Tau rūpi tik mano kūnas?!

 
„Tau rūpi tik mano kūnas?!“ - tokius priekaištus įprasta išgirsti merginų lūpomis, tačiau pasirodo, kad ir vaikinus tokia dilema kankina ne ką mažiau.

Galbūt nuo senų laikų įprasta manyti, kad ta vyriška vertybė, kurios gviešiasi moterys – turtas, bet šiame jaunystės kulto ir uniseksualumo amžiuje, moterys gali rinktis ir grožį. Akivaizdus to pavyzdys – jaunesni solidžių moterų partneriai, nors kaip atsvarą tam galima pateikti jaunutes turtingų senolių žmonas. Čia ryški grožio ir jaunystės paralelė, tačiau sunku ją paneigti.

Ar kūnas yra įrankis, klausti neverta vien prisiminus „grožio pramonę“: krūtimis dainuojančias merginas, plienines sportininkų figūras reklamose ar ką panašaus. Galima teigti, kad vyrų suinteresuotumą moterišku kūnu iššaukia prigimtinis siekis daugintis, o moterų susidomėjimas estetiška vyrų išore - jau modernios visuomenės sukurtas reiškinys. Šiaip, ar taip, grožis ne retai tampa priemone siekiams įgyvendinti. Netgi sakoma, jog svarbiausia – vidus, tačiau niekas neatkreips į jį dėmesio, jei nebus pateiktas gražiame inde. Ne retas tai jau perprato, nors tik kai kurie prisipažįsta, kad (ne tik vasarą) nori gerai atrodyti (ne tik su drabužiais) ir ne vien sau. Taip, grožis – skonio reikalas, tačiau visuomenės požiūrio tendencijos gana aiškios.

Tikriausiai yra tekę pagauti save galvojant, kad pritrenkiančio grožio pranešėja konferencijoje ar dailutis konsultantas parduotuvėje nepasižymi ypatingais protiniais sugebėjimais. Žinoma, tai puikus pateisinimas visoms jų klaidoms (ir jie tai žino), bet ne mažiau tikėtina, kad suklydote. Visuomenėje vyrauja tuščiagalvių super-gražuolių stereotipas, bet nederėtų jo itin griežtai taikyti. Juk negalėjo senoliai labai klysti sakydami, kad gražiame kūne – graži siela, nors kiekvienai taisyklei yra išimčių.

Vėlgi, nederėtų spręsti pagal knygą iš viršelio, tačiau norom nenorom žaibiškai susidarome pirmą įspūdį, kuris ne retai būna klaidingas. Akivaizdu, kad patraukli išorė natūraliai traukia dėmesį ir iššaukia palankumą, tačiau nederėtų pamiršti, kad ji ne visada tinkamai reprezentuoja tame kūne slypinčią asmenybę. Įgimtam grožiui priežasčių ieškoti nereikia, tačiau kalbant apie dideles pastangas, noras atrodyti patraukliai, dažnai turi gilesnes (ne retai karčias) šaknis.

Gražus kūnas gali būti ne tik pelningu reklaminiu fasadu ar skydu, kuris slepia jautrų, randuotą vidų, bet ir riba, kuri kažkiek skiria nuo visuomenės. Juk sunku užkalbinti žmogų, kurio vien išvaizda užgniaužia kvapą. Todėl lengva tuos, kuriuos laikome geresniais už save, kaltinti išpuikėlišku egoizmu, sumaterialėjimu ar dar bala žino kuo, nors gal kaltas tik sprogstamasis pavydo ir kolektyvinės fantazijos mišinys. Galiausiai, juk grožis ir jaunystė – ne amžini dalykai ir ne tai, kas visų svarbiausia žmoguje.

Norime mylėti tiek siela, tiek kūnu ir atitinkamai būti mylimi, todėl siekiant tokios pusiausvyros vertėtų pradėti nuo savęs. Galbūt atsiduoti saulės glamonėms su įdomia knyga rankose, pabėgioti parke su mylimu, pasilepinti gurmaniškais patiekalais ar tiesiog nustoti švaistyti savo laiką, jo nevertiems žmonėms – kiekvienam savo. O meilė daro stebuklus, ir nors ją kaltina aklumu, ji neužsimerkia prieš kūniškus poreikius. Taigi, „jums rūpi tik seksas“, jau vis dažniau skamba kaip priekaištas moteriškajai giminei, tačiau jei jau galima rinktis...

Monu

 
Komentarai
Naujas komentaras