis rankomis, ir lempos gaubtu ant galvos. Ji laukia vyro grįžtant namo. Jos vyras norėjo, kad ji būtų lempa. Jos vyras buvo geras žmogus, bet jis norėjo, kad jo žmona, priklausomai nuo savaitės dienos, būtu įvairiais baldais. Tai jai buvo sunku. Tačiau tai jį sujaudindavo. Ji pasakė sau garsiai: „Aš esu lempa“. Ji nelabai nori būti lempa. Ji norėjo būti žmogumi. Tai buvo problema. „Lempa“, - ji pati sau pasakė. Esu lempa. Kas žinojo, kuo ji taps rytoj? Gal ji bus foteliu. Ji manė, kad foteliu būti yra geriau nei lempa. Tada jai atėjo į galvą, kad būnant foteliu tikriausiai reikėtų sulenkti abi kojas ir užsimesti jas per galvą taip, kad jos užpakalis taptų sėdyne. Tai nebūtų patogu, visiškai. Tik Dievas žino, kas nutiktų su ja, jei jos vyras norėtu atsisėsti ant jos šalia savo stalo, tam kad atliktų darbą, kurį parsivežė iš ofiso. Tikriausiai, ji sulūžtų. Sulūžęs fotelis. Ji išgirdo vyrą rakinant duris. Aukštas tamsus vyras įžengė į kambarį. „Esu lempa“, - ji pasakė sau po lempos gaubtu kampe. Ji buvo tuo, ko norėjo jos vyras. Ji įjungė save.“

Sphinx

 
Komentarai (1)
Idomi mintis- ideja ;)
Naujas komentaras