Dogeriai, arba seksas viešose erdvėse

 
2 komentarai
Kol vieni žmonės svarsto apie seksualinius eksperimentus, kiti jau seniai įgyvendina savo svajones – kartais netgi ekstremalias. Seksas viešoje vietoje, stebint žiūrovams, ir publikos aplodismentai po jūsų orgazmo – patirtis, kuri iš erotinių fantazijų vis dažniau perkeliama į realybę.

Kas gi tie dogeriai?

Doggery – tai naujas seksualinis judėjimas, kuris meta iššūkį visuomenei ir ragina žmones užsiimti viešu seksu. Žmonės, praktikuojantys seksą viešose vietose, vadinami dogeriais. Užbėkime už akių natūraliai kylančioms asociacijoms su šunimis – tai ne apie šiuos keturkojus. Tai ne seksas su šunimis ir ne seksas šuniuko poza. Pavadinimas kilo nuo pasiteisinimo, kurį dažniausiai išgirsta policininkai užklupę tokią porelę: „išėjau pavedžioti šuns, ir staiga nusprendėme pasimylėti gatvėje“.

Pirmieji dogeriai, kaip bebūtų keista, atsirado pakankamai konservatyvioje Anglijoje. Per vieną 2003 metų gegužės savaitę įvairiuose Londono policijos poskyriuose atsidūrė per 20 asmenų, kurie vakare užsiėmė seksu tokioje gausiai lankomoje vietoje, kaip Hyde parkas. Policija taip pat gavo pranešimų iš atsitiktinių liudininkų apie viešas orgijas. Įvairiuose Europos miestuose viena po kitos ėmė rastis ir dogerių mėgstamos vietos: Paryžiuje – Tiuirli ir Liuksemburgo sodai, Anglijoje – Torp, Ridžens, Buši parkai, Stokholme – Sansens ir Vasa parkai, Prahoje – Aukštutinis parkas ir Karlo tiltas. Italijos dogerių Meka tapo Rimini provincija su daugybe joje įrengtų parkų.

Poravimosi ritualai internete

Dogerių atsiradimas neišvengiamai siejamas su internetu. Būtent virtualioje erdvėje ir atsirado galimybė šiam pikantiškam pomėgiui plisti masiškai. Galima rasti daugybę puslapių su informacija apie patogias vietas, elgesio taisykles, potencialių žiūrovų ir partnerių elektroniniais adresais. Pažinčių schema paprasta: vyras arba moteris paskelbia, kad ieško partnerio. Iš pradžių nurodomas susitikimo laikas ir vieta. Iš atsiliepusių į pasiūlymą kandidatų išsirenkama keletas. Toliau jie keičiasi privačiomis žinutėmis, dalinasi patirtimi, aptaria mėgstamas sekso pozas, kartais pasikeičia ir nuotraukomis. Svarbiausia dogerių taisyklė – nė vieno realaus susitikimo iki viešo akto. Kai kontaktas užsimezgęs, partneriai išsiuntinėja kvietimus norintiems tapti žiūrovais. Žiūrovams taip pat galioja taisyklė: jie neturi teisės niekaip kištis į seksualinį procesą, prisijungti prie poros arba įžeidžiančiai komentuoti juos. Vienintelis jiems leidžiamas aktyvus dalykas – tai palaikymo šūksniai reginio pradžioje ir aplodismentai gale. Po to, kai pora baigia, žiūrovai išsiskirsto. 

Yra ir kitų nerašytų šį pomėgį turinčių žmonių taisyklių. Pavyzdžiui, nerekomenduojama du kartus iš eilės santykiauti su tuo pačiu partneriu. Po viešo sekso negalima susitikinėti su šiuo partneriu. Pažintis su žiūrovais – taip pat tabu. Tačiau, savaime suprantama, šių taisyklių ne visada paisoma.

Seksualinius žaidimus neretai demonstruoja keletas porų vienu metu. Kaip sako patys dogeriai, kai greta kažkas taip pat mylisi, pranyksta pojūčių aštrumas. Geriau publikai pasirodyti vieniems. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai moteris pasikviečia keletą partnerių.

Mįslė psichoanalizei

Su tokiais viešosios tvarkos ir moralės pažeidėjais bendravę psichologai nustebę, kad tarp dogerių galima sutikti paties įvairiausio išsilavinimo žmonių, jų socialiniai sluoksniai gali labai skirtis. Tarp jų – ir namų šeimininkės, ir biurų darbuotojai, ir vadovai, ir bedarbiai, ir susituokusieji, ir vienišiai, ir jauni, ir seni. Yra netgi šeimų ir buvusių sutuoktinių, kurie negyvena kartu, tačiau retkarčiais susitinka seksui. Nė vienas iš apklaustųjų nepraktikavo viešo sekso už pinigus, jų nejaudino aplinkinių nuomonė. Visa, kas jiems rūpėjo ir jaudino – tai pats viešas aktas.

Psichoanalitikai kol kas tik spėlioja, kas galėtų sukelti tokį reiškinį. Kai kurie dogerius laiko flash mobo propaguotojais. Flash moberiai – tai žmonės, kurie regia įvairiausias prasmingas ir visai beprasmes akcijas: organizuotai susirenka tam tikroje vietoje ir atlieka tam tikrą veiksmą, pvz., skanduoja šūkius, šoka, dainuoja, daro tam tikrus judesius ir pan. Taigi galbūt pirmieji dogeriai – tai flešmoberiai, su aiškiai išreikštais ekshibicionistiniais polinkiais? Prie jų sparčiai ėmė jungtis ir kiti viešo apsinuoginimo gerbėjai, vojeristai (žmonės, kuriems patinka stebėti kitų žmonių intymius veiksmus, pavyzdžiui, kaip šie mylisi ar šlapinasi). Svarbus vaidmuo čia tenka ir žmonių kompleksas. Seksas prieš publiką jaudina ir atpalaiduoja partnerius. Vietoje varginančio savo kompleksų suvokimo žmogus pasijunta superherojumi, o aplodismentai, kuriais baigiasi lytinis aktas, suteikia pasitikėjimo savo jėgomis.

Viešas seksas – tai savotiškas naujasis dopingas, kuris pažadina žmoguje pirmapradžius instinktus, paneigia šiandieninius draudimus ir tabu. Žmonės, tarsi neandartaliečiai ar laukiniai gyvuliai, gali mylėtis kitų akivaizdoje ir nejausti gėdos. Palengva kuriasi netgi viešbučiai ar kempingai žmonėms, kurie po privalomo patikrinimo dėl AIDS ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų atvyksta ten vieninteliu tikslu – užsiimti seksu vieni kitų akivaizdoje.

 

Suaugusiems.lt

 
Komentarai (2)
Che.. Latvijoj per Jonines dar sovietiniais laikais uzsiiminedavo
Malonus uzsiemimas. Svarbiaisia tuo galima uzssimti ir neturint suns :)
Naujas komentaras