Prietarai: kaip apsiginti nuo senmergystės?

 
3 komentarai
Seniau mamos ar močiutės vis pabardavo mergaites sakydamos, kad jei ko nemokės, tai neištekės. Dabar jau nebūtina mokėti kepti duoną, austi ar verpti. Tačiau už tingumą, nerangumą ar apsileidimą vis dar grasinama senmergyste. Visais laikais į senmerges (žinoma, ir senbernius) žiūrėta negatyviai. Santuoka, tai ne tik visaverčio gyvenimo būtinybė, bet ir visuomenės bei gamtos diktuojama aplinkybė susilaukti vaikų. Tačiau šį kart ne apie šeiminio gyvenimo privalumus.

Pirmiausia, tai nederėtų gyventi su mintimi, kad niekada neištekėsi. Žodis turi didelę jėgą. Žinojo tai ir mūsų senoliai, kurių išminties galime pasisemti. Juokai juokais, bet kiekviename pokšte yra dalis tiesos. Tikriausiai, ne kartą teko girdėti, kad sėdėdamos prie stalo kampo neištekėsite dar septynerius metus? Yra begalė tokių mistiškų perspėjimų, pvz.: nesėdėk ant palangės – neištekėsi. Tas pats taikoma ir namų slenksčiui, tik čia jau ne „niekada“, o tik „ilgai“. Veidrodis irgi gali tapti ilgalaikiu trukdžiu: jei bus įskilęs, tai nesiseks meilėje, o jei sudaužysite – dar septynerius metus neištekėsite.

„Suklysti“ galite netikėčiausiose situacijose. Pvz.: manoma, kad pirmas krikšto vaikas turėtų būti berniukas, o jei mergaitė – neištekėsite. Be reikalo pasimatavus vestuvinę suknelę ar valiūkiškai paleidus plaukus prieš vėją gresia tas pats. Tikriausiai draugės jau perspėjo, kad nenešiotumėte žiedo ant bevardžio piršto? Ne visi vyrai tokie liguistai pastabūs, bet gal ir protinga būtų nerizikuoti, kad Jus palaikys „užimta“. Senoliai primena, kad jei per daug purkštausite, neištekėsite. Išmintingai skamba ir „tankiai mylėti – niekada neištekėti“. Juk „geriau kokybė, o ne kiekybė“, jei kalbam apie vedybas.

Sėkmei užtikrinti irgi yra būdų, pvz.: visi žino, kad vestuvėse pagavusi nuotakos puokštę greit ištekės, o tikėjimas, kad jeigu viengungiai po vestuvių puotos parsineš ir pasidės po pagalvę nuplėštą torto dėžutės skiautelę, susapnuos būsimą vyrą ar žmoną, nėra toks paplitęs. Daugybę burtų ir prietarų šia tema lydi Kūčių naktį, Jonines, Naujuosius metus ir kitas šventes, bet švenčių reikia sulaukti... O pirmąją nuo kepalo atpjautą riekę, vadinamą „ūkininko sūnumi“, virtuvėje galite rasti ir suvalgyti gal net dabar. Aišku, jei tik norite ištekėti už vyro turinčio savo namus ir ūkį. Visiems kitiems vyrams pritraukti patariama nešiotis su savim gabalėlį gintaro.

Jei širdžiai artima gamta ir nesvetimi žemės darbai, tai derėtų žinoti, kad merginoms negalima sodinti kopūstų, nes sėdės kaip kopūstas - ilgai neištekėsi, todėl reikia sodinti griežčius, juos greitai išrauna, tai ir ištekės jauna. Taip pat pasikliaudami gamtos dėsniais senoliai tikėdavo, kad jei kregždutės susuko lizdą virš lango - laukite vestuvių. Šiuo metų laiku patartina stebėti gandrus. Jei pirmas pamatytas gandras skrenda, tai ištekėsite, o jei tupi, tai ir Jūs dar metelius tupėsite namie.

Kam dar ne vedybos galvoje, o vien didelis noras sutikti pavasarį dviese, siūloma daugiau būti gamtoje, pvz.: jei ant Jūsų nutūps drugelis - laukia meilės nuotykis, o jei du žmonės suvalgys tą patį keturlapį dobilą, tarp jų plykstelės abipusė meilė. Auksarankėms namisėdoms irgi suteikiama viltis: jei kada siūdama įsidūrei adata į pirštą, tai greit įsimylėsi, o jei nuo stalo nukrito obuolys – laukia pasimatymas su mylimuoju. O tada belieka vadovautis liaudišku principu: „Jeigu nori ištekėti – bernelius mokėk mylėti.“

Savaime suprantama, kad ir susisaisčiusios moterys turėtų rūpintis kaip savo laimės neprarasti. Manoma, kad jei mergina padovanos mylimąjam nosinę, tai išsiskirs su juo, be to, gali likti senmerge. Taip pat mylimam negalima dovanoti laikrodžio, esą jis skaičiuos laiką iki išsiskyrimo. Ir šiukštu nenumauti kitam nuo piršto žiedo, tai vėl reikštų skyrybas ir neribotą senmergystę, lygiai kaip vestuvinio žiedo pametimas ar skilimas. Ir jei visa tai skamba kiek paranoiškai, tai neleisti niekam praeiti tarp Judviejų (medžiai ir stulpai irgi kenkėjai), būtų gana žavus laimės saugojimo būdas. Nepamiškite, kad persūdžiusi pietus irgi galite pašmaikštauti: „Ech, aš vis dar įsimylėjusi tave!”

Šiais laikais irgi gimsta prietarai, kuriais galbūt vadovausis ateities kartos. Visi puikiai žino, kad geriausi senmergių draugai (todėl ir išdavikai) – kaktusai, katinai, knygos... violetinė spalva. Užkietėjusios romantikės nerimauja, kad pirma meilė – vienintelė ir nerūdijanti, o pabudusios nuo žadintuvo anksti ryte keliasi į mokyklą ir stengiasi gražiai atrodyti, kad kristų kam į akį, nes kitaip liks senmergėm. Pasirodo, kad net komunikacijos priemonės gali prišaukti nelaimę: „Skype“ - dar pusė bėdos, bet jei „MSN messenger“ naudosi, tai niekada ir neištekėsi – gąsdina internautai tais pačiais „močiutiškais“ metodais, lyg nebūtų nieko blogiau nei likti senmerge.

„Be laiko neištekėsi“ kalba lietuvių liaudies išmintis, o gal jau pats laikas pakviesti savo mėgstamiausią susirašinėjimo draugą paieškoti keturlapių dobiliukų?

 Monu

 
Komentarai (3)
Manau, kad tai vienas įdomesnių straipsnių ;)
o man labai idomu pasirode
Nesamone. Neidomu skaityti buvo.
Naujas komentaras