Skausmas ir erotika: istorinė raida, BDSM formavimosi pradžia (I dalis)

 
Skausmas ir žmonių santykiai buvo susieti tarpusavyje nuo seniausiųjų laikų. Vieni kentė emocinį skausmą dėl nelaimingos meilės, išdavystės ar santykių baigties, kai kiti fizinį skausmą tapatino su seksualiniu susijaudinimu ir pasitenkinimu. Praktikos, kuomet skausmas sukelia malonumą, šiandien vadinamos sadomazochizmu. Sadizmas, kai skausmo sukėlimas kitam kelia teigiamas emocijas ir mazochizmas, kai siekiama patirti skausmą, neturėtų būti tapatinamas su prievarta. Tai noras užvaldyti partnerį ar būti užvaldomam, prisiimti tam tikras roles ar vaidmenis, siekis bendru susitarimu patenkinti vienas kito erotines fantazijas.

Nuo pat XXI amžiaus pradžios, sadomazochizmas, kaip BDSM dalis, tapo žiniasklaidos susidomėjimo objektu. Įvairūs aspektai nuolatos demonstruojami sociokultūriniame gyvenime: drabužių kolekcijų pristatymuose, muzikiniuose klipuose, vizualiojo meno kūriniuose, filmuose, šiuolaikinių rašytojų darbuose. Tačiau didžioji informacijos dalis yra susijusi su smurtine, prievartine ar teatraline reiškinio puse. Sadomazochistinius santykius propaguojantys asmenys neretai įvardijami kaip psichiniai ligoniai, o pats reiškinys laikomas seksualiniu nukrypimu. Tai tik įrodo, kiek nedaug visuomenė žino apie tai ir kiek nedaug informacijos yra pateikiama.

Sadomazochizmas iš ties nėra fenomenalus reiškinys – jo ištakos aptinkamos įvairiose kultūrose, įvairiais laikmečiais. Dėl plataus paplitimo yra itin sunku apibrėžti tikslų pradžios laikotarpį ir kilmės tašką. Yra aišku tik tai, jog nagrinėjant istorinę praktikų raidą, sadomazochistiniai santykiai atsiskleidžia kaip reiškinys, visuomet buvęs įvairų visuomenės sluoksnių intymaus gyvenimo dalimi, taigi ir žmogaus dalimi.

Antika

Antika buvo laikotarpis, kai žmogus tik ieškojo savo seksualumo, o šis buvo labai svarbus. I a. pr. Kr. romėnų poetas Ovidijus parašė meilės elegijų knygą „Meilės meną“ („Ars Amatoria“), kurioje yra patarimai vyrams ir moterims, kaip suvilioti ir išlaikyti mylimąjį. Be abejonės, šiame laikotarpyje jau aptinkamos ir sadomazochistinių žaidimų apraiškos poezijoje, sienų tapyboje, vazų puošyboje. Tačiau dėl luomų ir nelygių galios pasiskirstymų tarp jų, negalima vienareikšmiškai teigti, kad viskas vyko abipusiu sutikimu. Vergovė bei homoseksualumas Graikijoje, ir Romoje buvo savaime suprantami reiškiniai, kaip ir intymūs santykiai tarp vergvaldžio ir pavergtųjų. Pilypas II, Makedonijos valdovas ir Aleksandro Didžiojo tėvas, 350-aisiais metais prieš Kristų, kaip mūšio trofėjų, pasiėmė į vergiją 800 jaunų vaikinų, kurie turėjo suteikti malonumą jam ir kitiems valdžios vyrams. Vergai turėjo dalyvauti ir gladiatorių kovose, kautis su laukiniais žvėrimis vien tam, kad patenkintų aukštesniojo luomo žiaurumo troškimą. Daugelis valdovų ypatingai mėgo kovas tarp savo meilužių, kurie kaudavosi iki mirties vien tam, kad nebūtų dar labiau pažeminti vergų tarpe.

Laukite tęsinio...


Jei norite užduoti klausimą man asmeniškai, rašykite austeja@suaugusiems.lt arba galite raskite mane sex-pažintyse  slapyvardžiu Sphinx.

Istorijos tęsinį rasite čia.

 Sphinx

 
Komentarai
Naujas komentaras