Ar lesbietės keliaus į rojų?

 
Krikščionybė ir homoseksualumas, kaip žinoma, yra labai nesuderinami dalykai. Bet ar tikrai jie turi būti atskirti? Galbūt įmanoma rasti kompromisą? Ar visada Biblija smerkė homoseksualus?

Nesupraskite klaidingai, nesiekiu pakeisti jūsų nuomonės, tiesiog ateistiškai objektyviai pateikiu faktus...

Homo istorija

Krikščionybė homoseksualumo labai ilgą laiką nesmerkė, o tai daryti pradėjo visai neseniai. Seniausia „užregistruota“ vienos lyties pora buvo dar 2400 m. pr. Kr. Egipte. Daugelis graikų ir egiptiečių dievų buvo homoseksualūs arba biseksualūs.

Žodis „lesbietė“ ir jo sinonimas (angl. sapphist) kilo nuo graikų poetės Sappho vardo, kuri gimė Lesbos saloje ir rašė poeziją apie moterų meilę ir sueitį.

Pagonys meilę laikė paslaptimi, ir tikėjo besąlygišku atsidavimu savo aistros objektui. Senovės romėnai statė skulptūras, kurios vaizdavo lytinius santykius su kitais tos pačios lyties atstovais turinčius vyrus. Tik į lesbietes buvo žiūrima neigiamai, nes daugelis istorijų buvo apie tai, kaip šios nužudo savo sutuoktinius dėl galimybės būti su kita moterimi.O ir šiaip moterys turėjo mažai teisių...

Taip buvo gana ilgai ir homoseksualumas nebuvo laikomas kažkuo keistu, ir tik sąlygiškai visai neseniai homoseksualumas buvo pradėtas aptarinėti konservatyvių įvairių religijų atstovų tarpe.

Ką iš tikrųjų sako Biblija?

Sprendžiant, ar homoseksualai gali patekti į krikščionių dangų, svarbu apžvelgti pirminį šaltinį, t.y. Bibliją. Žmonės šiandien per greitai nusprendžia patikėti prieš homoseksualizmą nusistačiusiais krikščionimis, kurie teigia, jog remiasi Biblijos mokymais.

Šiuolaikinėje Biblijoje yra dvi vietos, kuriose yra smerkiamas homoseksualumas. Buvo manoma, jog hebrajų kalba homoseksualumas aprašomas dviem žodžiais: „malakoi“ ir „arsenokoitai“. Tačiau gerai ištyrus šių žodžių vartoseną manoma, jog žodis „malakoi“ reiškia „sumoteriškėjimą“, „vyrų prostituciją“, „pedofiliją“. Ne tokios specifinės reikšmės – „bailumas“, „liguistumas“, „savikontrolės stoka“, „moralės silpnumas“.

Literatūriškai, žodis „arsenokoitai“ reiškia „seksualinę agresiją“ (kalbant apie prievartavimą ir vergų kankinimą). Pasaulyje, aišku, manoma, jog Biblija yra išversta be klaidų.

Jeigu ištirtume du susijusius žodžius, t.y. „asenos“ (vyrai) ir „kotes“ (palydovas), tai labiau reikštų vyrą, santykiaujantį su visais iš eilės. Tie, kurie mano, jog žodis reiškia homoseksualumą, ginčijasi, nes Paulius (tas, iš Biblijos) šį žodį buvo pavartojęs, nurodydamas į save.

Gudrūs vertimai

1611 metais karalius Jurgis I finansiškai smarkiai rėmė Biblijos spausdinimą ir platinimą, nors pats visiškai neslėpė to, jog buvo gėjus. Pats Bibliją labai mėgo, ir tikriausiai būtų pastebėjęs tokios nuodėmės aprašymą.

To ir negalėjo būti. Žodis „homoseksualumas“ Biblijoje pasirodė tik 1946 metais. Iki tol buvo naudojamos aukščiau paminėtos frazės ir joje buvo smerkiamas seksas, nejaučiant potraukio, dvasinio ryšio, naudojant prievartą, ir tai buvo aprašoma kaip nuodėmė. 

Karaliaus Jurgio versijoje buvo rašoma: „Tu neturėtum gulėti ir su vyru, ir su moterimi: tai šlykštu“. Ir ši frazė konkrečiai neaprašo lesbiečių, bet taip paminėta tikriausiai todėl, jog tuo metu moterys praktiškai neturėjo jokių teisių, o moters lytinis aktas su kita moterimi iš viso nebuvo laikomas seksu. Buvo stengiamasi pakeisti visuomenės nuomonę.

Pamirštos nuodėmės

Yra ir kitų Biblijoje uždraustų dalykų, kurie šiandien yra pamiršti.

Polisteris ir kitos panašios medžiagos buvo uždraustos, nes jos pagamintos „iš dviejų skirtingų medžiagų mišinio“.

Moterų plaukų šalinimas irgi buvo laikomas nuodėme. Be to moterims buvo uždrausta ką nors mokyti tai daryti: „Neturėtumėte šalinti plaukų nuo savo galvų ar trumpinti barzdos.“ Taip pat buvo draudžiama valgyti vėžiagyvius.

Dar vienas vertimo aspektas – Ievos atsiradimas. Ilgus metus buvo manoma, jog Ieva buvo sukurta iš Adomo šonkaulio, tačiau visai neseniai buvo išsiaiškinta, jog vertimo klaida buvo gana nemaža... Senovės žyniai buvo protingi, tačiau nelabai raštingi. Buvo išsiaiškinta, jog šumerų kalboje žodis „ti“ reiškia ir „šonkaulį“, ir „gyvenimą“. Tai reikštų, jog Ieva buvo sukurta dėl gyvenimiško poreikio.

Susidaro įspūdis, jog kiekvienu laikotarpiu Biblija buvo pakoreguojama reikiama linkme... Be abejonės, šiandien daugelis žmonių iš viso netiki Dievu, tačiau niekas nenuginčys, jog pats tikėjimas (kad ir šviesa ateitimi) žmogui yra svarbus, ir uždrausti to tiesiog neįmanoma. Patekimą į dangų žemiškai galima būtų interpretuoti kaip  darną tarp savo darbų ir visuomenės moralės, tačiau ji nuolat kinta. Nors dėl homoseksualumo kyla daug diskusijų, tačiau uždrausti tikėti tiesiog neįmanoma.

 
Komentarai
Naujas komentaras