Savaitės tema: nimfomanės

 
Ar nimfomanija - liga, ar tik gražus palaido gyvenimo būdo pavadinimas? O jei moteris dažnai nori sekso - ar tai jau nimfomanija? Šie ir daugybė kitų klausimų parodo, kad visuomenėje gyvuoja aibė mitų apie nimfomaniją, o kas tai yra iš tikrųjų, žino tik nedaugelis.

Taigi, kas yra nimfomanija?

Nimfos, išvertus iš graikų kalbos, reiškia mergeles. Tai gamtos dievybės, siejamos su gyvybinėmis jėgomis, vaisingumu viskuo, kas žemėje juda ir gyva. Šios gaivališkos būtybės - tai įsikūnijęs grožis ir žavesys. Pasak graikų mitologijos, būtent nimfos išmokė žmones netradicinio sekso, įvairių jo pozų, atskleidė meilės žaidimų paslaptis.

Nimfomanija - tai pernelyg didelis moterų lytinis potraukis, viena iš hiperseksualumo atmainų, pasireiškianti nekontroliuojamais kontaktais su bet kokiais priešingos lyties atstovais, nesirenkant partnerių nei pagal fizinius, nei pagal psichologinius ypatumus.

Liaudyje nimfomanija taip pat turi savo terminą - tai "pasiutusi gimda". Be abejo, tai - savotiška metafora, savo ištakomis taip pat siekianti senovės Graikiją, Platono pasakas apie "pabaisą gimdą". Šiandien visiems žinomas terminas isterija (pasiutimas), kildinamas nuo graikiškojo histera - gimda. Pasak Platono, gimda - tai žvėris, gyvenantis moters kūne ir trokštantis būti apvaisintas. Jei moteris ilgą laiką neapvaisinama, šis žvėris pasiunta, pradeda klajoti po visą moters kūną, stumia moterį į seksualinę beprotystę, kai ji pasirengusi pulti į glėbį bet kam. Šį "žvėrį" senovėje bandyta numaldyti įvairiai: užkalbėjimais, žolelėmis, smilkalais.

Kartais žodžiu "nimfomanė" perkeltine prasme vadinamos ir seksualiai aktyvios moterys dėl jų palaido gyvenimo būdo, daugybės trumpalaikių seksualinių kontaktų. Tačiau iš tikrųjų nimfomanija - tai ne gyvenimo būdas ir moters moralės atspindys, o patologija, nukrypimas nuo normalaus seksualinio elgesio, susijęs su konkrečiais neurologiniais arba psichologiniais sutrikimais, kuriuos reikia gydyti.

Garsiausios nimfomanės - tarp tikrovės ir pramanų

Nimfomanija - gana senas reiškinys. Kai kurios garsios nimfomanės išliko istorijoje didžia dalimi dėl savo nenumaldomo seksualinio apetito. Pavyzdžiui, favoritus kaip pirštines keitusi rusų imperatorė Jekaterina Didžioji: nors ir garsėjo kaip sumani politikė, strategė, vis dėlto dažniau prisimenama kaip seksualiai nepasotinama moteris. Sakoma, nė vienas meilužis taip ir nesugebėjo jos patenkinti. Kalbama, kad Jekaterina nuo vaikystės žaisdavo su dirbtiniais falais, nuolat juos keisdama - kad būtų vis didesni.

Kita garsi nimfomanė - Valerija Mesalina, Romos imperatoriaus Klaudijaus žmona, pasak legendos, spėjusi pasimylėti su visu savo vyro apsaugos legionu. Tačiau to jai nepakako, taigi persirengusi prostitute ji mielai linksmindavo klientus viešnamyje.

Legendos byloja, kad Egipto karalienė Kleopatra turėjusi netgi visą haremą jaunų gražių vyrukų. O po nakties su karaliene meilužių, kuriems nepasisekdavo jos patenkinti, laukdavo mirtis.

Kita vertus, istorikai siūlo pernelyg rimtai nevertinti šių fantazijas kaitinančių istorijų. Senovėje apie moteris valdoves ar įtakingas galingų vyrų žmonas tokios legendos būdavo kuriamos tyčia - siekiant šias moteris sumenkinti kaip aktyvias politikos dalyves, pabrėžti jų niekingumą, žemą moralę, negebėjimą pakilti aukščiau kūniškų geidulių. Arba norint sumenkinti jų vyrų autoritetą: ko gi jis vertas, jei nesugeba patenkinti savo žmonos ir nenutuokia apie jos nuotykius!

Padidėjęs libido ar liga?

Kartais stipriai išreikštą seksualinį temperamentą turinčioms moterims paprasčiausiai trūksta sekso, ir tai joms kelia diskomfortą. Tokia moteris aktyviai siekia pasitenkinimo, vaikosi vis naujo orgazmo. Jei seksualiniu apetitu nesiskundžianti moteris susies savo gyvenimą su silpnos seksualinės konstitucijos vyru, problemų neišvengs. Jam 2-3 kartai per savaitę - norma, o jai ir 2-3 kartų per dieną - mažoka. Ar tai reiškia, kad moteris - nimfomanė ir jai reikia gydytis? Nieko panašaus! Jei seksualiai aktyvi moteris gali pasitenkinti, jos geismas nesukelia jai nei fizinio, nei psichologinio diskomforto, veikiausiai galima kalbėti tik apie stipriai išreikštą jos seksualinę potenciją.

Nimfomanijai būdingas įkyrus, isteriškas, impulsyvus elgesys, susijęs su seksualinio partnerio ir pasitenkinimo, kurio tokia moteris taip ir negali pasiekti, paieškomis. Tikrai nimfomanei nesvarbu, su kuo mylėtis, jos nedomina nei partnerio amžius, nei išvaizda, nei intelektas, materialinė padėtis, netgi į higieną paprastai numojama ranka. Svarbiausia - kad tas partneris apskritai būtų. Kai seksualinis geismas nugali visą sveiką protą ir šluote nušluoja visus apribojimus, visuomenės normas, kai jis ima kelti problemų ir netgi grėsmę sveikatai - tai jau nimfomanija.

Nimfomanė - ideali meilužė?

Kodėl turėdami reguliarius lytinius santykius dauguma vyrų dairosi į lengvai pasiekiamas, laisvo elgesio moteris, o fantazijos apie ryšį su nimfomane jų kraują kaitina labiau nei mintis apie standartinę meilužę?

Prieinamumas. Nimfomanės nereikia įkalbinėti, nuteikinėti, apžavėti, jai nesvarbu visi asistavimo ritualai. Tokia moteris pati puola į glėbį, o aptingusiam vyrui toks lengvas grobis - labai prie širdies.

Ji visada nori. Taigi tokia moteris pasirengusi mylėtis 24 valandas per parą - nesvarbu, ar jis įšoktų į lovą paryčiui, prieš tai visą vakarą siurbęs alų su draugais, ar užsirakintų su ja "penkminutei" biuro tualete.

Ji nereikli. Jai nesvarbu vyro ūgis, svoris, pareigos ar materialinė padėtis. Jai netrukdo prakaito kvapas, nenuskusti barzdos šeriai ir visi kiti dalykai, kure vidutinei statistinei meilužei gali sukelti neigiamų emocijų ir "galvos skausmą". Vienintelis dalykas, ko reikia nimfomanei - jo penis.

Ji nenuobodi. Ir pasirengusi įgyvendinti pačias slapčiausias partnerio fantazijas. Kadangi pačiai nepavyksta pasiekti taip trokštamo pasitenkinimo, ji noriai leidžiasi į ekstremaliausius eksperimentus - o gal kaip tik šį kartą pavyks?

Tiesa, visa tai - patrauklioji pusė, o trūkumų iš pirmo žvilgsnio potenciali nimfomanės auka neįžvelgia. Bet tai nereiškia, kad jų nėra.

Jis jos niekada nepatenkins. Visų pirma, patekęs į nimfos glėbį, vyras neišvengiamai pajus didžiulę įtampą. Kad ir kokiu seksualiniu gigantu jis bebūtų, jei tik pats nėra šio sutrikimo auka, partnerės apetito nepatenkins. Net jei partnerė ir pasiekia orgazmą, lytinių hormonų kiekis jos kraujyje iškart po orgazmo atsistato neįtikėtinai greitai, ir gamta vėl reikalauja savo.

Partnerė be orgazmo. Nors vis dėlto dauguma nimfomanių nepatiria orgazmo, arba jį patiria, tačiau dėl tam tikrų neurologinių sutrikimų nejaučia pasitenkinimo. Kaip tik tai verčia jas ieškoti vis naujų seksualinių partnerių, ryšių, naujovių.

Tai - liga. Nimfomaniją gali sukelti endokrininės sistemos veiklos sutrikimai, hormonų disbalansas, psichikos ligos. Netikėti ir staigūs geismo protrūkiai, impulsyvus noras patenkinti aistras kartais pasireiškia sergantiems encefalitu ir epilepsija, taip pat kai kurioms moterims menopauzės metu, keičiantis hormonų pusiausvyrai. Lytinio potraukio sustiprėjimas gali pasireikšti ir sergant maniakine depresine psichoze, šizofrenija. Taigi sunku įsivaizduoti vyrą, kuriam patiktų faktas, jog moteris jo geidžia tik dėl to, kad serga.

Laimė, tikrų nimfomanių, su aiškiai išreikštu patologiniu geismu, nėra daug, be to, dažniausiai jų būklę galima gydyti, kontroliuoti.

Suaugusiems.lt

Ką manai apie nimfomanes?
 
Komentarai
Naujas komentaras