Japonijos sekso industrijos labirintais

 
2 komentarai
Nors formaliai prostitucija draudžiama Japonijoje nuo 1950 metų, pramogų industrija suaugusiems neįsivaizduojama be to amato profesionalių moterų. Pirmiausiai tai – geišos. Kitaip tariant, svečių linksminimo specialistės. Bet ne šokiais ir dainomis, o įdomiu ir intelektualiu bendravimu. Suprantama, daugiausiai intymiomis gyvenimo temomis. Geišos viliojimo objektas – kimono. Kai geiša linkteli į priekį ir apnuoginamas kaklas, japonų vyrams užverda kraujas. Jiems tai – viena seksualiausių moters kūno vietų. Žodžiu, jei Europos gražuolės moterys vilioja vyrus iš priekio... giliomis iškirptėmis, tai japonų – iš nugaros...

Ypatingos paslaugos teikiamos už uždengto langelio

Japonai seniai įpratę dalinti moteris į tris kategorijas. Namų židinio sergėjimui ir giminės pratęsimui – žmonos, dvasiniam bendravimui ir sielos apsivalymui - geišos, o seksualinių poreikių tenkinimui – laisvo elgesio moterys iš „raudonųjų žibintų“ kvartalo. Kadangi oficialiai prostitucija yra draudžiama Japonijoje, tai šią seniausią profesiją perėmė į savo rankas taip vadinamos pseudo-geišos arba hostess‘os – ( iš anglų k. žodžio „šeimininkės“) – merginos, dirbančios baruose ir kabare.

Nacionalinio policijos valdybos duomenimis, šalyje esama apie 12 tūkst. įstaigų, kuriose teikiamos mokamos seksualinės paslaugos. Masažų salonai ir turkiškos pirtys – tai pusiau legalūs viešnamiai. Durys į kambarį, kur klientas susilies į vieną visumą su masažo specialiste, pagal taisykles, neturi būti rakinamos. Be to, jose turi būti įstatytas mažas langelis (kaip kalėjimo duryse), kad administracija galėtų karts nuo karto užmesti akį iš koridoriaus ir palaikyti tvarką. Tačiau jeigu mergina, nuvilkusi kliento švarką, pakabina jį ant durų, t.y. uždengia drabužiu langelį, - tai užuomina, kad bus teikiamos „ypatingos paslaugos“.

Pseudo - geišos suteikia tik intymaus bendravimo galimybę

Viename Tokijo rajone, kur pilna įvairaus plauko perėjūnų, salonų masažistės kreipė su iniciatyva sukurti laisvą profsąjungą sekso industrijos darbuotojų kolektyvinei kovai dėl atlyginimo padidinimo ir darbo sąlygų gerinimo. Masažų salonų darbuotojos, kuri turi pasisekimą „nerimtų“ vyrų tarpe, mėgstančių išgerti ir dažnai vaikščioti „į kairę“, jau pradėjo derybas su salonų savininkais ir rengiasi pravesti suvažiavimą, kad galėtų oficialiai priimti programą ir įkurtos profsąjungos įstatus.

Tikrų, diplomuotų geišų Japonijoje vos keli šimtai. Ir šios brangiai apmokamos profesionalės vargu ar atsilieps į kvietimą vienytis. Užtat laisvų profsąjungų sekso industrijos darbuotojų pagrindinėmis veikėjomis gali tapti šimtai tūkstančių pseudo – geišos. Kitaip tariant, minėtos „šeimininkėlės“. Beje, pažintis su bet kuria iš jų suteikia tik intymaus bendravimo galimybę, bet ne garantiją. Dėl ko ir paaiškinamas jų egzistavimas draudžiamos prostitucijos sąlygomis.

„Šeimininkėlių“ pareiga – už atitinkamą atlygį palaikyti vyrui malonią kompaniją, šokti su juo, įpilti jam vyno į taures, juoktis iš jo humoro. Ir nieko daugiau. O po šio darbo viskas priklauso nuo abipusio susitarimo. Jei jis sugebės ją įkalbėti, o ji nepajėgs jam atsakyti. Beje, toks „laisvos medžioklės“ būdas labai imponuoja daugelį vyrų, net kai legaliai veikė „raudonųjų žibintų“ gatvės.

Svarbiausia sąlyga – patraukli išvaizda

Naktinį gyvenimą Japonijoje labiau tiktų pavadinti vakariniu. Naktiniai klubai ir barai bei kitos užeigos pradeda veikti nuo 7 val. iki 11 val. vakaro. Išeiginė diena – sekmadienis. Todėl padirbėti tris kartus per savaitę po keturias valandas noriai sutinka studentės, biure dirbančios merginos ar jaunos moterys, o pastaruoju metu vis dažniau leidžiasi į meilės paieškas ir namų šeimininkės. Juk jų mėgstamiausia televizijos serialo „Šikšnosparnis“ tema, kai japonų vyras naktiniame klube pradeda „kabinti“ savo žmoną.

Patraukli išvaizda – tai svarbiausia sąlyga norint gauti darbą naktiniame klube ar kabare. Tiesa, be fiksuoto atlygio, pasižyminčios populiarumu „šeimininkėlės“, papildomai gauna ir iš savo klientų. Taip pat visiems žinoma, kad sekso industrijos darbuotojai reikia suteikti galimybę užsidirbti avansu. Klientas pirmiausiai yra klausiamas, ar pakviesti prie stalelio damą? Tada užduodamas kitas klausimas: ar jis nori matyti jau pažįstamą moterį, ar pakviesti naują, iki tol nematytą?

Patikusi „šeimininkė“ perpasakojama iš vyrų lūpų į lūpas

Vakarinės pasilinksminimo įstagos Japonijoje – labai demokratiškos. Net jei „Sumiko, numeris 183" tuo metu šoka su Sumitomo banko direktoriumi, po to ji 30 – čiai minučių bus pakviesta prie stalelio, už kurio sėdi sunkvežimio vairuotojas. Užsakovui tai kainuos maždaug apie 50 JAV dolerių, o 30 iš jų atiteks pseudo – geišai. Toliau jau pradeda veikti iš anksto apgalvotas, tačiau tiksliai apskaičiuotas vyrų psichologijos momentas. Kas pusvalandį patikusi „šeimininkė“ perpasakojama iš vienų vyrų lūpų į kitas, taip pakyla jos kaina, o tuo pačiu ir įstaigos pelnas.

Be to, moterys naktiniame klube ar bare gauna kiekvieno gėrimo 40 proc. kiekvieno gėrimo vertės nemokamai, kurį užsako jai klientas. Dažniausiai moterys prašo prancūziško konjako „Martell“. Nors visi žino, kad vietoj to konjako – lygiai tokios pat spalvos atvėsinta arbata. Beje, tai vienintelė apgaulė, kuri leidžiama japonų naktiniuose klubuose. Šiuolaikinės pseudo – geišos šventai laikosi profesinės etikos taisyklių, kurias „paveldėjo“ iš savo, dar senovės laikų pirmtakių. Jei padauginęs klientas atsiskaitydamas išmestų piniginę ir pažirtų banknotai ant grindų, niekas prie jų net neprisiliestų. Jei klientas pats nebesugebėtų jų surinkti, būtų iškviesti specialūs apsaugininkai ir jie tai padarytų kitų akivaizdoje. Tiesa, Japonijoje neįprasta atsiskaitinėti už šias paslaugas banko kortele. Tik grynais.

Kita griežta taisyklė – niekada neatskleisti to, apie ką tarpusavyje kalba vyriškiai, sėdintys už stalelio. Pasakojama, kad viename naktiniame klube apsilankė Jasuchiro Nakasonė, iki tol, kol jis tapo premjeru – ministru. Visas reikalas vyko ištaigingame japonų restorane Akasako mieste, netoli imperatoriaus rūmų, stulbinančių gražuolių kimono kompanijoje. Nakasonė su jam nebūdingu tiesmukiškumu pasakojo apie šalies vidaus politiką, apie Japonijos ir JAV bei Rusijos politikos santykius. Pajutęs pašnekovo, JAV diplomato nuostabą dėl savo atvirumo merginų apsuptyje, jis šypsodamasis pasakė: „Tarp šių sienų jau pusšimtis metų atveriamos politikos paslaptys, kurių niekas nesužino.“

Japonija – JAV: „seksualinis revanšas“

Japonijoje sekso industrijos tema apskritai buvo gaubiama paslaptimis visais laikais ir norint ją perkąsti, reikia gerai pasukti galvą ir nemažų pastangų.

Kas nežino ar pamiršo, primename, kad 1960 metais vyko karas Vietname. JAV karinės bazės, dislokuotos Japonijoje, pasitarnavo ne tik kaip „efektyviausia kovos linija“, bet ir amerikiečių kareivių pasilinksminimo vieta.

Karinės oro pajėgų bazės buvo dislokuotos Jokotos ir Acugos miestuose. O karinė jūros bazė – Jokosukoje, netoli Tokijo įlankos pakrantės. Netrukus ten tarsi grybai po lietaus išdygo naktiniai klubai, šokių aikštelės, masažų salonai. To meto pasaulio laikraščiuose dažnai buvo rašoma, kaip oro pajėgų 5- osios kuopos lakūnai ir 7- osios jūrų kuopos jūrininkai po Vietnamo bombardavimo ir apšaudymo grįžę į bazę, vakarais linksmindavosi su anksčiau užkariauta Azijos šalimi - Japonijos moterimis.

Tada, kai buvo itin geras dolerio kursas: 360 jenų už dolerį, amerikiečiai gyveno tekančios saulės šalyje tarsi sultonai. Visi vakariniai pasilinksminimai, įskaitant ir pramogas su pseudo – geišomis, kainuodavo jiems 2 - 3 kartus pigiau, nei savo tėvynėje. Tačiau, kai dolerio kursas nuo 360 sumažėjo iki 100 jenų, jiems taip pat teko „apkarpyti“ seksualinius pasismaginimus.

Visų šalių prostitutės turėtų vienytis

Tačiau įdomiausi pokyčiai įvyko pačiose amerikiečių karinėse bazėse. Ten „šeimininkių“ vaidmenį jau atlikdavo ir amerkiečių kareivių žmonos. Kai mėlynakė , šviesiaplaukė ir ilgakojė skirdavo visą dėmesį japonui, sėdinčiam prie staliuko, tai nepaprastai glostė jo savimeilę. Be to, padėjo atsikratyti ne tik vyriškų kompleksų, bet ir užkariautos šalies žmogaus komplekso.

Pastaraisiais metais tarp vietos ir amerikietiškų pseudo – geišų vis dažniau kyla aštrūs konfliktai. Reikalą apsunkino tai, kad japonų sekso industrijos darbuotojų eiles papildė filipinietės, atvykstančios į šalį sų studentiškomis vizomis. Todėl pačiu laiku įkurta seniausios profesijos pasaulyje profsąjunga. Visi konfliktai sprendžiami civilizuotu keliu. Žodžiu, pats laikas paskelbti šūkį: „Visų šalių prostitutės - vienykitės!".

 
Komentarai (2)
Iš vienos pusės tu teisus, nes geišos tokios buvo ir daugelis yra, tačiau per antrą pasaulinį karą daugelis jų nebegavo finansų iš tiesiog linksminimo, todėl tapo sugulovėmis. Dabar labai mažai geišų yra tikrųjų geišų, daugelis tiesiog aukšto lygio, legendomis apipintos prostitutės :)
Tai kad Geiša niekaip nesusijusi su seksu :D Idiotai straipsnio kūrėjai... galiu paneigt praktiškai viską pasakydamas žmonėms youtubėj parašyt geisha.... ir susirast dokumentikos :) Geiša yra vakarėlių linksmintoja, su įvairiais žaidimais dainomis, kartais žaidimai kiek intriguojantys, bet ji neparsidavinėja seksui ;) Tiap kad žema straipsnio autoriams paimti klaidingą stereotipą, ir jį aprašinėti :) Intelektinė impotencija..... Žurnalistai idiotai... :)
Naujas komentaras