4 meilės stadijos: tikrai nustebsi!

 
Pavasaris – metas, kai prabunda meilė. Tad gal apie ją ir pakalbėkime? Tiesa, čia pateikti teiginiai gali jus nustebinti...

Taigi, Meilė: didinga, nežemiška, nepaaiškinama, įkvepianti. Ji trunka ne metus, ne trejus ir net ne dešimt, kaip naiviai tiki skeptikai. Meilės galiojimo laikas... vos 20-30 sekundžių! Taip, kaip tik tiek laiko trunka ta tikroji, besąlygiškai užvaldanti visą tavo esybę, meilė.

Meilės raidoje galima išskirti 4 stadijas.

Pirmoji: Meilės stadija

Tai būsena, kai mūsų ego, savo vertės suvokimas, tarsi ištirpsta. Pavyzdžiui, eini gatve, pamatai žavų nepažįstamąjį, jo akys tave pavergia, tu jose tarsi ištirpsti. Viskas, tavęs nėra – yra tik Jis ir Judu. Tokia akimirka – visiško atsidavimo momentas, kai neturi jokių vilčių ir lūkesčių. Tą akimirką tau visai nesvarbu, ar jis eina vienas, ar jam į parankę įsikibusi žmona ar draugė. Tu visiškai ištirpai ir nebeprisimeni savęs.

Štai ji, Meilė iš didžiosios raidės!

Negailestingi psichologai tikina, kad tokia būsena trunka nuo keleto sekundžių iki keleto dienų. Ir tik labai retai gali užsitęsti ilgesniam laikui – nebent tuo atveju, kai meilės objektas tau visiškai nepasiekiamas. Pavyzdžiui, toks ilgiau trunkantis ištirpimas gali pasireikšti beviltiškai įsimylėjus kokią nors kino ar scenos žvaigždę. Kaip tik tokia meilė apimdavo senovės trubadūrus, šlovinančius savo Nuostabiąją Damą – jų aistros objektas buvo nepasiekiamas. Psichologai primena: tikėtis tokios meilės iš artimo žmogaus naivu ir beviltiška.

Antroji: Savinimosi stadija

Šios būklės esmė – „turėti“. Į šią stadiją abu žmonės pereina iškart po pažinties arba po staiga pajaustos abipusės simpatijos. Jie patiria tikėjimą ir viltį. Tokių lūkesčių-sąlygų formulė gana paprasta: jei tu atitiksi mano viltis, aš tave dar kartą įsimylėsiu. Kadangi kalbama apie savininkiškus santykius, tai pirmoji ir svarbiausioji viltis – kad šis žmogus priklausys tik man. Pamėgink mintimis grįžti į mokyklos laikus. Tu įeini, sėdiesi į suolą, pasiimi juodą flomasterį ir ant jo didelėmis raidėmis užrašai savo inicialus, taip visiems pranešdama: „Šis suolas – MANO“.

Palyginkime šią būseną su aukščiau aprašytąja Meile. Jos abi skiriasi kaip diena ir naktis.

Meilė (ta, aprašytoji aukščiau, besąlygiška) antrojoje stadijoje galima tik tuo atveju, jei jausmų objektas visiškai atitinka tavo viltis, kas praktiškai neįmanoma. Ir jei tas jausmų objektas ne toks, kokiu jį įsivaizdavai esant, ima reikštis nusivylimas ir pavydas. Ir, žinoma, nuoskaudos. Beje, kas tai yra nuoskaudos? Psichologai taip įvardija būseną, kai žmogus atvirai nereiškia savo nepasitenkinimo tikėdamasis, kad subjektas, į kurį tas nepasitenkinimas nukreiptas, pats viską supras.

Kiek trunka ši savininkiškumo stadija? Nuo keleto sekundžių (kai žvilgteli į gražų vaikiną, pasvajoji, kad galėtumėte būti nebloga pora, ir pamiršti jį) iki dešimtmečių. Beje, šiai stadijai būdingas ir tvirtinimas: „Be tavęs aš negaliu!“ Kur gi ne! Tikrai menkas malonumas gyventi be suolo su savo inicialais...

Trečioji: Manipuliavimo stadija

Į šią stadiją pora pereina kai vienas iš partnerių įsisąmonina tos sferos, kurioje jie abu yra, misiją, o kitas – ne. Misija – tai prasmė, dėl ko šie žmonės yra kartu. Šeimoje tai gali būti vaikų auklėjimas, socialinėje sferoje – savitarpio pagalba ir palaikymas, bendravimo poreikių realizavimas. Taigi, tarkime, vienas partneris misiją suvokė, o kitas – ne. Tokiu atveju pirmasis pradeda manipuliuoti antruoju. Pavyzdžiui, žmona žino, kad vyras turi meilužę. Ankstesnėje stadijoje ji dėl to kėlė skandalą, pavyduliavo, nes vyras neatitiko jos lūkesčių ir nenorėjo tapti jos nuosavybe. Dabar ji suvokia, kad šiaip ar taip jie – šeima, gyvena kartu dėl vaikų, ir būtent vaikų auklėjimas ir yra pagrindinė jų misija ir santykių prasmė. Deja, vyras to nesupranta. Ką daro žmona? Norėdama išsaugoti šeimą ji pradeda apsimetinėti, kad viskas normalu, ji „nepastebi“, kad vyras grįžta prakvipęs svetimais kvepalais. Neretai apie tokias moteris sakoma: „išmintinga“. Ir taip yra iš tikrųjų.

Kai tik partneriai pereina į šią stadiją, skandalų ir barnių sumažėja, gyvenimas šeimoje harmonizuojasi. Deja, ši ramybė gali būti grįsta ir tokiu priverstiniu melu.

Ketvirtoji: Bendradarbiavimo stadija

Dabar jau ir kitas partneris pagaliau suvokia jų santykių prasmę. Vadinasi, pirmajam nebelieka prasmės manipuliuoti. Atsiranda galimybė atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis, reikšti tikruosius jausmus.

Šioje stadijoje aiškiai pasiskirstoma vaidmenimis, matomas bendras tikslas (vaikų auklėjimas, seksualinių kontaktų teikiamas pasitenkinimas, pagalba vienas kitam ir pan.). Tikriausiai ir jūs pažįstate tokių porų, kuriose du žmonės gyvena kartu, puikiai sutaria, augina vaikus, tačiau ir vienas, ir kitas turi seksualinių kontaktų ne šeimoje. Psichologai tvirtina, kad tai – visai ne keistuoliai, o žmonės, kurie pasiekė aukštesnę savo santykių stadiją ir rado joje savo laimę. Šioje stadijoje pavydo jau nebėra, nes išaugtas ir savininkiškumo jausmas.

Partnerių ryšys grįstas nuoširdumu ir supratimu, abu jie tarsi sako vienas kitam: galėčiau gyventi ir be tavęs, tačiau su tavimi – patogiau.

Kaip rodo istorinė patirtis, tokios poros – pačios tvirčiausios, o jų ryšys – ilgalaikiškiausias.

Absoliuti dauguma porų per visą savo gyvenimą neišeina iš savininkiškumo stadijos. 7 procentai porų pasiekia trečiąją stadiją. Ir tik maža dalis sulaukia bendradarbiavimo stadijos.

Kodėl? Pasak specialistų, ją pasiekti mums trukdo stereotipai, įsitikinimai ir apskritai elementaraus psichologinio išprusimo stygius. Ir jei pajutote, kad jūsų poroje atsirado įtampa, sunku susivokti savo jausmuose, nežinote, kuria kryptimi judėti toliau, primygtinai rekomenduojama kreiptis į psichologą, o ne kentėti patyliukais tikintis, kad viskas savaime išsispręs.


 

 
Komentarai
Naujas komentaras