Ar įmanoma tapti laimingai su svetimu vyru?

 
Labai dažnai tenka išgirsti tokias istorijas: ištekėjo už savo geriausios draugės vyro, palikusio ir du vaikus, tačiau po kiek laiko pati raudojanti ir nėščia buvo palikta, nes vyras susidėjo su sekretore. Žiauri neteisybė? Sutapimas? Bumerango principas?

Tačiau galimos ir kitos istorijos: kol viena moteris rūpinosi savo karjera, jos vyras mieliau lankydavosi pas kaimynę, kuri pasiūlydavo ne tik arbatos, bet ir išklausydavo, na ir... dar kai ką įdomaus nuveikdavo kartu. Vienos poros išsiskiria, atsiranda kitos, kurios gyvena dešimtį ir daugiau metų. Atsitiktinumas? Reta sėkmė?

Kai kalbama apie laimę, pastatyta ant kito nelaimės, turima omeny pamatus iš ašarų, skausmingų išsiskyrimų, sudaužytų širdžių ir iširusių šeimų. Ar tokia laimė gali būti ilga? Tūkstančiai istorijų tik patvirtina – tikrai ne, o aukščiausios jėgos būtinai nubaus melodramos kaltininkus. Finansinės, sveikatos problemos, gyvenimiškos nesėkmės, šeimyniniai sunkumai – visa tai anksčiau ar vėliau krenta ant galvos.

Tačiau yra ir tokių, kurie neigia keršto teorijas – tie, kas metė ir buvo neištikimi, išėję, sudaužę širdis, tačiau kuriantis šeimas, auginantys vaikus, perkantys sodo namelius ir automobilius –  gyvena ilgai ir laimingai. Kartais būtent jie gyvena geriau nei kad paliktieji ir įžeistieji.

Visos šios teisybės-neteisybės dažniausiai paklūsta metafizikai ir turi normalų paaiškinimą.

Bumerango principas

Jei vyras meta žmoną – su dviem mažamečiais vaikais, sėdinčią dekrete, ne išeina, palikdamas butą ir pažadėdamas bet kokį palaikymą, bet būtent meta – lengvabūdiškai ir ciniškai, kaip nereikalingą daiktą. Tad kyla natūralus klausimas: ar gali toks žmogus, turintys štai tokius principus ir požiūrį, naujoje šeimoje staiga tapti ištikimas, švelnus, patikimas ir rūpestingas? Čia nekalbama apie medaus mėnesį, bet apie ištisus metus, „kol mirtis išskirs“. Jei atmestumėte mokslinės fantastikos variantą, atsakymas akivaizdus.

Tad ar galima šiuo atveju taikyti bumerango principą?

Kitas variantas – melodramos dalyvių kaltės jausmas ir kompleksai. Jei jis arba ji, o gal ir abu kartu, giliai širdyje jaučiasi kalti ir mano, kad padarė kažką blogo, sudavė rimtą smūgį kitai pusei, savo jausmams ir norams, žinoma, kad tai atitinkamai atsilieps ir santykiams bei tolimesniam gyvenimui. Juk nelengva gyventi su amžinu kaltės jausmu.  

Ir nelaimė gali padėti

Laimės kūrimas priklauso nuo pačių dalyvių nusistatymo ir požiūrio. Žinoma, daug kas priklauso nuo „nelaimės“ pobūdžio, kitaip sakant kokiomis aplinkybėmis griūna santykiai.

Dar viena istorija. Vyras su žmona gyvena pastoviais barniais ir skandalais, ne kartą žmona yra sudėjusi ir daiktus, kad šis nešdintųsi lauk. Nenuostabu, kad šalia vyro netrukus atsiranda tokia, kuri priglaudžia, paguodžia, kur vyras randa ramybę ir laikui bėgant jis suvokia, kad štai tokio ramaus gyvenimo jis visada ir troško. Ką daro žmona? Apkaltina „pasileidelę, kuri išskyrė šeimą, pavogė šeimyninę laimę“. Laimei, jei žmona taip pat susiranda pastovų gerbėją, kuris pakreipia ir jos mąstymą kita linkme.

Sakoma, išeina ne pas kažką, bet nuo kažko. Reikia aiškintis ne pasekmes, o priežastis. Ar tikrai šeima iki skyrybų buvo verta aukščiausių apdovanojimų? Ar tikrai joje buvo įmanoma gyventi? Ar tikrai santykiai tenkino abu partnerius?

Tiesa, dar čia nepaminėti atvejai, kai žmona ar vyras yra nuviliojami apgalvotai, pasitelkiant apskaičiavimus – finansinius arba savo asmeninės laimės. Tačiau ir šiuo atveju daug kas priklauso nuo santykių griūnančioje poroje. Stipriosios išgyvens bet kokias viliones, netgi trumpalaikius romanus, silpnosios – užkibs ant kabliuko ir greičiausiai pasiduos. O kas liks laimingas – atspėti sudėtinga, juk neaišku, ar pasiseks – paliktajam (paliktajai) ar tiems, kas paliko.

Suaugusiems.lt

 
Komentarai
Naujas komentaras