Skaitytojo BDSM istorija: JUODOJI AVELĖ

 
Ateinu į Tavo nurodytą vietą, Tavo nurodytu laiku. Įėjęs, prie baro užsisakau bokalą tamsaus alaus. Kol jis man yra pilamas, apsidairau. Ilgai netrunku, kol pastebiu niekuo neišsiskiriančias duris - net neabejoju, manęs už jų manęs jau laukiate Tu bei ji. Šį vakarą aš būsiu tik Tavo pakviestas stebėtojas, veiksme sudalyvaudamas tik tuomet, kai manęs to bus paprašyta, ir netgi tuomet būsiu toks atsargus, kad mano nematomos rankos prisilietimą pastebėtų tik patys įžvalgiausi skaitytojai. Pasibeldžiu į duris, atidarau jas, įeinu. Durys uždaromos, aš tampu nematomas.


Kambario dėmesio centre neabejotinai yra ji bei jos smulkiai garbanoti tamsūs plaukai. Ji – Juodoji Avelė, gimusi kitokia nei visi ir niekada nepritapusi bandoje, kol Tu jos nesuradai ir neparodei jai kelio. Tu esi jos vedlys, jos išganytojas bei jos Šeimininkas ir ji paklusniai seks paskui Tave kad ir iki pasaulio krašto. Šį vakarą Tu sėdi šalia jos ir su Tau būdinga šypsena nužiūrinėji jos kūną.

- Atsistok ir pasikelk sijoną, - galiausiai įsakai Tu.

Ji klusniai atsistoja ir pakelia sijoną, taip parodydama kelnaičių trūkumą po savo pėdkelnėmis. Tu nusišypsai ir iš lėto nusmauki jos pėdkelnių gumą jai iki kelių, taip apnuogindamas ir visam kambariui parodydamas jos švariai nuskustą katytę. Tu delnu ją paglostai, taip priversdamas Avelę tyliai suaimanuoti. Ji yra ištroškusi dėmesio ir Tu tai žinai. Dėmesio ji tikrai gaus, tačiau kokio – tai nuspręsi Tu.

- Aš leidau pasirinkti, ar nešiosi liemenėlę, tačiau taip pat daviau žinoti, kad man labiau patiktų, jei ateitum be jos. Ką tu pasirinkai?

Ji pakelia savo palaidinę, parodydama tamsią liemenėlę, dengiančią jos krūtis.

- Nusivyliau, - galiausiai pareiški, - aš maniau, kad net ir turėdama sprendimo laisvę, tu stengsiesi man įtikti. Ar supranti, kodėl aš nepatenkintas? – ji klusniai linkteli – Tokiu atveju supranti, kodėl būsi baudžiama. – Ji ir vėl klusniai linkteli.

Tu liepi jai nusisegti liemenėlę. Kol ji rengiasi, iš savo striukės kišenės Tu išsitrauki siaurai pailgą juodos spalvos plastikinį objektą. Ji iškart atpažįsta, kad tai yra vienkartiniai antrankiai ir klausiamai kilsteli antakį, tarsi bandydama iš Tavęs išgauti atsakymą, ar jais bus rakinama. Kuomet Tu liepi jai pasikelti sijoną ir pasilenkti, klausimų apie Tavo ketinimus jai nelieka. Ji nusisuka nuo Tavęs, pakelia savo sijoną ir išsiriečia, atstatydama savo užpakalį plakimui.

Įgudusia ranka Tu kerti jai per užpakalį. Tuomet dar kartą, dar ir dar, kol jos užpakalis gražiai paraudonuoja. Pabaigęs ją plakti, nurodai jai atsiklaupti ir bučiuojant Tavo delną padėkoti už gautą bausmę. Tik tai atlikusi, ji gauna Tavo leidimą sodinti savo nuogą užpakalį ant šaltos odinės sofos atvėsimui. Avelės veidas papuoštas šypsena – Tu įtari, kad ji galėjo tyčia pasirinkti taip apsirengti, vien tam, kad turėtum priežastį ją nuplaukti. Tarsi tos priežasties Tau reikėtų.

Užpakaliui šiek tiek nurimus, Tu įsakai jai atsiklaupti ir eiti prašyti spaustukų. Ji atsiklaupia ant kelių, pakelia aukštyn meldžiamą žvilgsnį ir vos girdimai sušnabžda: „Prašau, duokite man spaustuką“. Jai tarp dantų paduodamas spaustukas, kurį atsargiai laikydama lūpomis ji atsistoja ir pasikelia savo palaidinę, atidengdama šįkart jau nuogą savo krūtinę – taip, kaip Tau patinka. Tu iš lėto apžiūri jos krūtis, kol galiausiai apsisprendi ir, paėmęs spaustuką jai iš lūpų, įgudusiu judesiu įsegi spaustuką jai į dešinį spenelį, plačiai jį apimdamas spaustuko žnybtais. Segdamas Tu stebi jos veidą, kaip juo perbėga malonaus skausmo pojūtis, sekama tylios aimanos ir galiausiai palydima stipriau suspaustų lūpų, bandančių apsiprasti su nauju pojūčiu.

Šį procesą Tu pakartoji su kitu jos speneliu – vėl atsiklaupimas, vėl prašymas spaustuko, vėl ta pati jos reakcija veide, kuomet segtukas jai įsegamas.

Įsegęs abu spaustukus, Tu iš lėto nutempi jos palaidinę žemyn. Palaidinės medžiaga šiek tiek judina spaustukus, tačiau to užtenka, kad jai būtų sukeliama pakankamai pojūčių – sukandusi dantis, ji aštriai įkvėpinėja orą, bandydama suvaldyti save. Galiausiai, Tau nuleidus jos palaidinę iki galo, ji plačiai išsišiepia ir dar kartą tau padėkoja.

- Aš dar nebaigiau, - atsakai į jos padėką. Jos šypsena perbėga žaismingumo šešėlis – ji puikiai žino, kur bus segamas kitas spaustukas.

Ji ir vėl pakartoja tą pačią procedūrą – atsiklaupia, paprašo dar vieno spaustuko, gavusi paima jį tarp savo lūpų. Šįkart atsistojusi ji pasikelia savo sijoną. Tu delnu paglostai jos katytę, taip ją sušildydamas ir paruošdamas tam, kas seks po to – iš lėto, precizišku judesiu tu įsegi trečiąjį spaustuką jos katytei. Jos veidą užvaldo visiško įsitempimo bei susikaupimo būsena, tačiau po kelių sekundžių ji apsipranta ir nurimsta.

- O dabar užsidėk ant viršaus megztuką, kad speneliai nešviestų, ir eik prie baro užsakyti mums dar tris bokalus alaus. Ir vytintos mėsos parnešk.

Avelė klusniai linkteli ir lėtais, atsargiais žingsniais, bijodama savo šlaunimis užkliudyti spaustuką, nužingsniuoja prie baro. Tu patogiai sėdėdamas ant sofos su šypsena stebi jos žingsnius, kol galiausiai ji pranyksta tarpduryje.

Už minutės ji sugrįžta, lygiai tais pačiais smulkiais ir atsargiais žingsniais prieina prie sofos ir atsisėda šalia Tavęs. Nutaisiusi patį nerūpestingiausią veidą, koks tik įmanomas, laukia, kol prie stalo ateis padavėjas su jūsų gėrimais ir užkandžiais. Tu sunkiai gali valdyti šypseną, žinodamas, kiek pastangų ji turi įdėti į tokią nerūpestingą sėdėjimo pozą. Už poros minučių užsakymas atnešamas ant stalo ir padavėjai nuėjus, Avelė gali šiek tiek atsipalaiduoti. Šalia Tavęs jai nereikia apsimetinėti. O tylus stebėtojas jai taip pat nė kiek netrukdo.

Tu liepi jai atsiklaupti prie tavo kojų, ką ji klusniai padaro. Paėmęs iš lėkštės gabalėlį mėsos, nuleidi jį šiek tiek virš grindų. Ji pasilenkia ir rankomis jo neliesdama, gabalėlį atsargiai suvalgo iš tavo delno. Tu paimi dar vieną gabalėlį ir šįkart jį padedi ant grindų. Ji ir vėl pasilenkia ir dantimis pakėlusi gabalėlį nuo grindų, jį pasigardžiuodama suvalgo. Galiausiai pakelia savo veidą aukščiau, pabučiuoja Tavo delną ir Tau padėkoja.

- Nagi, stokis, - įsakai Tu.

Ji atsistoja. Tu iš lėto, atsargiai pakeli jai palaidinę. Apžiūri jos speneliuose įsegtus spaustukus. Įgudusiu greitu judesiu Tu nuimi vieną spaustuką. Jos kūnu perbėga aštrus šilumos pojūtis, sudrebinantis jos kojas ir priverčiantis ją sugniaužti savo delnus į kumščius.

Tu įsakai jai paprašyti, kad būtų išimtas antrasis spaustukas.

- Prašau, išimkite man antrąjį spaustuką, - tyliu, nusižeminusiu balsu ištaria ji. Antrasis spaustukas taip pat jai išimamas, jis susilaukia tokios pačios jos reakcijos.

Avelei šiek tiek nurimus, Tu liepi jai pasikelti sijoną, ką ji klusniai padaro. Tu su pasimėgavimu stebi jos akis, kurios įsmeigtos į Tavo delną, artėjantį prie jos katytėje įsegto segtuko. Kuomet Tu jį išsegi vienu greitu judesiu, ji išleidžia garsią aimaną, jai sulinksta keliai, ji pakelia delną sau prie lūpų ir į jį įsikanda, bandydama suvaldyti savo norą suklykti. Kelios sekundės aštraus kvėpavimo leidžia jai iškęsti šį pojūtį, nesukeliant per daug triukšmo ir nepritraukiant pašalinių dėmesio. Kuomet ji nurimsta, ji atsiklaupia ir pabučiavusi Tavo delną Tau padėkoja.

- Apšilai? – paklausi Tu. Ji žaismingai šypteli ir linkteli. – Pabandom ką nors rimtesnio? – ji plačiai išsišiepia ir

 

Šelmiškas

 
Komentarai
Naujas komentaras