Parafilija – iškreiptas požiūris į seksą

 
Parafilijos terminą įvedė amerikiečių psichiatras Stephenas B. Karpmanas 1934 metais, kuris vartojamas žodžiui „iškrypimas“ apibūdinti.

Psichiatrai juokaudami sako, kad iškrypimas – tai tas, kas jiems nepatogu prisipažinti savo kolegoms. Yra skiriami šie parafilijos tipai: ekshibicionizmas, vojerizmas, fetišizmas, sadomazochizmas, transvestizmas.

Ekshibicionizmas

Tai - nepadorus apsinuoginimas, viešas intymių kūno vietų demonstravimas. Nors visi mes esant reikalui apsinuoginame, rodome savo kūną kitiems žmonėms, tačiau skirtumas tas, kad ekshibicionizmas – didžiulis potraukis apsinuoginti netinkamose vietose ir netinkamomis aplinkybėmis. Taip pat atvirai demonstruoti savo nuogą kūną nepažįstamiems žmonėms.

Manoma, kad šis parafilijos tipas labiau būdingas jauniems vyrams, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, statuso visuomenėje ir materialinės padėties.

Ekshibicionizmas dažniausiai niekam netrukdo, tačiau įstatymiškai tai – nusikalstamas veiksmas. Nes manoma, kad ekshibicionistai savo elgesiu gali sukelti aplinkinių emocinį šoką.

Vojerizmas

Tai – seksualinio malonumo gavimas paslapčiomis stebint nusirengiančius žmones ar besimylinčias poras. Stebėdami per rakto skylutę vojeristai paprastai masturbuojasi.

Vėlgi, kažkuria prasme, mes visi, daugiau ar mažiau, - vojeristai. Juk beveik visiems patinka žiūrėti į gražius, apnuogintus kūnus, pornografijos filmus ar stebėti striptizą. Tačiau vojerizmo esmė ta, kad patinka stebėti būtent per rakto skylutę ar iš už kampo. Tik tada jie patiria seksualinį pasitenkinimą.

Nors vojeristams nėra būdingi kokie nors rimti asocialaus ar kriminalinio pobūdžio nukrypimai, tačiau nepaisant to, vojerizmas – tai kišimasis į privatų žmonių gyvenimą.

Fetišizmas

Fetišistai savo seksualinį dėmesį sukoncentruoja kokiam nors daiktui. Dažniausiai drabužiui ar atskirai kūno daliai. Fetišisto dėmesio objektu gali būti žmogaus ausys, rankos pirštai, pėdos, apatinis trikotažas, bateliai ir t.t. T.y. daiktai, susiję su potencialiu sekso partneriu. Tiksliau, su įsivaizduojamu idealiu sekso partneriu.

Ir vis dėlto viskas priklauso nuo stimulo. Tikriausiai daugumai vyrų norėtųsi pamatyti savo mylimosios prisegamas kojines ar su raišteliais, kurias kažkada matė kino filme ar taip pasipuošusią striptizo šokėją. O moteris fetišistes, kurių vis dėlto mažai, seksualiai „užveda“ apšepusi vyro barzda. Kai kurios poros abipusiai lytiškai susijaudina vien nuo minties apie girgždančią lovą. Jiedu taip pat fetišistai. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, tai atrodo visai normalu, norint paįvairinti kiek pabodusį seksualinį gyvenimą. Tačiau norinčiam pasitenkinti fetišistui pakanka, kaip sakoma, vien prieskonių be paties patiekalo. T.y. pipirų be mėsos.

Nors iš esmės fetišistai nėra pavojingi aplinkiniams, tačiau norėdami užvaldyti geidžiamą objektą jie pavogia jų daiktus ar net apiplešia. Dažniausiai jie pavogia apatinį trikotažą ir lytiškai susijaudina.

Тransvestizmas

Тransvestizmas – kai žmogus seksualiai susijaudina ir pasitenkina persirengęs priešingos lyties atstovų drabužiais. Nors čia taip pat aptinkama ir fetišizmo pėdsakų...

Šiuolaikinė mada, suteikianti galimybę moterims nešioti vyriško stiliaus drabužius, iš esmės ir neleido atsirasti tokiam reiškiniui, kaip moteriškas transvestizmas. Na, apsivilko ji švarką su užsegimu į vyrišką pusę ir ką tai pakeitė? Vis dėlto esančios moterys transvestitės paaiškina savo tokį polinkį taip: nori tapti panaši į savo partnerį, nori atgaivinti mintyse ryškius seksualinių žaidimų epizodus. Būtent taip galėjo nutikti ir filmo „Devynios su puse savaitės“ herojei, kurią partneris aprengė vyrišku kostiumu.

Тipiškas transvestizmas atsiranda vyrams dar paauglystėje, kurie persirengę moteriška suknele arba apatiniu trikotažu patiria pasitenkinimą masturbuodamiesi. Dauguma transvestitų – heteroseksualai, todėl šį savo seksualinį potraukį slepia. Apie tai dažniausiai net neįtaria patys artimiausi žmonės. Pavyzdžiui, tėvai, žmona.

Sadomazochizmas

Kaip žinia, terminas „sadizmas“ kilęs iš markizo Donatiano de Sado vardo, XVIII amžiuje pribloškęs visuomenę savo atvirais prisipažinimais apie seksualinę prievartą ir kankinimą. Tačiau pamažėle ši sąvoka gerokai prasiplėtė ir ėmė reikšti tikslo siekiančius žiaurius žmonių veiksmus: nuo savęs kankinimo iki sekso maniako – žudiko veiksmų.

Labai siaurai apibrėžiant sadizmo terminą – jis reiškia lytinio susijaudinimo pasiekimą ir pasitenkinimą tyčiojantis ir žeminant partnerį bei suteikiant jam skausmo. Žmogus, kenčiantis dėl parafilinio sadizmo, nekontroliuoja savęs. Be to, seksualinis sadizmas tampriai susijęs su išprievartavimu.

Terminas „mazochizmas“ taip pat kilęs iš kito veikėjo, austrų literatūrologo – romanisto Leopoldo fon Zacherio – Mazocho vardo. Kaip ir sadizmas, mazochizmas paplitęs ne tik intymioje gyvenimo sferoje. Užtikrintai galima pavadinti žmogų mazochistu, kuris savanoriškai imasi spręsti nepakeliamas kitų problemas arba priešingai - nepaprastai kankinasi dėl savo problemų, tačiau nesiima jokių priemonių.

Linkęs į mazochizmą žmogus patiria seksualinį jaudulį matydamas kaip psichologiškai kenčia ir išgyvena mylimas žmogus. Aplinkiniams mazochistas nėra pavojingas, tačiau kai kurios mazochizmo formos gali būti pavojingos jam pačiam. Pavyzdžiui, autoerotinė asfiksija (savęs pasmaugimas). Sadomazochizmo elementai dažnai aptinkami seksualiniuose žaidimuose. Pasak seksologų, tai visai normalu, jei jų dalyviai laisvanoriškai sutinka. Tik nuo patologijos sadomazochistai skiriasi tuo, kad pernelyg didelį dėmesį sukoncentruoja ties vienu veiksmu ar objektu ir nesugebama kitais būdais patirti seksualinį pasitenkinimą.

 
Komentarai
Naujas komentaras