Egzotiškas maistas – meilės maistas

 
1 komentaras
Afrodiziakai – tai medžiagos, maistas, kvapas arba veikla, kurie turėtų sužadinti ar padidinti aistrą ir seksualumą. Čia reiktų pabrėžti žodį “turėtų”, nes afrodiziakų veiksmingumas iki šiol tebėra diskutuotinas klausimas. Viena iš priežasčių, kodėl ši mįslė neatskleista, yra tai, kad šioje srityje mokslininkams ypač sunku atlikti tyrimus – kaip išmatuoti, ar aistra padidėjo pavartojus afrodiziako? Kaip žinoti, kad didesnis seksualinis aktyvumas yra sukeltas būtent jo, o ne kitų veiksnių įtakos?

Afrodiziakų istorija: nuo natūralaus kūno kvapo iki viduramžių aukso gėrimų

Terminas “afrodiziakas” kilo iš graikų meilės ir grožio deivės Afroditės vardo.

Turbūt seniausias žinomas seksualinis stimuliatorius - žmogaus kvapas. Jo paslaptis yra kūno išskiriami feromonai, kurie traukia priešingą lytį. Kiekvieno žmogaus kvapas unikalus, jo siunčiami signalai keliauja tiesiai į smegenis, sukeldami greitą emocinę reakciją, nors sąmoningai mes nesuvokiame, kodėl mus taip traukia kažkoks kitos lyties atstovas.

Žmonės nuo seno vartojo įvairias žoleles ar gyvulinės kilmės medžiagas, kad padidintų seksualumą. Tai neatsiejama tautų kultūros ir liaudies medicinos dalis. Jau Biblijos Pradžios knygoje kaip afrodiziakas yra minimas augalas mandragora, kurio šaknis primena žmogaus figūrą.

Pavyzdžiui, medus turėjo ypatingą reikšmę senovės Persijoje: ką tik susituokusi pora gerdavo midų kasdien visą mėnesį, kad santuoka būtų sėkminga. Taip atsirado terminas “medaus mėnuo”.

Egzistuoja istorija, jog Kleopatra Marką Antonijų vaišino vynu su ištirpintais perlais, nes tuo metu manyta, kad jie sužadina geismą. Taip pat pasakojama, jog ji naudojo įvairius kvepalus savo meilužiams sugundyti.

Senovės Romoje įvairius meilės gėrimus pardavinėdavo viešai forumuose ir gatvėse. Tarp afrodiziakų komponentų buvo jūros žvaigždžių, žmogaus kaulų čiulpų ir net menstruacijų kraujo. Kvepalai šioje civilizacijoje taip pat tapo populiarūs: romėnai kvėpindavosi tris kartus per dieną.

Viduramžiais alchemikai pardavinėjo stebuklingus gėrimus, kuriuose kaip afrodiziakas buvo naudojamas auksas.

Ar norėtumėte paragauti tigro penio sriubos?

Kas lėmė, kurios medžiagos buvo laikomos išskirtinėmis ir turinčiomis nepaprastų galių? Yra keletas atsakymų: vienos laikytos afrodiziakais dėl jų išorinės išvaizdos (bananai, morkos), kitos – dėl gyvūnų, iš kurių buvo gaunamos, savybių. Pavyzdžiui, tigro penis arba raganosio ragas vartojami kaip afrodiziakai dėl šių žvėrių energingumo ir stiprumo. Visame pasaulyje populiarus žmonių įsitikinimas, kad minėtų gyvūnų kūno dalys turi seksualumą žadinančių savybių, net kelia grėsmę raganosių ir tigrų išlikimui. Pietų Korėjoje ar Taivane dubenėlis tigro penio sriubos kainuoja apie 350 JAV dolerių! Žinant, kad jo poravimasis trunka tik 15 sekundžių, verta suabejoti tokios investicijos naudingumu... Kiškių ir ožių lytiniai organai kai kur buvo vertinami dėl šių žvėrių išskirtinio vislumo.

Meilės maistas

Iš esmės vos ne kiekvienas valgomas dalykas tam tikru metu kurioje nors kultūroje buvo laikomas afrodiziaku. Ar žinojote, kad kažkada ypatingos galios buvo priskiriamos žvirblių smegenims ir net... bulvėms. Tiesa, pastarosios Europoje buvo vertinamos kaip afrodiziakas tik tada, kai pasiekė Senąjį žemyną ir kol netapo visiems prieinama daržove.

Tokie produktai kaip šokoladas, vanilė, migdolai, austrės, kava, medus, vynas įgavo mistinės prasmės, nes kažkada buvo egzotiški bei brangūs. Jų vartojimas - turtingumo ir jėgos ženklas, kuris, manoma, sužadindavo kitų žmonių seksualinį susidomėjimą.

Įdomus valgomų afrodiziakų pavyzdys yra avokadai. Medžio, ant kurio jie auga, pavadinimas ahuacuatl išvertus reiškia “sėklidžių medis”. Pažiūrėjus į šiuos vaisius, poromis kabančius ant šakų, nesunku suprasti, kodėl jiems buvo priskirtos ypatingos galios.

Mitinės prieskonių savybės

Čili pipirai, karis ir kiti aštrūs prieskoniai, sukeliantys prakaitavimą, odos paraudimą, pagreitėjusį širdies plakimą, laikomi afrodiziakas, nes tam tikromis aplinkybėmis šie požymiai gali būti panašu į būseną, kuri apima seksualiai susijaudinus.

Tibeto vienuoliams kažkada buvo draudžiama įeiti į vienuolyną, jei valgė česnako, nes tuo metu tikėta, kad nepaisant nemalonaus kvapo, jis sužadina geismą. Iš tiesų česnakas tiesiog pagreitina kraujo apytaką.

Tai pat buvo manoma, kad bazilikų kvapas veda vyrus iš proto. Moterys barstydavo savo krūtis šiais džiovintais smulkintais augalais. Kardamonui buvo priskiriamos impotencijos gydomosios savybės.

Pavojingiausias afrodiziakas – ispaniška muselė

Nors įrodymų, kad afrodiziakų veikimas nėra vien mitas, trūksta, bet faktai apie kai kurių šalutinį poveikį akivaizdūs. Pavojingiausiu afrodiziaku laikoma ispaniška muselė. Vartojant toksiškus preparatus iš šių vabzdžių, pasitenkinimą suteikia lytinių organų sudirgimas ir kraujo suplūdimas į juos. Tačiau tokie malonumai perdozavus gali baigtis ne tik inkstų pažeidimu, infekcijomis, bet ir mirtimi.

Ką apie afrodiziakus sako mokslininkai?

Šiuolaikinis mokslas vis tik gali atskleisti kai kurių valgių mitinių galių paslaptis. O jos akivaizdžios: afrodiziakais laikomas maistas, kuris daro teigiamą įtaką sveikatai, nes jame daug mineralų ir vitaminų.

Morkos, kiaušiniai, menkių kepenys turi daug A ir E vitaminų, teigiamai veikiančių lytinius organus. Jūros gėrybės bei medus išsiskiria dideliu vitamino B, reikalingo testosterono gamybai, kiekiu.

Šokoladas turi raminančių bei atpalaiduojančių medžiagų, kurių yra ir marihuanoje. Žinoma, jų ne tiek daug, kad sukeltų žymų apsvaigimą, tačiau pakankamai, jog pagerintų nuotaiką ir taip padidintų libido. Dar Majų civilizacija garbino kakavos medį bei vadino jį “dievų maistu”. Teigiama, kad Actekų valdovas Montezuma kasdien išgerdavo 50 taurių šokolado, kad padidintų savo seksualinę energiją.

Raganosio rage yra daug kalcio bei fosforo, austrėse – cinko, kurie pagerina viso organizmo fizinę būklę, o tai natūraliai sukelia padidėjusį seksualinį aktyvumą. Beje, austrės dar ir panašios į moterų genitalijas. Pasakojama, kad garsusis meilužis Kazanova pusryčiams suvalgydavo 50 žalių austrių.

Alkoholis tiesiogiai nedaro įtakos seksualumui, tačiau suvartojus tam tikrą jo kiekį, patiriamas atsipalaidavimas ir psichologinio streso sumažinimas turi teigiamą poveikį libido. Žinoma, per didelės svaigiųjų gėrimų dozės gali duoti priešingą efektą.

O gal afrodiziakų poveikis tėra mūsų fantazijos?

Vis tik populiariausias afrodiziakas – žmogaus gebėjimas fantazuoti. Tuomet smegenys išskiria medžiagas ir siunčia elektros impulsus, kurie veikia kaip stiprus vidinis stimuliatorius.

Kai kurių mokslininkų nuomone, afrodiziakai tėra placebas – jei tikim, kad kažkas turi ypatingų galių, iš tiesų pajaučiame teigiamą poveikį vien dėl savo įsitikinimų. Todėl norint gauti objektyvesnius duomenis, kartais atliekami tyrimai su gyvūnais. Kai kurie eksperimentai iš dalies patvirtina afrodiziakų veiksmingumą, tačiau gauti rezultatai nereiškia, jog medžiagų poveikis žmonėms yra toks pat kaip gyvūnams. O atlikti tokius tyrimus su žmonėmis sunkiai įmanoma: poruotis laboratorijoje stebėtojų akyse žmonėms neleidžia kultūrinės nuostatos...

Niekas nepateikė tvirtų įrodymų, kad afrodiziakai veikia. Bet pagrįstų faktų, kad neveikia taip pat nėra. Akivaizdu, tik tai, jog lytinį pajėgumą didinančių preparatų prekyba klesti agresyvios reklamos fone: elektroninio pašto dėžutes nuolat užplūsta siūlymai įsigyti neva stebuklingų produktų.

 
Komentarai (1)
Valgau daug ananaso,kad sperma būtų skanesnė merginai:) Pasidalinkite visi savo patirtimi:)
Naujas komentaras