Ar bosas griauna tavo santuoką?

 
1 komentaras
Naujo tyrimo išvadose teigiama, kad nepasitenkinimas darbe gali padaryti daug žalos asmeniniam gyvenimui.

Likus mažiau nei pusmečiui iki jų vestuvių, 37-erių Natalija ir jos sužadėtinis Oliveris (vardai pakeisti) pykosi daugiau nei bet kada. Didžioji dalis vakarų buvo užpildyti jos ašaromis ir rūsčiais jo žodžiais.

Nors didėjant spaudimui, kuris auga vis artėjant didžiajai dienai, neįprastų kivirčų tarp būsimos nuotakos ir jaunikio pasitaiko dažnai, Natalijos ir Oliverio ginčų priežastimi buvo ne jų šventės planas ar vestuvių biudžetas, o tai, kad darbe prie jos buvo šiurkščiai priekabiaujama.

Nenuostabu, kad patyčios darbo vietoje smukdo moralę, o daugybė tyrimų rodo, kad dėl to kyla nuo 30 iki 50 proc. su stresu susijusių ligų.

Čia kyla ir ekonominiai sunkumai – dėl įžeidinėjimo darbe milijonai žmonių turi problemų, nes vietoj įžeidinėjimų renkasi pravaikštas. Vis dėlto, naujas tyrimas rodo, kad engimas darbe gali sukelti didelę įtampą ar net sugriauti santuoką.

Niekada nenukentėjusiam dėl patyčių darbe žmogui tai gali skambėti prieštaringai. Pagaliau, juk namai turėtų būti vieta, kur galima rasti paguodą, kažkas panašaus į „tu ir aš prieš pasaulį“ oazę, kur visada laukia nusiraminimas ir parama.

Tačiau čia visai kaip ir patyčių žaidimų aikštelėje atveju, dėl kurių vaikai tampa užsidarę ir nebendrauja net šeimoje – artimiausi santykiai nustoja buvę tuo prieglobsčiu, kuriuo turėtų būti.

Šiais žodžiais kalba patirtis. Viena žurnalistė buvo nuolatos užgauliojama vyro kolegos, kuris užsipuolė ją, kai ji argumentuotai nesutiko su juo dėl kažkokios problemos. Dar jai įsidarbinus toje kompanijoje prieš metus kolegos įspėjo, kad šis individas yra „nuodinga asmenybė, su kuria geriau nesusidurti“, tačiau ji negalėjo visiškai riboti bendravimo.

Po keleto mėnesių kompanijoje jis ėmė kurstyti prieš ją neapykantą elektroniniais laiškais, telefonu ir kitais būdais, kuriuos tik galėjo pasitelkti. Jis kvestionavo jos sąžiningumą, sugebėjimus atlikti darbą ir nuolatos stengdavosi pakenkti.

Ji buvo nuolatos engiama, jos bosas ir žmogiškųjų išteklių departamentas atsisakė nagrinėti jos priekaištus, tad ją ištiko nervinis išsekimas, ėmė kankinti visiškas nepasitikėjimas savimi. Jos pasitikėjimas savimi buvo suplėšytas į skudurus.

Ji dažnai verkdavo važiuodama į ir iš darbo, o būdama jame ji nuolatos jautė pyktį. Už darbo ribų ji tapo uždara, drovia ir nelinkusia bendrauti.

Nenuostabu, kad tai turėjo didelės įtakos ir jos santykiams su vaikinu, dabartiniu vyru.

Jo manymu ji turėjo atsistatydinti. Čia jie ir surėmė ragus. Ji sakė, jokiu būdu! Ji nesijautė padariusi nieko blogo ir buvo pasiryžusi ištverti iki galo, kad apsaugotų savo vardą.

Dėl to kildavo ginčai ir įtampa. Ji niekada nesitikėjo, kad namuose gali prarasti kantrybę dėl menkiausių dalykų. Vis dėlto, galiausiai, atėjo akimirka, kai jie suprato, kad turi likti kartu. Jis susitaikė su jos poreikiu nepalikti darbo, o ji sutiko su primygtiniu jo reikalavimu pasisamdyti advokatą.

Po to sekė atsakomieji veiksmai, įskaitant ir boso atleidimą iš darbo.

Vis dėlto, prie jos priekabiavęs vyras atsipirko viso labo pirštų pamojavimais. Dar po metų ji savo noru paliko kompaniją.

„Patyčios darbe pasireiškia fiziniu ar verbaliniu užgauliojimu tiek asmeniškai, tiek elektroniniais laiškais ar tekstinėmis žinutėmis, taip pat atskyrimu ar persekiojimu“, - sako Sarah Hamilton-Fairley, socialinės įmonės „StartHere“, kuri padeda pažeidžiamiems ir sielvarto apimtiems žmonėms susisiekti su jiems padėti galinčiomis organizacijomis, vadovė.

„Kartais tai gali pasireikšti ir subtilesne forma, pavyzdžiui, gali būti nuolatos užkertamas kelias gauti paaukštinimą ar atlyginimo padidinimą. Tai gali sumažinti aukos pasitikėjimą savimi, paveikti  jo darbą, sukelti ligą ir sunkumų santykiuose su draugais, šeima ir mylimaisiais“.

Straipsnio pradžioje minėtos Natalijos patirtis yra stebinanti, nes tuomet, kai tai nutiko, komunikacijos komandoje ji buvo antra po vadovo nacionalinėje negalios labdaros organizacijoje, kurios pagrindinis tikslas buvo naikinti išankstinius nusistatymus ir skatinti sąžiningumą.

„Prieš tai TV kompanijoje užėmiau vadovės pareigas, kur buvau mėgiama ir gerbiama, tačiau jau seniai norėjau dirbti labdaros sektoriuje“, - aiškina Natalija, dabar gyvenanti su vyru Oliveriu dviem sūnumis.

„Net darbo pokalbio metu jau buvau įspėta, kad vienas komandos narių yra labai sudėtingas. Jis ėmė manęs nemėgti, nuolatos žerdavo asmeninius ir įžeidžiančius komentarus apie mane. Taip pat, jis stengdavosi man pakenkti pasitaikius net menkiausiai progai ir įžūliai neįsileisdavo į komandos susibūrimus. Aš vis galvojau, ką turėjau padaryti tokio blogo, kad manęs taip nekenčia“.

„Kolegos galėjo matyti, kas vyksta, tačiau nė vienas jų nenorėjo stoti prieš jį. Iš tiesų, tai jie netgi paremdavo jo elgesį. Mane ignoruoti ėmė net biuro sekretorė“.

„Mano baugintojas kartą man pasakė: „Aš sugebėjau priversti išeiti iš darbo moterį prieš tau ateinant, tad priversiu tai padaryti ir tave““.

Tai taip paveikė Nataliją, kad šeimos daktaras turėjo paskirti jai propranololio, vaisto, padedančio kovoti su nerimu. „Oliveris siūlė man palikti darbą“, - prideda ji. „Tačiau tai būtų buvę tas pats, kas pripažinti savo pralaimėjimą“.

„Ginčai su Oliveriu tapo pastoviais, nes jis nesutiko, kad aš elgiuosi tinkamai, o man atrodė, kad jis nesupranta priežasčių. Mano galvoje nuolat sukosi mintys apie darbą, o Oliveris ne visada norėjo apie tai kalbėti“.

Natalija atsistatydino tik sužinojusi, kad netyčia pastojo.

„Oliveris nuleido mane ant žemės pasakęs: „Man nesvarbu, kokie įrašai bus tavo CV ar ką tu turi įrodyti, dabar kalba eina apie vaikelį““.

„Aš išėjau iš darbo ir parašiau skundą prieš savo kolegą. Mane pasiekė žinios, kad nepaisant to, jog mano pasitikėjimas savimi ir sveikata buvo sunaikinti, skriaudėjui buvo įteiktas tik nieko vertas rašytinis įspėjimas. Tuo tarpu aš negalėjau miegoti, valgyti ir mane nuolatos ištikdavo panikos priepuoliai“.

„Susilaukusi vaikelio susirgau pogimdymine depresija, kuri, esu įsitikinusi, atsirado taip pat dėl patyčių darbe“.

Laimė, Natalijos santykiai su vyru, nors ir labai sukrėsti, bet buvo išsaugoti.

Kitiems pasisekė ne taip. Teresa (vardas pakeistas) išgyveno patyčias tarptautinėje maistą gaminančioje įmonėje, kurioje ji dirbo kaip marketingo specialistė, tačiau išlaikyti santuokos nepavyko.

„Kai 2008-ųjų sausį dvi aukštesnes pareigas užimančios moterys ėmė sistemiškai mane engti po to, kai buvau paaukštinta, tai suskaldė mano santuoką“, - pasakoja 37-erių Teresa, po skyrybų prieš 2 metus viską pradėti iš naujo išvažiavusi į Abu Dabį.

„Ir mano vyras, ir aš turėjome daug laiko ir dėmesio atimančius darbus – jis buvo tarptautinės nekilnojamojo turto kompanijos direktorius – tad vien todėl mūsų santuokoje vyravo įtampa. Tačiau patyčios, patyčios trukusios daugiau kaip pusę metų, sudaužė mano savigarbą į šipulius“.

„Numečiau daugiau kaip 6 kilogramus svorio, negalėjau miegoti, o vienintelis žmogus, iš kurio galėjau tikėtis paguodos, mano vyras Tomas, visuomet buvo per daug užsiėmęs su manimi susitikti ar pavakarieniauti ir pasikalbėti apie tai, kaip jaučiuosi“.

„Jis pasiūlė man užsiauginti šarvą ir dėl to mane apėmė dar didesnis sielvartas. Tuomet jis ant manęs supyko, sakydamas, kad ir be mano problemų savo darbe jis patiria pakankamai streso. Patyčios, kurias patyriau nebuvo vienintelė mūsų skyrybų priežastis, tačiau tai sudavė lemiamą kirtį“.

Pasak santykių ekspertės Paulos Hall, egzistuoja skirtingi vyrų ir moterų požiūriai į patyčias, todėl tarp jų dažnai atsiranda praraja.

„Moterys dažniausiai būna nepaprastai nusiminusios“, - aiškina ji. „Tačiau jų partneriai, kurie yra atsargesni ir į viską žiūri paprasčiau, paprastai pataria palikti darbą, o ne veltis į kovą“.

„Patyčios tai tarsi dar viena gyvenimo krizė. Dėl to žmonės užsidaro savyje. Tu nesijauti savimi, tu net imi elgtis kitaip“.

Dr. Nicas Hammarlingas yra patyčių darbe ekspertas ir yra matęs daugybę sutuoktinių tokiose situacijose: „Darbas, kurį dirbame formuoja didelę dalį mūsų socialinio identiteto, todėl kai tam yra kenkiama, mes imame klausti savęs, kas tokie esame“.

„Tai taip pat paveikia ir fiziškai – gali atsirasti miego sutrikimų, dėl ko gali būti sunku racionaliai bendrauti, be to, gali padidėti kraujo spaudimas ir sumažėti libido“.

Seksas buvo vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos paveikė patyčios, kurias Šarlotė (vardas pakeistas) buvo priversta kęsti 2 metus po to, kai grįžo į darbą kaip vyresnioji analitikė. Jos priekabiautojas buvo naujasis tiesioginis vadovas.

„Turėjau grįžti į darbą dėl finansinių priežasčių ir jau tada buvau pažeidžiama, nes turėjau palikti savo pirmagimį“, - pasakoja Šarlotė, šiuo metu gyvenanti su vyru ir vaikeliu.

„Tai buvo kompanija, kurioje dirbau 10 metų ir ilgą laiką buvau gerbiama. Aš buvau atsidavusi savo darbui, tačiau norėjau dirbti 4 dienas per savaitę, kad galėčiau daugiau laiko praleisti su savo šeima“.

„Mano bosas labai greitai ėmė ignoruoti mane ir mano elektroninius laiškus, kuriuos siunčiau norėdama išsiaiškinti, kur jis pamatė mano atsidavimo darbui trūkumą, kai paprašiau ne pilno etato“.

„Mano vyras manė, kad aš esu per daug jautri. Mes pykomės daugiau nei bet kada. Laimei, mano tėvai patarė mums palaikyti vienam kitą, o ne plėšytis“.

Šarlotė užpildė oficialų skundą darbovietės administracijai dėl viršininko elgesio ir kito komandos nario, kuris jam pritarė, ir abu buvo sudrausminti.

Jai ir Natalijai pasisekė, nes sugebėjo išsaugoti savo santuokas, o pasitikėjimas savimi pamažu grįžta. Tuo tarpu Teresai skyrybų liudijimas, gulintis jos stalo stalčiuje nuomojamame bute, visada primins tai, kaip priekabiai darbe taip pat sugriovė ir jos santuoką. 

Suaugusiems.lt

 
Komentarai (1)
Tam ir Bosas, kad gražuoles dulkintų. Pamenu vieną savo buvusį bosą, kuris beveik kasdien vis kitą ant sofkutės per pietus ar po darbo krušdavo ir nieko. Dauguma jų būdavo ištekėjusios, bet norėdavo išsaugoti darbą ir šiokias tokias pajamas. Beje, jis dabar įtakingas ir valdžioje. Vaikus ir davatkas moralės mokina ir krikščioniškų vertybių, nes Seime atstovauja Krikdemų partiją.
Naujas komentaras