Prezervatyvas: visada, kartais, niekada…

 
Kai kuriems vyrams pasinaudoti prezervatyvu – reiškia, deramai pasirūpinti ir savimi, ir partnere. Kitiems atrodo, kad prezervatyvas sukuria poroje atsiribojimą ir mažina malonumą. Kodėl pozicijos – tokios skirtingos?

Vyrai ir jų kompleksai

Prezervatyvo naudojimas, kaip ir apskritai seksualinis elgesys – individualus dalykas. Atrodytų, situacija paprasta: jei partnerius sieja pasitikėjimu grįsti santykiai, „sargio momentas“ ir pats pokalbis apie tai – savaime suprantamas ir nesudėtingas.

Visai kas kita kai partneriai pažįsta vienas kitą ne itin gerai. Prezervatyvai tokiu atveju – pats saugiausias ir parankiausias būdas apsisaugoti nuo lytiniu keliu perduodamų infekcijų ir nepageidaujamo nėštumo. Tačiau individualios vyrų psichologinės ypatybės kai kuriems stipriosios lyties atstovams kaip tik šioje vietoje ir prikrečia piktų pokštų. Vieniems atrodo nepriimtina pati mintis apie „gumytę“, kiti – atvirkščiai, net santykiams tapus pastoviais laikosi įsikibę sargio ir nė neketina jo atsisakyti, taip leisdami suprasti partnerei, kad net ir po metus trunkančio romano ja nepasitiki... arba sukeldami abejonių: o gal jis žaidžia dvigubą žaidimą?

Dažniausiai tokių kategoriškų nuostatų šaltinis glūdi kaip tik sekso sferoje. Taip intymus artumas po ilgų draugiškų arba romantiškų santykių gali tapti stresu abiems. Užtenka vyrui kartą prarasti erekciją dedantis prezervatyvą – ir ateityje jis greičiausiai vengs juo naudotis, nes nenorės ir vėl pasijusti nepilnavertis. Tačiau tikroji tokios nesėkmės priežastis – anaiptol ne prezervatyvas, o psichologiniai niuansai: nerimas, įtarumas, nepasitikėjimas savimi, o tiksliau – savo potencija. Nerimas, susijęs su prezervatyvo užsimovimu, tik blogina situaciją.

Vyrai, perkopę  penkiasdešimtmečio slenkstį, dėl objektyvių fiziologinių priežasčių patiria daugiau sunkumų – jie puikiai žino, kad erekcija jau nebėra tokia patikima, kaip trisdešimtmečio. Taigi, atrodytų, nėra ko būgštauti, kad kartais ji tiesiog nuslops – juk taip pasitaiko, ir tai natūralu. Tačiau vyrą tuo metu gali užvaldyti didžiulis kaltės jausmas dėl negebėjimo išlaikyti erekciją pakankamai ilgai. Arogantiškas įsitikinimas, esą kontracepcija – ne vyro reikalas, - ne kas kita, kaip išvirkščioji nepasitikėjimo savimi pusė. Tiems, kurie viduje nepasitiki savimi, tampa labai svarbu deklaruoti savo reikšmingumą, pabrėžti neva vyriškas savybes. Prezervatyvo atsisakymas atrodo kaip bandymas įtikinti save ir kitus, kad tikram mačo nereikia jokios apsaugos. 

Kraštutinumų spąstai

Kartais prezervatyvo nenaudojimas siejamas su rizika, kuri kaitina tam tikros kategorijos vyrų kraują. Daugelis jų jaučia nuotykių stygių kasdieniame gyvenime, todėl juos traukia ekstremalumai, persiduodantys ir į seksualinį elgesį. Ir tai, deja, ne tik naujos pozos ir nauji sekso būdai, bet ir polinkis rizikuoti savo ir partnerės sveikata. Rizika, kad galima užsikrėsti, sukelia adrenalino pliūpsnį, kaip ir kiti ekstremalūs veiksmai. Ir nesulaiko net akivaizdi tiesa, kad taip elgtis – visiškai nelogiška.

Kitas kraštutinumas – intencija naudotis prezervatyvais net ir pačiose patikimiausiose situacijose, kai santykiai – monogamiški ir ilgalaikiai, o partnerė vartoja kontraceptikus. Į tokį elgesį linkę vyrai dažniausiai širdies gilumoje ne iki galo pasitiki partnere ir pasąmoningai stengiasi situaciją visiškai kontroliuoti. Tokiuose santykiuose dažniausiai moterys pabando perimti sekso iniciatyvą į savo rankas ir padėti atsikratyti vyrui nereikalingo jų situacijoje guminio barjero. Tačiau jei vyras laiko save lyderiu, tokia iniciatyva gali tapti rimto konflikto priežastimi. Taigi panorus įtikinti partnerį, kad prezervatyvas nebereikalingas, teks elgtis itin atsargiai ir subtiliai.

Ne viskas taip paprasta, kaip moterims atrodo

Kai kurios moterys taip pat neįvertina vyrų seksualumo prigimties ir mano, kad erekcija – bemaž mechaninis veiksmas. Prezervatyvas gali padėti joms suprasti, kad taip nėra. Kitaip tariant, sargis gali padėti perprasti vyrą kamuojančias problemas.

O štai ką apie prezervatyvus mano patys vyrai:

Donatas, 20 metų, studentas: „Tris mėnesius susitikinėjau su viena mergina. Naudojausi sargiais. Bet ji pasakė, kad pradės gerti tabletes, todėl galėsim apsieiti be papildomos apsaugos. Bet man kažkaip pasirodė dar anksti, su gumyte – patikimiau. Ir ne be reikalo: vėliau sužinojau, kad susitikinėdama su manimi, ji buvo man neištikima. Todėl prezervatyvo atsisakysiu tik tada, kai partnere pasitikėsiu šimtu procentų.“

Sergejus, 26 metai, menininkas: „Man labai nepatinka pats momentas, kai reikia mautis sargį. Viskas buvo gerai, puiku, bet štai atėjo metas jį užsimauti – ir visas noras nusvyra. Tada jau geriau gilus petingas: garantuotas malonumas be jokių gumų!“

Darius, 34 metai, treneris: “Jei treniruoklių salėje užsimausite pirštines, nejusite kontakto su „geležim“. Seksas su prezervatyvu – tas pats: pojūčiai – visai nebe tie. Žinoma, kai partnerė – tik vienai nakčiai, geriau nerizikuoti. Bet jei santykiai ilgesni, nesuprantu, kam tie prezervatyvai?“

Robertas,46 metai, verslininkas: „Mano nuomonė apie prezervatyvus labai pasikeitė kai vienas bičiulis mirė nuo AIDS. Dabar man užsimauti prezervatyvą – tas pats, kas nusiplauti rankas. Daug keliauju, ir tos kelionės – ne vienuoliškos, seksas – svarbi mano gyvenimo dalis.“

Antanas, 58 metai, administratorius: „Nuo to laiko, kai išsiskyriau, nuolatinių santykių neturėjau. Na, buvo keletas atsitiktinių pažinčių. Bet ir jose daugiau buvo pokalbių, flirto, o ne sekso. Keletą kartų bandžiau naudotis prezervatyvais, bet būsiu atviras: nestovėjo. Todėl ateity, pasitaikius progai, ketinu apsieiti be jų“.

Suaugusiems.lt

 
Komentarai
Naujas komentaras