Ar pradėti naujus santykius vos nutraukus senuosius?

 
1 komentaras
Situacija, kai išsiskiriame su mylimu žmogų ne dėl savo noro – arba mus meta, arba mus priverčia išeiti – dažniausiai skaudžiai sužeidžia savimeilę. Mes tiek daug atidavėm šiems santykiams, ir, žinoma, jaučiamės traumuoti, apgauti, išnaudoti ir vis dar atsidavę.

Mūsų savimeilė kenčia, savivertė lygi nuliui, mums prasideda paniškos mintis apie tai, kad daugiau mūsų gyvenime nieko neatsiras. Vien tik nuo tokių minčių galima pulti į depresiją. Tuo metu galima užsigraužti, užsikasti, pradėti žeminti save ir vis dėlioti mintyse situacijas „kas būtų, jeigu būtų“...

Tokie dalykai vyksta tiek moterims, tiek ir vyrams – emocinių traumų situacijose mes visi elgiamės vienodai.

Viduje susidaro tuštuma – juk ten ilgą laiką vieta buvo skirta mintims apie kitą žmogų. Be to, ši vidinė tuštuma pereina ir į išorę: pažeidžiami bendravimo įpročiai, nebėra galimybių pasidalinti su artimu žmogumi savo džiaugsmu ar skausmu. Ir visa ši situacija šaukia apie tuštumos papildymą.

Savisaugos instinktas pradeda kuždėti apie tai, kad taip ilgai gyventi neįmanoma. Todėl nesąmoningai vis bandome užgriebti kokio šiaudo, kad mums taptų geriau ir lengviau. Ir pirmas patarimas, kurį mes gauname (ir pirmas, kuris mums šauna į galvą) – „išmušti pleištą pleištu“. Greitai surasti naują meilę, kuri, tikimės, bus tikrai laiminga. Ne dėl to, kad mums ji dabar reikalinga, ta naujoji meilė, bet dėl to, kad reikia išgyventi depresiją ir užmiršti nuoskaudas.

Pirminė būsena po išsiskyrimo – tai panika. Griūna įprastas pasaulis, koordinavimo sistema, o naujasis vis dar nepastatytas. Ir štai tokioje būsenoje mes pradedame karštligiškai judėti ir ieškoti naujų „pleištų“, kad pasikeltumėme savo vertę, intuityviai rinkdamiesi tai, kas yra pasirengęs jus pamilti, išklausyti, padėti ir palaikyti.

Kas vyksta toliau? Iš tikrųjų „pleištas pleištu“ iššaukia panašius jausmus. Ir vis dėl to, ar padeda jis išvengti emocinių traumų ir depresijos?

Deja, ne. Nes mums iš paskos velkasi „uodega“ praeities emocinių išgyvenimų, kurie yra per daug aštrūs ir skausmingi mums. Ir vyrai, ir moterys, neseniai išgyvenę išsiskyrimą, dažnai susitikę su naujaisiais kandidatais, jau ima pasakoti savo „asmeninę tragediją“ – ir daugiau apie nieką kitą negali kalbėti. Jie psichologiškai vis dar yra su savo „buvusiaisiais“, ir kalbėdami bei grįždami prie tos pačios temos, nesąmoningai vis grįžta prie minties atnaujinti buvusius santykius.

Ir štai nusprendėte pradėti santykius su žmogumi, kuris jums nelabai patinka, tačiau jums dabar labai reikia paramos. Ką gi duos tokie laikini vienpusiai santykiai? Pakels savivertę? Reikia turėti katastrofiškai žemą savivertę, kad vien tik dėl to, kad mes kažkam patinkame, savivertė imtų ir užaugtų. Jei taip ir yra – tai rimtas traumuotos psichikos atvejis.

Jei vis dėl to nusprendėte susidėti su žmogumi, kuriam esate abejingi, ir vis dar tęsiate šiuos santykius, tai vėliau ar anksčiau tokie santykiai jus pradės erzinti: iš pradžių jus pačius, vėliau suprasite, kad išnaudojate kitą žmogų ir susidėjote su juo ne dėl meilės priežasčių. Atsiras vidinis disbalansas ir susierzinimas persiduos kitam žmogui, nors jis ir nekaltas, kad jūs jo nemylite. Prasidės priekabos, nesutarimai, grubios kalbos ir nepasitenkinimas savo partneriu, išprovokuojant jo išėjimą.

Tai kaip gi su tuo „pleištu“? Ogi nieko – pleištas, kuris įsmeigtas į tave, jei jis iš tiesų stambus, taip ir nepajudės iš vietos. Atvirkščiai, jis gali įeiti ir dar giliau. Juk šalia buvęs partneris gali atrodyti niekam tikęs tik dėl vienos priežasties, kad jūs jam nejautėte jokių jausmų.

Gaunasi taip, kad šiuo periodu negalima daryti jokių karštligiškų veiksmų ieškant savo antrosios pusės. Nes viskas (ar bent jau daug kas) šiuo klausimu gali būti padaryta neteisingai. Tu gali suklysti renkantis žmogų, puoselėjant santykius. O jei neįsimylėsi (kai širdis užimta, tikrai neįsimylėsi) – išnaudosi kitą žmogų, kuris greičiausiai tave myli, yra atviras ir todėl lengvai pažeidžiamas. Be to, tu gali pradėti nekęsti jo ar jos už tai, kad viskas vyksta ne taip, kaip tu norėjai. Tačiau svarbiausiai – šiuo melu tu sugebėsi naikinti savo vidinį pasaulį.

Juk gamtoje taip jau yra, kad viskas grįžta bumerangu: už tokius pačius darbus taip pat atsilyginama. Gal ne iš karto, ne rytoj, tačiau tavo poelgiai atsigręš prieš tave patį, o smūgis atiteks į skaudžiausią vietą. Anksčiau ar vėliau gali įvykti veidrodinė reakcija. Išdavei tu – išduos ir tave. Apgavai tu – apgaus ir tave. Likimas visuomet atspindi mūsų veiksmus. Ateis diena, ir tu vėl įsimylėsi, o tave taip pat išnaudos, kaip kad tu išnaudojai.

Taigi, ar verta tampyti likimą? Pačiam paleisti bumerangą? Nemanykite, kad tapsite laimingi kitų sąskaita – juk turite pakankamai resursų, kad patys susidorotumėte su esama situacija.

Kalbama, kad gera vieta ilgai tuščia nebūna. Tačiau ta vieta iš tikrųjų turi būti tuščia. Kol nenutrauktas senasis emocinis ryšys, naujasis neatsiras.

Suaugusiems.lt

 
Komentarai (1)
U Mad?
Naujas komentaras