Sekso paslaptys

 
1 komentaras
Kas dešimtas žmogus pasiryžęs nedelsiant atsisakyti sekso, jei daugiau niekad nebereikėtų dirbti. Biocheminiais terminais kalbant, sekso metu gaunamas panašus efektas kaip ir persivalgius šokolado.

Guamoje (sala Ramiojo vandenyno vakaruose) yra tokių vyrų, kurie keliauja po šalį ir merginoms atima nekaltybę, o šios sumoka pinigus už savo pirmą seksualinį patyrimą. Tai tik keletas įdomių faktų apie seksą, rodančių, kad ir kokie tapome rafinuoti bei išsivystę, mus vis dar smarkiai veikia pirmykštis meilės instinktas.

Išgaravus visiems tabu apie tai, kas dedasi žmonių miegamuosiuose, kasdien atskleidžiama vis daugiau sekso paslapčių.

Apsaugantis gumos gabalėlis

Pasakojamas mitas, kad prezervatyvą sugalvojo garsiojo Erekcijaus dukra Prokrisa. Ši, norėdama apsisaugoti nuo Dzeuso sūnaus Mino sėklos, kurioje knibždėjo gyvačių, skorpionų ir visokių kitokių bjaurasčių, sugalvojo panaudoti ožkos šlapimo pūslę.

Keičiantis laikams keitėsi ir prezervatyvai – Egipto faraonų laikais juos atstojo gobtuvėliai, kurių pagrindinė paskirtis buvo apsaugoti nuo lytinių ligų plitimo, vabzdžių įkandimų, sužeidimų ar infekcijų. Vėliau gobtuvėlius pakeitė vaistažolių mišinyje išmirkyti maišeliai, turėję apsaugoti nuo sifilio.

1844 metais Charles Goodyear užpatentavo gumos vulkanizaciją ir lygiai po vienuolikos metų buvo pagamintas pirmasis guminis prezervatyvas. Tokie prezervatyvai buvo 1-2 mm storio, daugkartinio naudojimo ir labai brangūs. 1930 metais naujos technologijos leido masiškai pradėti gaminti plonus vienkartinius prezervatyvus. O po ketverių metų pasaulį išvydo ir prezervatyvai sukurti specialiai moterims.

Prietaisas isterijai gydyti

Taip buvo vadinamas 1880 metais sukurtas vibratorius, mat, tuo metu tikėta, kad juo galima numalšinti isterijos sukeliamus simptomus. Lytinių organų masažas kaip isterijos gydymo terapija minima dar Hipokrato laikais.

Ši tik moterims diagnozuojama liga buvo labai išplitus Viktorijos laikais, tada jaudinimasis, dažnas kvėpavimas, apetito sutrikimas, sunkumas papilvėje buvo diagnozuojami kaip isterijos simptomai ir skiriama isterinio paroksizmo terapija (orgazmo terapija).

Kai kurie gydytojai tuo laiku pradėjo daryti eksperimentus norėdami mechanizuoti šį procesą, nes daryti tai rankomis buvo sunku, kai kurias moteris reikėdavo masažuoti beveik valandą, kad būtų pasiektas orgazmas. Britų gydytojas pirmasis sukūrė elektrinį vibratorių, kuris buvo stacionarus ir ganėtinai didelis, nes būdavo pritvirtinamas gydytojo kabinete.

Baigiantis amžiui, gamybininkai pradėjo suvokti didelę rankinių vibratorių paklausą naudojime namuose. Sukūrus mažąjį variklį, Hamilton Beach 1902 metais užpatentavo savo pirmąjį vibratorių, kurį galima buvo naudoti namuose. Jis buvo pristatytas kaip penkta pagal būtinumą namų apyvokos prekė po siuvimo mašinos.

Šiais modernių technologijų laikais į rinką pamažu atkeliauja megavibratoriai, naudojantys „teledildonik“ sistemą (prietaisai, skirti fiziniams pojūčiams perduoti duomenų srautu per kompiuterį nutolusiam partneriui). Tokie prietaisai atveria naujas orgazmo patyrimo galimybes, jais pamažu ima naudotis vis daugiau žmonių įkurdami savotiškas uždaras bendrijas, kuriose jie gali siuntinėti malonius pojūčius vieni kitiems. 

Virtualus seksas

Gal ir keista, tačiau virtualus seksas nėra viso labo tik skambi bereikšmė frazė, juo žmonės užsiima iš tikrųjų. „Galėtum man nuvilkti marškinius ir pamasažuoti taip, kaip tu moki...“, „einu į susirinkimą ir išsinešu tavo kvapą kartu“, „noriu tavęs čia ir dabar“... tokios ir panašios frazės įkaitina virtualių jausmų ištroškusiuosius, o meilės preliudija užsiimant tokiu seksu trunka kur kas ilgiau nei tikrovėje.

Virtualus seksas – tai savotiškas žaidimas, jo dalyviai apsimeta, jog užsiima tikru seksu žodžiais bendraudami internete. Vieniems jis yra smagus laisvalaikio praleidimo būdas, kurio metu nepatiriama stiprių seksualinių emocijų. Kiti teigia, jog emociškai virtualus seksas gali prilygti tradiciniam, o internetinės kameros suteikia tokiam seksui dar daugiau tikrumo.

Partneriai gali ne tik rašyti, bet ir matyti vienas kitą.

Anot dienraštyje „Klaipėda“ pasisakiusio psichologo Kęstučio Ridiko, virtualus bendravimas tampa normalių santykių pakaitalu. Internetu neįmanoma nepasimylėti, tačiau galima tai imituoti, išsamiai, iki smulkmenų aptarti. Informacijos trūkumą tokiu atveju pakeičia vaizduotės žaidimai, nes seksualinių fantazijų turime kiekvienas.

Virtualus seksas pamažu įgauna pagreitį, jis jau tampa pelningu verslu. Už tam tikrą mokestį internete galima gyvai bendrauti su merginomis arba vaikinais, žinoma, čia neapsieinama be internetinės kameros.

Tokiu verslu užsiimančių agentūrų vis daugiau atsiranda ir Lietuvoje, o drąsiausi lietuvaičiai ir lietuvaitės nepraleidžia progos lengvai užsidirbti sėdėdami prieš kameras ir nusirenginėdami.  

Viso labo instinkto patenkinimas    

Visas sekso paslaptis vargu ar įmanoma atskleisti, keičiantis pasauliui atsiranda vis naujesnių malonumo pajautimo būdų. Vargu ar kas nors prieš kelis dešimtmečius galėjo pagalvoti apie virtualų seksą arba „teledildonic sistemą“ – šiandien tai jau egzistuoja.

Nežinia, kokios dar paslaptys bus atskleistos ir ką naujo žmonės sugalvos, siekdami patirti malonumą, tačiau visiems aišku, kad seksas be meilės – viso labo gyvuliškas instinkto patenkinimas, kuris, deja, tėra trumpalaikis.  

Ir dar...

Ar žinojote, kad žmonės yra vieninteliai gyvi padarai, kurie bučiuojasi, o jei sudėtume viso gyvenimo bučinių laiką, vidutiniškai tai truktų dvi savaites? Tiems, kas gyvenime vadovaujasi teorija, jog meilė prasideda nuo bučinio, vertėtų susimąstyti.   

Inga Lebrikaitė

 
Komentarai (1)
mes su vaikinu darome buciavimosi rekordus, buciuojames neatsitraukiant valanda ir daugiau...
Naujas komentaras