Ką apkalba vyrai

 
3 komentarai
Amerikiečių mokslininkai atliko tyrimą, vadovaujami profesoriaus Michaelio Cocko ir išsiaiškino, kad 83 proc. moterų įsitikinusios, jog jomis galima visiškai pasitikėti, tačiau paslaptis išsaugo ne ilgiau kaip 47 valandas.

Išeina, mažiau nei dvi dienas. O 40 proc. moterų prisipažino, kad nesugeba išsaugoti paslapčių, nesvarbu, kokios jos bebūtų intymios ir pritrenkiančios. 60 proc. moterų tvirtino, kad pasako paslaptį tik tam žmogui, kurio bendravimo ratas neturi nieko bendro su tuo, kas patikėjo paslaptį.

Taip pat paaiškėjo, kad paslaptys perduodamos vyrams, motinoms ar geriausioms draugėms. Pagrindinės paslapčių temos: seksas, pinigai ir pirkiniai. Tiesa, toks pats tyrimas nebuvo atliktas tarp vyrų. Nepaisant to, tyrėjai tvirtina, kad vyrai daug geriau nei moterys moka saugotis paslaptis. Ar iš tikrųjų?

Vis daugiau žmonių linkusių viešai skalbti savo apatinius

Kodėl žmonės iškloja vieni kitiems savo paslaptis? Net pačias slapčiausias, kurių tikrai nederėtų pasakoti. Kodėl žmonės skuba dalintis savo problemomis ir bėdomis su kitais? Juk žmogus rizikuoja, nes paslaptis gali būti atskleista. Net patikėjus ją labai geriems draugams ar artimiems žmonėms, dar nesi šimtu procentų įsitikinęs, kad ji nebus išplatinta. Kaip bebūtų keista, bet atsiranda vis daugiau žmonių linkusių viešai skalbti savo apatinius. Tai ko norėti, kad jie saugotų ir kitų paslaptis. Vos spėjusios įsižiebti žvaigždutės su pasimėgavimu porina visiems, kiek laiko jie nesimylėję. Ko gero tai - pigiausias būdas pasireklamuoti ir pakelti populiarumo reitingus. Jau nebestebina, kai „garbingi“, karjeros aukštumų pasiekę žmonės pasakoja su kuo ir kaip miega. Panašu, kad tai tapo normaliu dalyku.

Kartais saugoti svetimą paslaptį amoraliau nei ją atskleisti

Kodėl taip atsitinka? Pasak psichologų, kai žmogus kažkam atskleidžia jį kankinančią problemą, jam norisi sulaukti patarimo. Juk dažnai būna labai sunku vienam su savo bėdomis, todėl ir norisi išlieti širdį. Nesąmoningai žmonės galvoja, kad pasidalinus savo problema su aplinkiniais, palengvės. Užtat ant to žmogaus pečių, kuriam buvo patikėta paslaptis, gula didelė atsakomybė, kad kam nors jos neišplepėjus. Nors psichologai sako, kad kartais saugoti svetimą paslaptį amoraliau nei ją atskleisti. Tarkim, kaimynas atskleidė savo planus, kad ketina susidoroti su savo žmona arba atvirkščiai. Mat esi priverstas būti nesąžiningu to žmogaus atžvilgiu, atskleidusio paslaptį.

Mėgaujasi, kai kitus slegia problemos ir bėdos

Tačiau ne tik moterys, bet ir vyrai nemoka saugoti svetimų paslapčių. Todėl, kai tik jie ką nors tokio sužino, tiesiog netveria kailyje norėdami kuo greičiau pasidalinti su kitais. Be to, galvoja, kad dabar tas, kuris paatviravo, tampa savotišku jo įkaitu. Psichologai tvirtina, kad žmonės, mėgstantys apkalbėti kitus, nepasitiki savo jėgomis, turi kompleksų, jie jaučiasi gerai tik tada, kai kitus slegia problemos ir bėdos. Ir tuo mėgaujasi.

Todėl mėgėjai platinti patikėtas paslaptis ir apkalbėti kitus pirmiausiai turėtų pastatyti save į tų žmonių vietą. Juk bet kuriam nemalonu, jei jis išgirsta iš kitų ką sakė tik vienam. Ir dar su pagražinimais. Taip gali visam laikui prarasti pasitikėjimą žmonėmis, kurį atstatyti nepaprastai sunku, o kartais - neįmanoma. Būna atvejų, kai žmogus nesąmoningai apkalba ar išplepa svetimą paslaptį. Kaip sakoma, ne iš blogos valios. Tačiau tai – nepasiteisinimas.

Nuo išdavystės niekas neapsaugotas

Turbūt nei vienai moteriai nekelia abejonių, kad ir vyrai labai mėgsta apkalbėti, ne prastesni „pletkininkai“ nei moterys.

Todėl patikėti savo slapčiausius dalykus galima tik laiko patikrintiems žmonėms. O jei paslaptis itin intymi ir asmeninė, tai geriau apskritai jos nepasakoti. Kadangi nuo išdavystės niekas neapsaugotas.

Каip vis dėlto išlaikyti liežuvį už dantų, jei tuo pačiu kažkas taip traukia už jo. Psichologai siūlo gana įdomų būdą: kai kyla noras išpliurpti kieno nors paslaptį, reikėtų įsivaizduoti, kad tas žmogus stovi už nugaros ir viską girdi... Sako, iš karto praeina noras. Taip pat ne pro šalį būtų labiau kontroliuoti save ir savo emocijas, gerai pagalvoti prieš praveriant burną. Todėl geriau atskleisti tai, kas neleidžia ramiai gyventi visiškai svetimam žmogui, net pirmą kartą sutiktam. Taip galima nušauti du zuikius: palengvės ir nesugrįš į jūsų ausis mažiausiai du kartus pagražintos apkalbos.

Stiprioji lytis nepraleidžia progos apkalbėti moterų

Ką apkalba moterys tarsi visiems aišku, bet kad ir vyrai labai mėgsta apkalbėti sutirštintomis spalvomis, sakyti neteisybę, piktai ir menkinamai, dažnai iš piršto laužtus dalykus, sunku patikėti... Beje, vyrų apkalbos gerokai vaizdingiau pateikiamos nei moterų.

Nors stiprioji lytis dažnai apkalba vyriškus reikalus - kuris kokią mašiną nusipirko, bet nepraleidžia progos „papletkinti“ ir apie moteris, pasigirti, kuris kokią turi meilužę, kur ir su kuo praleido išeigines. Svarbiausia, nepamiršti savo seksualinių sugebėjimų, kad per vieną naktį pastato 3-4 kartus. Kuo daugiau vyras giriasi, tuo labiau tikėtina, kad gal jis ir pastato per naktį keturias taures ar taureles svaiginamo gėrimo, bet tikrai ne tą, kas iš tikrųjų turėtų stovėti.

Todėl nėra ko stebėtis, kad vyriškų kalbų epicentras – amžinoji ir viena didžiausių vertybių - pasididžiavimas. Suprantama, turima omeny tas pasididžiavimas, kuris turėtų būti kelnėse. Ir neduok, Dieve, pajudinti šį „tobulybės įsikūnijimą“, suabejoti jo galimybėmis. Moteris sutrypiama į miltus niekingiausiais žodžiais.

Vyriškų apkalbų pagrindas – jų „geležinė“ logika

Kažkodėl galvojama, jei kalbasi du vyrai, tai aptaria reikalus, o jei dvi moterys – greičiausiai „pletkina“.

Šis stereotipas – vyriškos logikos išdava. Skirtumas tik apkalbų temos. Tiesa, tiek vyrų, tiek moterų apkalboms būdingi gandai ir savų išvadų darymas. Tačiau, jei moterų apkalbose daugiau emocijų, tai vyriškų apkalbų pagrindas – jų „geležinė“ logika.

Psichologų tvirtinimu, moterys, apkalbėdamos kitus, dažniausiai išlieja savo apmaudą ir nepasitenkinimą, o vyriški „pasikalbėjimai“ – konkretesni, net jei aptaria nemalonumus. Ten kur moterys aikščioja, vyras pasako: „mane vienas „išdūrė“ arba „vienas svarbus reikalas sudegė“. Vis dėlto ką vyrai dažniausiai apkalba sėdėdami vyriškoje kompanijoje ar su draugu prie alaus bokalo? Beveik tą patį, ką ir moterys. Tai - kas kelia tikrą susidomėjimą, žavesį ar nerimą.

Mėgsta aptarinėti kirpimo stilių moterų intymiose vietose

Ta tema net buvo atliktas tyrimas, per kurį paaiškėjo, kad devyniais iš dešimties atvejų vyrai apkalba moteris: su kuo, kaip, kokia poza ir t.t. Tyrėjai apibendrino ir išsiaiškino populiariausias vyrų apkalbas: „ar jis buvo pirmas merginai“, „kiek turėjo sekso partnerių“, „kiek kartų padaro per naktį“, „kokio dydžio moters krūtys ir užpakalis“. Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad šiuolaikiniai vyrai labai mėgsta aptarinėti ant moterų ar merginų kūnų esančias tatuiruotes bei intymių vietų „kirpimo stilius ir formas“.

Dar vienas labai svarbus vyrų apkalbų etapas būna tada, kai moteris palieka arba ji iš viso nepastebi savo gerbėjo. Tada vyrai stengiasi pakilti savo akyse tuo pačiu žemindami už akių nedėkingąją: kokia ji beširdė kvaiša, nieko nesugeba lovoje, šalta kaip ledo luitas, guli kaip pagalys, jį - protingą gražuolį mačo iškeitusi į kažkokį kaimo Jurgį.

Aišku viena, kad save gerbiantis vyras niekada nebūtų paviešinęs, kad mylima moteris, pastojusi nuo jo, padarė abortą. Net jei tai ir tiesa.

Dar XVIII – XX amžiaus pradžioje Europoje buvo labai populiarūs įvairūs klubai, į kuriuos rinkdavosi tik vyrai ir vien dėl to, kad galėtų parūkyti pypkę ir apkalbėti ne tik savo susikaupusias problemas ir bėdas, bet ir kitus. Vieni – netikusią žmoną, kiti – meilužę, treti – politinę ir ekonominę padėtį šalyje bei pasaulyje.

 
Komentarai (3)
tai cia visos sita zino:DD
Pffff... seniai sakiau,akd vyrai dar didesni pliotkininkai,nei moterys :DDD
pletkininkai tie bernai kaip reikalas :)
Naujas komentaras