Homoseksualumas: liga, genai ar smalsumas?

 
4 komentarai
Atvirai Lietuvoje apie homoseksualumą pradėta kalbėti dar visai neseniai. Tačiau kokie faktoriai nulemia seksualinę orientaciją? Mokslininkai atlieka vis naujus tyrimus ir atranda vis keistesnių sąsajų, įrodančių, kad homoseksualumas – pakankamai natūralus reiškinys.

Homoseksualai savo potraukį tai pačiai lyčiai dažnai atranda ne iš karto: jų laukia ilgas ieškojimo kelias, tačiau kaip ir paprastos poros, jie formuoja santykius. Ir nors homoseksualai jaučiasi gerai su tos pačios lyties partneriu(-e), faktas, kodėl jie yra „kitokie“, jiems lieka paslaptimi.

Žaidimų vaikystėje teorija

27-erių metų gėjus Marius, paklaustas, kodėl, jo manymu, jis yra homoseksualus, nuoširdžiai trūkčioja pečiais: „Nežinau tikrai, dažnai apie tai mąstau, tačiau viskas yra natūralu. Kad mane labiau traukia vyrai, supratau sulaukęs 20-ties. Prieš tai turėjau tiek romantiškų, tiek seksualinių santykių ir su merginomis, tačiau, kai sutikau dabartinį savo draugą, viskas buvo tiesiog kitaip ir tikrai nepakartojama.“

Mokslininkai taip pat negali tiksliai pasakyti, kas daro įtaką homoseksualumui, tačiau rasti atsakymus jie bando jau daug metų. Ilgai buvo manoma, kad homoseksualumas – psichinis susirgimas, kurį sukelia tam tikri socialiniai faktoriai. Didžiąją XX amžiaus dalį psichologai teigė, kad tos pačios lyties asmenų potraukis – liga. Ir tik 1974 metais Amerikos Psichiatrų Asociacija oficialiai paskelbė, kad homoseksualumas nėra patologiškas (t.y. įgimtas susirgimas). Buvo manoma, jog homoseksualai vaikystėje patyrė kažką, kas ir pakeitė jų seksualinę orientaciją.

Viena iš teorijų teigė, kad berniuko artimi santykiai su motina ir šalti – su tėvu, gali padėti išryškėti moteriškiems bruožams. Buvo manoma, kad tai logiška, ypač jei berniukas auga be tėvo, tačiau tyrimai parodė, jog šeimose, kur vaiką augina tik mama, homoseksualiais vaikai tampa lygiai taip pat dažnai, kaip ir „pilnose“ šeimose.

Taip pat buvo teigiama, jog vaikystėje įvykę faktai vėliau lemia vaiko pasirinkimus ir augant. Psichologo Kenneth Zucker teigimu, geriausiai būsimą vaiko pasirinkimą nusako jo rolės, elgesys ir lyties pasirinkimas dar vaikystėje žaidžiant. Berniukų ir mergaičių rolės tokiuose žaidimuose smarkiai skiriasi. Galima atkreipti dėmesį į tai, su kuo jie labiau mėgsta žaisti, kokius žaislus renkasi, ką vaidina, kuo persirengia.

Paprašius gėjų ir lesbiečių prisiminti, kokius žaidimus jie rinkdavosi vaikystėje, pastebima tendencija išsiskirti: homoseksualūs berniukai buvo labiau moteriški, o mergaitės – vyriškos nei didžioji dalis jų heteroseksualių draugų. Tačiau kodėl?

Didžioji dalis homoseksualų teigia, kad dar vaikystėje jie pajaučia, jog yra kitokie nei jų bendraamžiai. Socialinė teorija teigia, kad skirtingų lyčių vaikai smarkiai veikia vieni kitus, t.y. mergaitės veikia berniukus, taip kai kurių jų orientaciją kryptingai pakeičiant, ir atvirkščiai. Tačiau mokslininkai pagrįsti tokios teorijos negali. Po ilgų tyrinėjimų atsirando ir biologinės teorijos, teigiančios, jog seksualinė orientacija ne susiformuoja, o jau egzistuoja vaikui gimus.

Biologiniai faktoriai

Biologinius faktorius geriausiai tirti pradedant nuo tokio egzistencinio vieneto, kaip šeima. Homozigotiniai dvyniai – vienas geriausių tyrimo objektų. Tai yra tokie dvyniai, kurie išsivysto iš vienos kiaušialąstės, t.y. turi tą patį genetinį kodą. Heterozigotiniai dvyniai išsivysto iš dviejų skirtingų kiaušialąsčių, tad jų chromosomų rinkiniai gerokai skiriasi.

Nors homozigotiniai dvyniai ir turi tas pačias chromosomas, neužauga vienodi. Tokie dvyniai labai pasitarnavo ir homoseksualumo tyrimams. Keletas mokslinių tyrimų parodė, kaip dažnai abu homozigotiniai dvyniai tampa homoseksualiais, palyginus juos su heterozigotiniais.

Vienas iš tyrusiųjų tokią priklausomybę – psichologas Dr. Michael Bailey - rašo: „Buvo pasirinkta 50 porų homozigotinių ir 50 porų heterozigotinių dvynių. Vienodą genų rinkinį turinčių dvynių tyrimai parodė, kad, jei vienas iš dvynių – homoseksualus, tai tikimybė, jog ir kitas bus toks – 50 proc. Tuo tarpu skirtingus genų rinkinius turinys dvyniai, tik 20 proc. atvejų abu buvo homoseksualūs. Šiuo tyrimu radome genetinį ryšį.“

Taip pat buvo ištirti ir tie, kurių genų rinkiniai visiškai skyrėsi. „Tik 10 proc. netikrų brolių ar seserų tampa homoseksualais, kai jų netikri broliai ar seserys yra kitos lytinės orientacijos,“ – aiškina M. Bailey.

Viena tyrėjų grupė netgi pabandė išsiaiškinti, kuris konkrečiai genas veikia lytinės orientacijos pasirinkimą. Didžioji dalis homoseksualių brolių turi tam tikras pasikartojančias dalis X chromosomoje, taigi galima daryti išvadą, kad genetika turi įtakos bent daliai homoseksualių vyrų, ir išlieka tikimybė, kad, jei vienas šeimoje yra homoseksualus, gali būti ir daugiau, o tokio geno perdavėjas – moteris. Tačiau kitiems mokslininkams tokių rezultatų gauti jau nebepavyko. Tai buvo gana unikalus tyrimas.

Mokslininkų teigimu, jei homoseksualumą lemtų tik genai, tai abu homozigotiniai dvyniai būtų homoseksualūs 100 proc. visų homoseksualumo pasireiškimo atvejų, tačiau taip nėra. Taip pat jie teigia, jog išorinis homoseksualumo faktorius pasireiškia ne mums augant, o dar esant motinos įsčiose.

Liemens apimtis ir homoseksualumas

Štai su lesbietėmis viskas yra šiek tiek kitaip. Mokslininkai išskiria dvi jų rūšis: moteriškas ir vyriškas. Tokie skirtumai matomi ne tik elgesyje, bet ir išvaizdoje. Teksase atlikti tyrimai parodė, kad vyrams labiausiai patinka moterys, kurių talijos apimtis sudaro 70 proc. klubų apimties. Tuo tarpu moteris labiausiai traukia vyrai, kurių talija sudaro 90 proc. klubų apimties. Vyriško tipo lesbietės moteriškų išlinkimų liemens srityje praktiškai neturi.

Tad kodėl dalis lesbiečių – vyriško tipo? Ir kodėl tai pasireiškia būtent ties talija? Mokslininkų teigimu, taip yra todėl, kad dar būdamos motinos įsčiose, tokios moterys gauna daug androgenų (vyriškas lytinis hormonas), kurie ir formuoja vyrišką figūrą. Būtent dėl to neatmetamas faktas, jog orientacija, kaip, pavyzdžiui, ir rankos, kuria bus rašoma, formuojasi dar ankstyvoje žmogaus formavimosi stadijoje.

Įrodyta, jog kairiarankiai dažniau būna homoseksualūs nei dešiniarankiai. Taip pat rasta nedidelė priklausomybė ir nuo pirštų ilgio. Heteroseksualaus vyro rodomasis pirštas dažniausiai būna trumpesnis už bevardį, o moterų – daugmaž vienodo ilgio. Tuo tarpu lesbiečių rodomasis pirštas dažniausiai būna trumpesnis, kaip ir vyro. Tai įrodo, kad lesbietės organizme turi šiek tiek daugiau testosterono nei kitos moterys.

Homoseksualumą tiriantys mokslininkai labiausiai baiminasi, kad ateityje sėkmingų tyrimų rezultatai  gali būti panaudoti ne žinioms praplėsti, o lytinei orientacijai nustatyti, taip neigiamai paveikiant vaikų tėvus, o tai gali pakenkti jų santykiams, todėl, be abejonės, dar visai neseniai atliktų tyrimų rezultatais nereikėtų aklai pasitikėti ir labai rimtai vertinti.

Paauglystė ir homoseksualumas

Pažinti savo lytinę orientaciją paaugliams ypatingai svarbu. Psichoterapeutės Dalios Mickevičiūtės teigimu, pirmiausia reikėtų žinoti, kad paauglystės metais normalu jausti potraukį ir net turėti vienokių ar kitokių artimesnių santykių su abiejų lyčių ar tos pačios lyties atstovais.

Specialistės nuomone, taip yra dėl to, jog paauglystė – laikas, kai ieškoma savo tapatumo visose srityse, įskaitant ir seksualumą. Bendraujama su įvairiais žmonėmis, gali būti, kad imamasi įvairiausių veiklų, skaitomos knygos labai skirtingomis temomis ir tokiu būdu bandoma atrasti save, išsiaiškinti, kas patinka, kaip asmenį vertina kiti.

Psichoterapiautė pasakoja, jog taip pat yra ir su seksualumu: nebūtinai tai turi būti lytiniai santykiai, gali būti paprastas prisiglaudimas prie abiejų lyčių atstovų, bandymas pajusti, kas maloniau, kas labiau traukia, galbūt artimi pašnekesiai ar bučiniai... Ir taip pat gali būti, kad vienu metu jauną žmogų trauks vienos lyties atstovai, po kurio laiko – kitos.

Paklausus D. Mickevičiūtės apie paauglių jausmus, bandant pažinti save, specialistė paaiškina: „Paauglius neretai nauji atradimai gąsdina. Mūsų visuomenėje daug nepakantumo kitokiems, įskaitant ir homoseksualios orientacijos asmenis, todėl, pajutus savyje potraukį tai pačiai lyčiai, gali kilti didelė gėda ar kaltė, noras pakeisti save.“

Tačiau kaip į nesąmoningą potraukį reaguoja pats paauglys? „Psichologai žino apie tokį nesąmoningą gynybos mechanizmą, kaip atvirkštinė reakcija, kai, jaučiant kokius nors impulsus, jie pakeičiami priešingais: pavyzdžiui, jaučiant potraukį tai pačiai lyčiai, demonstruojamas ypatingas nepakantumas homoseksualams, demonstratyvus „donžuaniškas“ elgesys, siekiant įtvirtinti save kaip heteroseksualą. Tačiau tai nereiškia, kad taip besielgiantis žmogus būtinai bus homoseksualus: gali būti, kad subrendęs jis taps heteroseksualu be jokių „slaptų potraukių“, – pasakoja psichoterapeutė.

Tėvai, be abejonės, tokį paauglį norėtų išsiųsti pas psichologą ar psichiatrą, nors patys paaugliai kreiptis pagalbos dažniausiai nedrįsta. Bet gal be reikalo?

„Kalbant apie specialistus, manau, pokalbis su psichologu visada padės tiems, kurie jaučiasi sutrikę, nesuvokiantys, kas jie yra iš tikrųjų, kodėl juos traukia ta pati lytis ir ką su tuo daryti, – sako specialistė. – Psichologo konsultacijos ar psichoterapija nebūtinai turi homoseksualą paversti heteroseksualu (kartais gal atsitinka ir taip, bet tai nėra taisyklė). Tikslas yra kitoks, greičiau – pažinti save ir įprasminti, integruoti visas savo asmenybės dalis, tiek patrauklias, tiek sunkiai priimamas.“

D. Mickevičiūtė mano, jog sunku tokiu atveju ne tik paaugliams: „Tėvų jausmai sužinojus apie savo vaiko seksualinę orientaciją, manyčiau, yra ne lengvesni nei paties jaunuolio ieškojimų ir savęs atradimų kelias. Kokie tolerantiški bebūtų tėvai, jie dažniausiai linkę norėti savo vaikams kuo lengvesnio ir laimingesnio gyvenimo, o gyvenimas iš tiesų lengviausiai klostosi tiems, kurie nėra kažkuo išskirtiniai, o greičiau „pilkos vidutinybės“. Kiekvienas išskirtinumas turi savo kainą. Taigi tėvai gali jausti gėdą ir kaltę, kad „ne taip“ užaugino ir išauklėjo savo vaikus, gali pykti ant jų, gali liūdėti ir sielvartauti dėl savo neišsipildžiusių svajonių, pavyzdžiui, pamatyti vaikus tradiciškai žengiančius prie altoriaus ar dovanojančius anūkų.“

Specialistė pabrėžia, kad geriausia, kuo tėvai galėtų padėti – tai pasistengti nebandyti keisti savo sūnaus ar dukros. Dažniausiai visi bandymai pakeisti kitą baigiasi nesėkmėmis, o tarpusavio santykių anaiptol nepagerina.

Kur kas geresnis sprendimas būtų priimti savo vaiko ypatumus, leisti jam būti savimi bent tėvų namuose, kur jis galėtų jautis neteisiamas, palaikyti jį (jei tėvams tas svetima, nebūtina aktyviai propaguoti homoseksualumą patiems, tačiau tiesiog paguosti savo vaiką, kai jam liūdna, pasidžiaugti, kai jis kažkuo džiaugiasi). Svarbiausia – nesmerkti tų, kurie yra kitokie, o visų pirma pažvelgti į tai, kas esame mes patys.

 
Komentarai (4)
Kai naturaliai, gamtoje, liutas prades durt i seska kitam liutui, tada patikesiu, kad homoseksualumas normalus... Taip nera...Taigi, neprisigalvokime kad tai normalu...!
Ponas Giedriau,
viskas čia būtų labai gerai, nei kas čia rėktų, nei kas teisių reikalautų. Tačiau, kitokio kelio homoseksualiems žmonėms nėra. Patarsi, gyventi dvigubus gyvenimus?? Gyventi taip, kad niekas nežinotų?
Tai po velnių, jie taip pat žmonės. Įsivaizduok, kad tu turėtum su savo mylimąją moterimi susitikinėti tik slapčia, nes neduok dieve kas nors pamatys. Sakai, tu negali išeit ir pasakyt visiems, kad myli moteris? Tu kasdien gali tą daryti gatvėje, parduotuvėje ir t.t. Ir už tai tavęs niekas nesumuš, iškrypėliu neapšauks.
Tolerancijos mielieji vieni kitiems. :)Kodėl homoseksualumas tokia skaudi tema? Reiktų tik pasidžiaugti, kad žmonės tikrai sueina į porą iš tikros meilės (nes kitu atveju gi nerizikuotų būti visuomenės pasmerkti), o ne "dėl reikalo", išskaičiavimo ir visų kitų dalykų, kurie deja pas mus yra toleruojami. Liūdna ;(
Zinai Giedriau, kaip yra sakoma: kuo mazesnis zmogus tuo garsiau rekia, tai ir cia tas pats su mazumom, na aisku as tai netoliaruoju, bet jei gyventu kaiminystem dvieju pediku ar lesbieciu seimyna, man jie netrugdytu, lai jie sau gyvena jei sutverti vienas kitam ...
Knyguciu daugiau paskaityk- vingeliu galvytej padauges;)
Naujas komentaras