Išperti iki... orgazmo?

 
Kodėl kai kuriems žmonėms taip patinka grubumas lovoje? Ir kada to grubumo pasidaro tiek, jog ima kelti pavojų? Lengvi paplekšnojimai, o kai kada – ir stipresnis pėrimas per minkštąją vietą – dar iki pasirodant „50 pilkų atspalvių“ jaudino daugybę žmonių. Ar tai – malonumas, kurio reikėtų drovėtis? O gal jis gali tapti pavojingu?

Pasak seksologų, mūsų meilės žaidimų repertuaras pradėjo kardinaliai keistis maždaug nuo aštuntojo dešimtmečio, seksas darėsi vis grubesnis. Neseniai atliktoje apklausoje kas ketvirta europietė prisipažino, kad leidžia partneriui ją išperti (1985 metais tokių buvo vos 8 procentai), o trečdalis moterų leidžia partneriui jas kandžioti ar braižyti nagais. Toks seksualinis elgesys leidžia realizuoti labiausiai paplitusias seksualines fantazijas: 6 moterys iš 10 mielai sutinka užimti dominuojančias pozicijas arba atvirkščiai  - trokšta paklusti, o 4 iš 10 reguliariai partnerį išperia arba pačios būna išpertos. Iš kur tokie polinkiai?

Atviras geismas

Pliaukštelėjimas per sėdmenis – atviras seksualinio susidomėjimo ženklas. Kitaip nei flirtas, kur viskas grįsta užuominomis, čia abejonių ir dviprasmybių nebelieka. Jei vyras pliaukštelėjo moteriai – jis atvirai demonstruoja savo susidomėjimą, o kito žmogaus susijaudinimas – vienas stipriausių afrodiziakų.

Gyvūnų pasaulyje poravimosi periodu patinėliai dažnai elgiasi agresyviai ne tik susitikę su varžovais, bet ir su patelėmis. Žmogus – ne išimtis. Kai berniukai tampo mergaites už kasyčių – tai ta pati biologinė programa. Pliaukštelėjimai – viena iš agresyvaus elgesio formų. Jie užveda ne tik pasyviąją, bet ir aktyviąją pusę, įjungdami susijaudinimo mechanizmus. Mus slegia daugybė stresų ir elgesį ribojančių taisyklių. O pliaukštelėjimai tarsi pažadina mumyse glūdinčią gyvuliškąją prigimtį, padeda nusiteikti meilės žaidimais ir atsiriboti nuo visų mus ribojančių civilizacijos tabu.

Baiminantis tyčia

Skausmo ir malonumo centrai mūsų smegenyse – vienas šalia kito. Dirginant vieną, suaktyvėja ir kitas. Be abejo, tik tuo atveju, jei skausmas – nedidelis. Tačiau svarbiausia, kad būti išpertam – tai malonumas, kurį sukelia ne tiek pats pėrimo procesas, kiek pliaukštelėjimo laukimas. Ir daugiausia darbo čia atlieka vaizduotė.

Seksualiniuose žaidimuose fiziologiniai ir emociniai pojūčiai susipina – kartais netgi labai keistai. Lengva baimė ir tuo pat metu pasitikėjimas partneriu, pojūčių atspalviai ir deriniai sukuria unikalų seksualinio elgesio scenarijų kiekvienai porai. Pliaukštelėjimus sekso metu galima prilyginti vaikų taip mėgstamoms šiurpioms istorijoms – jos baugina, tačiau vaikai jas mielai pasakoja vienas kitam, kad patirtų baimę ir susijaudinimą istorijai rutuliojantis, ir galiausiai palengvėjimą jos pabaigoje – kai įsitikina, kad tai, ko bijota, iš tikrųjų nėra taip jau baisu. Savotiškos emocinės sūpuoklės leidžia atsipalaiduoti ir atpalaiduoja papildomą energiją, kuri įtraukiama į seksualinį aktą.

Tarp švelnumo ir pažeminimo

Tikriausiai daugumai mamų yra tekę pliaukštelėti savo vaikams per užpakalį. Kartais toks nestiprus pliaukštelėjimas – švelnumas, žaidimas, o kartais – bausmė. Mūsų seksualumas toks subtilus, kad jame pėdsaką palieka pati įvairiausia gyvenimo patirtis, taip pat ir pažeminimai, kaltės suvokimas. Todėl seksualiniuose santykiuose pėrimo metu dažniausiai persipina ir susijaudinimas, ir gėda, ir dar didesnis susijaudinimas nuo savo gėdos. Kai kuriems pasiekti malonumo viršūnę pasiseka tik perėjus plonutį lieptą tarp skausmo ir pasimėgavimo.

Dvilypumo priežastis seksologai dažnai kildina iš meilės ir neapykantos priešpriešos – būtent tokius jausmus jaučia kūdikis mamai. Mama jį maitina, suteikia jam šilumą ir švelnumą. Tačiau ji gali sukelti ir kankinantį alkio, nepasitenkinimo jausmą laiku jo nepamaitindama. Sulaukus 5-6 metų, vaiko sąmonėje susiformuoja pirmosios nuostatos apie suaugusiųjų tarpusavio santykius, gimsta mintys apie tai, kad malonumas ir kančia – visada greta. Girdėdamas lovos girgždėjimą, prislopintą dejonę, pastebėjęs užrakintas tėvų miegamojo duris, vaikas ima įtarti, kad tarp suaugusiųjų vyksta kažkas negero. O vėliau mintis, kad tėvai mylisi, daugeliui lieka tiesiog nepriimtina. Ir viskas todėl, kad mums sunku patikėti, jog mama savo noru leidžiasi į seksualinius santykius. O galbūt ją privertė? Tiek mergaitėms, tiek (ypač!) berniukams mamos įvaizdis susidvejina: ji tampa ir šventąja, ir išdavike, kuri miega su tėvu, tam tikra prasme pamiršdama juos, vaikus. Šios dvi figūros tvirtai įsišakniją mūsų pasąmonėje ir skatina fantazijas apie dominavimą ir nuolankumą. Kai kuriems vyrams toks dvilypumas įsitvirtina sąmonėje taip stipriai, kad jie gali pajusti orgazmą tik pažeminę moterį (kad ir žaisminga forma). Tarp moterų – taip pat nemažai tokių, kurios patiria malonumą perėmusios tokį nuolankiosios vaidmenį seksualiniuose žaidimuose.

Žaidimas ar iškrypimas?

Pasakius „noriu pažaisti dominavimą“, svarbu neužsimiršti, kad tai – būtent žaidimas. O tarp įsivaizdavimo ir realaus veiksmo yra didelis skirtumas. Kaip ir tarp sekso ir iškrypimo. 

Seksualiniai santykiai – tai dviejų partnerių susitikimas bei norų derinimas. O iškrypėliai partneriu naudojasi kaip objektu savo aistroms tenkinti. Taip pat yra riba tarp atkaklumo ir prievartos. Atkaklumas – tai noras suartėti su partneriu ir mėginimas tai daryti. Be jo lytinis aktas apskritai neįmanomas. Prievarta – tai kai partneris ir jo troškimai apskritai nepastebimi ir nesvarbūs. O jei patiriamas malonumas nuo nestiprių pliaukštelėjimų, neprievartinio dominavimo ir lengvo pažeminimo – tai nėra iškrypimas, tai – tik žaidimas, abiem partneriams teikiantis malonumą.

Kuris kurį?

Gyvūnų pasaulyje dominuojantis vaidmuo atitenka tik patinėliams. Žmonių santykiuose galimi įvairūs scenarijai. Kai kada partneriai mielai keičiasi vaidmenimis. Tiesa, dažniau kiekvienas iš partnerių prisiima vieną iš vaidmenų kaip nuolatinį. Pavyzdžiui, „agresoriai“ dažnai laiko nepriimtinu tokį pat elgesį jų atžvilgiu. 

Polinkis dominuoti siejamas su vaikystės patirtimi. Vaikas įsivaizdavo, kad jam valdžią turintys tėvai pėrė jį ne tiesiog taip sau, jis pats iš to patirdavo savotišką malonumą. Ateityje vaikas identifikuos save su tėvais. Jo sąmonėje tvirtai susijęs baimės, skausmo, bejėgiškumo ir seksualinio malonumo jausmas. Tik jis jau nenori leisti kitiems tai kontroliuoti – jam tai primena vaikystės bejėgiškumą. Todėl jis nori jaustis svarbiausiu, galinguoju, dabar jau jis nori perti, suteikdamas partneriui nuosaikų ar netgi stiprų skausmą. Kokį keldavo kadaise jam pačiam. 

Tokioje pozicijoje gali atsidurti tiek vyras, tiek moteris. Tiesa, daugelis vyrų prisipažįsta, kad jiems sunku prisipažinti partnerei apie troškimą sukelti jai skausmą – paprastai jie laukia, kada partnerė pati to paprašys.

Agresija be grėsmės

Agresija – mūsų kultūros tabu. Parodyti ją leista tik įgaliotiems žmonėms, tik ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, saugant gyvybę. Seksualinė prievarta smerkiama ir moralinių normų, ir kriminalinio kodekso. Tokie draudimai svarbūs kalbant apie išlikimą. Tačiau mes juos neretai pritaikome bet kokiems užpuolimams, taip pat ir žaidybiniams. 

Poreikis kelti arba patirti skausmą patiriant seksualinį malonumą – tema, apie kurią garsiai prabylama labai retai. Reakcija nuo susijaudinimo iki pasmerkimo gali pasirodyti pernelyg audringa. Tačiau už miegamojo durų nustoja galioti daugelis visuomenės normų. Ten veikia įstatymai, kuriuos susikuriame patys sau. Kiekviena pora sukuria savo nepakartojamus seksualinius scenarijus, į kuriuos įtraukia įvairias praktikas, priimtinas abiems. Tai, ką pašalinis stebėtojas palaikytų nepriimtinais veiksmais, patiems dalyviams gali teikti tikrų tikriausią palaimą. Tačiau nuėmus išorinius draudimus, reikia iš naujo nustatyti leistinas ribas. Dažniausiai poros naudoja stop žodį, kuris reiškia, kad veiksmas nustojo teikęs malonumą, partneris privalo liautis. 

Kai kurie žmonės, prieš išbandydami kokią nors praktiką, aptaria su partneriu ją kaip savo seksualines fantazijas, prisimena filme matytą ar knygoje skaitytą siužetą. Partnerio reakcija leidžia suprasti, kiek jam priimtina ši idėja. Kai kurios mūsų fantazijos – ne tiek noras patirti tai realybėje, kiek dėmesio troškimas. Tačiau nestinga ir tokių, kurias galima su malonumu įgyvendinti, kartu su partneriu patiriant palaimą. Dominuojant arba paklūstant, puolant arba ginantis, mes visus savo veiksmus seksualine prasme galime paversti įrankiais, kurie leidžia pasiekti vis aukštesnes malonumo pakopas.

 

Suaugusiems.lt

 
Komentarai
Naujas komentaras