Agresija – aistros katalizatorius? (savaitės tema)

 
Seksas – tai ne tik bendravimo forma, tai – labiau impulsas, nekontroliuojama aistra, kurią tam tikra įtampa ir aštrūs pojūčiai tik pakursto. Tiesa, tai – ne pateisinimas smurtauti. Svarbiausia agresijos seksualinių žaidimų metu sąlyga – tai, kad ji turi būti abiem priimtina.

Seksualinė agresija – pageidautina?

Nei vyrams, nei moterims nepatinka, kai juos žemina, skriaudžia, santykiuose naudoja prievartą ir smurtą. Tačiau veržlus, intensyvus, švelniai grubus seksas, aistros be stabdžių daugumai žmonių – erotinių fantazijų viršūnė.

Aistringas, laukinis seksas, noras užvaldyti kitą žmogų pažadina gamtos mums duotus gaivališkus instinktus ir suteikia galimybę patirti ryškių, sodrių išgyvenimų. Ir tai – visai kas kita, nei tie jausmai, kuriuos sukelia ilgos, švelnios glamonės.

Grubumas, primityvumas ir įtampa daugybę šimtmečių buvo įprasta seksualinių santykių dalis. Ne išimtis – ir „Kamasutra“, kurioje įbrėžimai, įkandimai ir smūgiai netgi turi erotiškus pavadinimus: „pusmėnulis“, „perplėštas debesėlis“, „koralas ir brangenybė“. Tačiau tam, kad suprastumėte, kaip „perplėšto debesėlio“ įkandimas suteikia malonumą, visų pirma svarbu išsivaduoti iš tam tikrų seksualinių stereotipų.

Intymūs troškimai

Kalbant apie meilę, mes daug dėmesio skiriame švelnumui, dvasiniam artumui, ir nepelnytai pamirštame tokias svarbias aistros dalis, kaip įtampa ir agresija. Dažniausiai todėl, kad šie žodžiai siejami su priešiškumu, smurtu, noru sukelti skausmą.

Iš tikrųjų grubus elgesys sietinas su vieno partnerių bejėgiškumu ir kito partnerio netramdoma jėga. Tokiuose santykiuose silpnesnysis partneris traktuojamas kaip priešas, kurį reikia pažeminti, sunaikinti, arba kaip daiktas, kurį galima naudoti kaip nori. Tačiau sekse įtampa ir laukinis pradas grindžiami visai kitokiu požiūriu į partnerį – jis suvokiamas kaip lygiavertis. Šie instinktai padeda pajusti savo paties jėgą, gyvybinę energiją, be kurios geismas dingtų. Toks agresyvumas – tai ne ginklas, o geismo ir malonumo instrumentas

Fritz Pearls, geštalt psichoterapijos pradininkas, agresiją laiko viena svarbiausių savybių žmogaus asmenybės vystymesi. Kaip metaforą jis pateikia valgymo procesą: išalkęs žmogus puola maistą, kanda, kramto – tam, kad gautų iš jo būtinos energijos. Tas pats galioja ir sekse: beatodairiškas noras pasitenkinti, aistringas alkis, kurį gali numalšinti tik partneris, suteikia galimybę pajusti didžiulį malonumą ir pasitenkinimą. Tiesa, bet kuriuo atveju svarbu paisyti ribų, kurios kiekvienai porai – individualios.

Partneriams, kuriems sunku atskleisti savo slaptus troškimus ir fantazijas, psichoterapeutė Brigitte Martel pataria išbandyti vaidmenų žaidimą. Partneriai pakaitomis rengia vakarus, kurių metu vienas reiškia savo norus, o kitas juos tenkina – taip suteikiama proga atrasti ir pažinti vienas kito seksualumo ribas bei erotines fantazijas. Apie seksualinių žaidimų laisvę ir jos ribas partneriai susitaria iš anksto, tai padeda išvengti abipusių priekaištų. Seksualiniuose santykiuose sukurdami erdvę žaidimams, mes suteikiame sau galimybę reikštis individualumui be cenzūros ir sukuriame progą sveikam agresijos prasiveržimui.

Pripažinti fantazijas

Vienas brandaus seksualumo požymių – sumaniai valdyti savo agresiją. Kai nuolat susilaikome, seksualiniai santykiai tampa prėski, ir tai sukelia frustraciją: jaučiame nusivylimą, nepasitenkinimą, negalime įgyvendinti kažko svarbaus. Kai agresijos per daug ar ji nevaldoma, tai netrunka peraugti į prievartą. Norint rasti pusiausvyrą, ir moterims, ir vyrams svarbu pripažinti ir priimti savo fantazijas. Juk jos ir toliau energingai peni seksualinį geismą ir išlaisvina kūną.

Amerikiečių psichologų Robert Crooks ir Karla Baur duomenimis, 13 procentų vyrų ir 3 procentai moterų svajoja, kad priverčia ką nors santykiauti. O būti verčiami santykiauti svajoja 10 procentų vyrų ir 19 procentų moterų. Tačiau toli gražu ne visi ryžtasi tokias fantazijas atskleisti mylimam žmogui.

Pirmuoju aistros periodu tarp įsimylėjėlių gali ir nebūti kalbų apie seksualines fantazijas. Tačiau pora, puoselėjanti ilgalaikius santykius, turėtų apie tai kartkartėmis pasikalbėti, susikurti savo intymią kultūrą, turėti savotišką sekso žodyną savo jausmams ir fantazijoms reikšti.

Daugelis žmonių apskritai bijo savo su agresija susijusių minčių ir jausmų. Jiems tai atrodo gėdinga, amoralu, visiškai nepriimtina, todėl užuot jas įgyvendinus, stengiamasi ištrinti iš minčių. Tačiau tarp nuslėptų ir akivaizdžių seksualinių svajonių yra didelis skirtumas: jei partneriai ryžtasi savo fantazijomis pasidalinti, tai juos tik dar labiau suartina.

Švelnus žvėris?

Tendencija išstumti agresiją iš seksualinių santykių siejama su tuo, kad daugelį šimtmečių būtent vyro agresija buvo moters pažeminimo sinonimu. Todėl reikėjo pereiti seksualinę ir feministinę revoliucijas, kad pagaliau moters teisė patirti malonumą būtų pripažinta. Ir jei anksčiau pagrindinis vaidmuo lovoje atitekdavo tik vyrui, dabar vis dažniau sekso iniciatore tampa moteris.

Seksologai konstatuoja: kaip tik dėl tokio išlaisvėjusio moterų vaidmens daugelis vyrų jaučiasi dvilypių standartų įkaitais. Moteriai svarbu, kad gyvenime partneris būtų švelnus ir supratingas, tačiau lovoje jai dažnai reikia, kad jis virstų galingu alfa patinu. Tai – ne kas kita, kaip anksčiau vyrų pageidautos „ledi svetainėje ir kekšės miegamajame“ moteriška versija. Šiaip ar taip, tai – ne dviguba našta. Tokia situacija leidžia vyrams geriau pajusti ir išreikšti savo seksualinius instinktus. Todėl šiandien atėjo eilė vyrams kalbėti apie savo intymius poreikius, kaip neištirpti moteriškame seksualume, bet ir nesugrįžti prie senų, atgyvenusių patriarchalinių stereotipų.

Išlaisvinti aistrą

Kad impulsyvioji mūsų seksualumo dalis galėtų pasireikšti, reikia jai suteikti tokią galimybę. Akimirką, kai pagaliau ryžtamės išlaisvinti savo geismą, suteikiame sau šansą labiau pagyvinti santykius ir juose patirti didesnį malonumą. Išreikšdami savo seksualumą mes gauname malonumą. Gyvūnų pasaulyje sueitis teikia tik fizinį malonumą. Žmogaus galimybės – kur kas didesnės: intymus artumas jam suteikia galimybę pajusti psichologinį artumą su kitu žmogumi. Todėl gyvuliška aistra atlieka didžiulę funkciją: leidžia mums pasijusti žmonėmis.

Mūsų seksualios agresijos energija švaistoma tuščiai jei mes jos neišreiškiam. Tačiau kad pasinaudotumėte šiuo dopingu, svarbu suvokti, kokios vidinės užkardos jį blokuoja.

Sulaikantys stereotipai. Paklauskite savęs: ko sau neleidžiate lovoje? Kuo neleidžiate sau būti? Mus sulaikantys stereotipai – tai mūsų asmeninės istorijos ir patirties pasekmė: „vyras turi siekti moters, o ne atvirkščiai“, „tokia poza moterį žemina“. Vidinius varžtus dar stipriau prisukti gali ir visuomenėje vyraujantys mitai: „moteriai svarbiausia – gerai atrodyti, to ji neturi pamiršti net sekso metu“, „tikras vyras niekam neleis prisiliesti prie tam tikrų kūno vietų“.

Slapti konfliktai. Slopinamas pyktis, nuolatiniai priekaištai – visai tai nuodija seksualinius santykius. Toks blogasis agresyvumas – ne kas kita, kaip ilgesnį laiką tramdytų neigiamų emocijų proveržis. Jis tampa kliūtimi pasireikšti ne griaunančiam ir skiriančiam, o jungiančiam, traukiančiam sveikam agresyvumui.

Įsitempęs kūnas. Kai protas kontroliuoja kūną, kūnas įsitempia ir tarsi užsiveria, blokuoja seksualinės energijos cirkuliaciją. Kompleksai dėl išvaizdos, noras kontroliuoti savo emocijas gali tapti kliūtimi prasiveržti seksualiniams impulsams.

Suaugusiems.lt

Ar mėgstate grubų seksą?
 
Komentarai
Naujas komentaras