Įrodyta – meilė yra akla!

 
Kartais susitikimas su draugo ar draugės antrąja puse gali sukelti didelę nuostabą. Iš pasakojimų gali susidaryti įspūdis, kad jis ar ji yra idealios išvaizdos ir charakterio, tačiau, kartais, susitikus atvėpsta žandikaulis arba prireikia plieninės kantrybės, norint nepradėti kikenti, kai gražuolis princas ar princesė pasirodo esąs tik varlė.

Galima tik stebėtis, kaip kai kurie įsimylėję žmonės tampa visiškai aklais. Tie hormonai, zujantys visame kūne pirmojo meilės pliūpsnio metu, rodos, ne tik priverčia pilve skraidžioti drugelius, bet ir uždeda ant akių rožinius akinius.

Pasirodo, naujausiais tyrimais buvo atskleista, kad rožiniai akiniai nėra tik romantikų išsigalvojimas, o gali būti besitęsiančios laimės priežastimi. Sėkmingiausi ilgalaikiai santykiai gali būti būtent tie, kai poros palaiko realybės neatitinkančius įsivaizdavimus apie antrosios pusės fizinius, protinius ir asmeninius bruožus nuo pat pradžių.

Tyrimo metu mokslininkai sekė 220 neseniai susituokusių porų gyvenimą trejus metus – pakankamai ilgai, kad praeitų pirmoji aistros banga. Dalyvių buvo klausiama, ko jie ieškojo savo svajonių partneriuose, ir prašoma reitinguoti save ir savo sutuoktinį pagal tokias savybes kaip mandagumas, pasitikėjimas savimi, protas, supratingumas ir sąmojingumas, o taip pat ir neigiamus bruožus kaip tingumas ir nesubrendimas.

„Mes gavome rezultatus, kiek savo realius partnerius moterys laikė panašiais į įsivaizduojamus idealius partnerius“, - aiškino daktaras Daleas Griffinas, psichologas iš Britų Kolumbijos universiteto. „Tuomet mes naudojome duomenis, kaip partneriai vertina save, kad galėtume išmatuoti skirtumą tarp to, kaip jį mato žmona ir kokia yra realybė. Taigi mes turėjome „idealizacijos“ matą – kiek jos požiūris į partnerį atspindi idealą“.

Per trejų metų tyrimų laikotarpį, visų dalyvių pasitenkinimas sumažėjo, išskyrus tos grupės, kuri buvo linkusi idealizuoti stipriausiai. „Žmonės, kurie laikosi šios iliuzijos yra linkę išlaikyti savo pirminį aukštą pasitenkinimo lygį. Tuo tarpu tie, kurie yra nusiteikę labiau realistiškai, laikui bėgant tampa vis mažiau ir mažiau patenkinti, - sako dr. D. Griffinas.

Negana to, teigiamam poveikiui nereikia abiejų partnerių nepagrįsto susižavėjimo: tie, kurių partneriai buvo idealistinių pažiūrų, galiausiai tapo laimingesniais, net jei patys savo antrąją pusę ir suvokė labiau realistiškai. Yra keletas galimų to priežasčių. Jei žmogus galvoja, kad jo partneris yra nuostabus, tai su juo atitinkamai ir elgiasi, ir yra linkęs atleisti padarytas klaidas. Arba jei žmogus galvoja, kad antroji pusė yra žavinga, jis stengsis gyventi taip, kad išlaikytų savo lūkesčius.

Nuostabu, jog net po 16 metų buvimo kartu vyras gali idealizuoti savo žmoną. Pavyzdžiui, laikyti ją savimi pasitikinčia, nors išties ji yra pakankamai drovi. Tokiu atveju, žinojimas, ką vyras apie ją mano, verčia moterį stengtis jo nenuvilti. Dėl to ji turi prisiversti kalbėti su nepažįstamaisiais, vietoj to, kad tykiai tupėtų tarsi pelė po šluota. Taigi jo pozityvios iliuzijos verčia ją labiau pasitikėti savimi.

Tokios pozityvios iliuzijos gali padėti ir sunkiais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, Gordonas Brownas visuomenei gali nieko nereikšti, tačiau savo žmonai Sarai jis vis tiek yra herojus. Vos po kelių savaičių, kai jis buvo išrinktas blogiausiu Didžiosios Britanijos premjeru per daugiau kaip 40 metų, ji, viename socialiniame tinkle, paskelbė tūkstančiams savo sekėjų, kad myli jį „net labiau nei bet kada“.

„Iki šiol, mums nepavyko atskleisti jokio lygmens, kai idealizacija yra iš tiesų žalinga, nors teoriškai, visiškai nesuvokti realybės nėra sveika, net ir pozityviąja prasme“, - sako dr. D. Griffinas.

Daktaras Georgas Fieldmanas pozityvių iliuzijų klausimu yra nusiteikęs kiek skeptiškai: „Man net beveik apmaudu, kad idealistinis, o ne realistinis požiūris skatina teigiamus rezultatus. Turiu prisipažinti, kad buvau nustebintas šių tyrimo rezultatų. Vis dėlto, kai kurie romantikos ir sekso aspektai iš tiesų turi įsivaizduojamų elementų. Žmonės yra linkę vengti žiaurios realybės. Visi žmonės turi bruožų, kurie daro juos netobulais, tad jei susikoncentruotume ties netobulumu, tikriausiai taptume labai nelaimingais. Tačiau jei aš galvosiu, kad mano žmona yra geresnė už Scarlett Johanson, bus patenkinta ir ji, ir aš. Tai paneigti man pakankamai sunku“.

Lygiai taip pat dr. G. Fieldmanas kalba apie akių užmerkimą prieš nepatrauklius partnerio bruožus. „Nederėtų atsisakyti realizmo. Aš varžyčiausi pasakyti savo sūnums, kad jie idealizuotų savo merginas ir visos taptų geromis. Gal derėtų pirmiausia partnerius rinktis racionaliais pagrindais – įsitikinant, kad jie yra patikimi, darbštūs, protingi, o jau tokį radus – jį idealizuoti“, - sako jis.

Deja, realybės neatitinkančios iliuzijos nėra dalykas, kurį būtų galima pasirinkti daryti ar ne. „Mes tiksliai nežinome, kiek  žmogus yra pajėgus kontroliuoti iliuzijas, bet įtariame, kad jei jis idealizuoja turėdamas tikslą, jis viską matys pagal savo įsitikinimus“, - sako D. Griffinas.

Trumpai tariant, to negalima suklastoti. Taigi, jei esate išprotėję dėl meilės, laikykite save laimingu ir nenusiimkite tų rožinių akinių!

Suaugusiems.lt

 
Komentarai
Naujas komentaras