Nuogas menas (II)

 
2 komentarai
Niujorko modernaus meno muziejuje veikusi paroda savo lankytojus mažų mažiausiai nustebino, jeigu ne šokiravo. Surengta menininkės Marinos Abramovič retrospektyva nuogą žmogaus kūną parodė kiek kitokiu, negu įprasta, kampu.

Parodoje „Meninikas yra dabartis“ jos kūrėja kai kuriems savo performansams pasirinko Ievos ir Adomo kostiumais vilkėjusius atlikėjus. Siaurame tarpduryje vienas priešais kitą stovinėjusi nuoga pora pasitikdavo lankytojus. Norėdami patekti į kitą patalpą, jie turėdavo praeiti pro siaurą tarpą tarp neapsirengusių kūnų. Kitoje salėje muziejaus lankytojų jau laukdavo po skeletu gulintis nuogas žmogus. Tai – tik keli menininkės M. Abramovič retrospektyvos vaizdai. Iš viso čia dalyvavo 38 atlikėjai, kurie pakaitomis pozuodavo vis kitose meninėse erdvėse.

Lankytojai nesilaikė draudimų
Saugumo dėlei, šios parodos metu apsauga muziejuje buvo itin sustiprinta. Nepaisant to, performansuose dalyvavę menininkai turėjo priekaištų lankytojams. Nors liesti nuogus meno atlikėjus buvo griežtai draudžiama, tačiau ne visi šio draudimo laikydavosi. „Kažkas praeinantis būtinai turi apgrabinėti, bakstelėti ar kitaip prisiliesti. Žinoma, mes iš karto kviesdavome apsaugą, tačiau, nepaisant to, iš tiesų būdavo nemalonu susidurti su tokiais asmenimis“, - skundėsi viena menininkių.
Draudimams nepaklususius lankytojus apsaugos darbuotojai be kalbų palydėdavo iki durų. Anot muziejaus atstovų, sunku būtų suskaičiuoti, kiek iš viso parodos lankytojų buvo išprašyta, tačiau nė dėl vieno atvejo nebuvo kviesta policija ar kažkas areštuotas.
„Kai visiškai nuoga gulėjau po skeletu, priėjo vienas vyras ir šalia manęs padėjo pluoštą svogūnų laiškų. Taip jis norėjęs kūriniui pridėti dar šiek tiek gyvybės. Netrukus apsauga jį išvedė iš muziejaus“, - prisiminė vieną incidentą atlikėja Amelija Uzategui Bonilla.

Vadinama pioniere
Menininkė M.Abramovič, 1946 metais gimusi Jugoslavijoje, o dabar gyvenanti Amerikoje, kurti pradėjo septyniasdešimtaisiais. Ji ne tik tarptautiniu mastu pripažinta atliekamojo meno pioniere ir pagrindine jo figūra, bet ir pati save laiko šios srities promote. M.Abramovič savo kūryba siekia atskleisti žmogaus kūno galimybių ribas, todėl labai dažnai ji įvairiuose atlikimuose naudoja būtent savo pačios kūną.
Performansas „Menininkas yra dabartis“ – pirmoji tokio mąsto kūrėjos paroda, kurioje pateikiama jos kūrybos retrospektyva. Lankytojai čia galėjo susipažinti su maždaug penkiomis dešimtimis darbų, pateiktų įvairiais formatais: garso, vaizdo instaliacijomis, nuotraukomis, vieno ar daugiau žmonių pasirodymais. Pastaruosius M.Abramovič 1975-1988 metais sukūrė kartu su kūrybos partneriu Uwe Lyasiepen – Ulay.

Žaidžia net gyvybe
Menininkė ant scenos save plėšo, plaka, kūną sušaldo ledo gabaluose, gerią vaistus, veikiančius tiek protą, tiek raumenis, kol galiausiai krenta be sąmonės, arba vos nemiršta nuo uždusimo užsiliepsnojus uždangai. Toks yra M.Abramovič menas.
Tačiau ne sensacijos yra jos tikslas. „Atlikdama tokius eksperimentus aš bandau nustatyti, apibrėžti ribas. Kontroliuoju savo kūną, stebiu publikos ryšį su menininku, stengiuosi, kad žmonės jaustųsi laisvesniais. Domiuosi menu, kuris trikdo ir stumia į pavojų. Tik taip galiu būti garantuota, kad stebintieji tikrai atsidurs „čia ir dabar“, - kalbėjo kūrėja.
Kai kuriuose per pastaruosius dešimtmečius parodytuose spektakliuose atlikėjai taip įsijausdavo, kad neretai veiksmą stabdyti tekdavo patiems žiūrovams. „Ieškau lūžio taško, kada pasiekiamos publikos ištvermės ribos“, - savo kūrybos esmę aiškino M.Abramovič.


Grytė Ivanauskaitė
 

 
Komentarai (2)
Labai grazu, isskirtina ir neiprasta, o kas nauja, tas zavu. Beje, geru ideju galima pasisemt :)
Nesuvokiamas man tas shiuolaikinis menas, nesamone kazhkokia!!!
Naujas komentaras