Kaip įveikti meilę be atsako

 
1 komentaras
Tie, kurie tiki tikra meile, tikriausiai nustebs perskaitę, ką žino bet kuris „Greitosios pagalbos“ gydytojas: vos ne pusė mėginimų nusižudyti – dėl nelaimingos meilės.

Įsimylėjėlio elgesys lydimas aistros ir melancholijos priepuoliais

Šį fenomeną aprašė žinomas amerikiečių psichologas Ethelis S.Personas knygoje „ByForce of Fantasy: How We Make Our Lives“, kur įspėjama, kad net laimingas įsimylėjėlis rizikuoja patirti psichologinę traumą dėl polinkio stipriai prisirišti prie vieno žmogaus. Mat įsimylėjėlis pasąmonėje labai dažnai nori tik vieno poreikio – būti mylimu.

Meilė tampa ekstremalia situacija, kai žmogus pažeidžia savo intelektualinį skydą – sugebėjimą analitiškai mąstyti, kritiškai vertinti save ir kitus. Tipiškas psichologinis įsimylėjėlio elgesio modelis lydimas aistros ir melancholijos priepuoliais. Šis blaškymasis ypač būdingas tol, kol abi pusės neprisipažįsta, kad myli arba vienas iš partnerių galutinai nesuteiks jokios vilties. Tačiau prieš tai reikėtų išsiaiškinti: laikyti ar nelaikyti savo meilę beviltiška. Nepadės nei vienas gynybos metodas, jei viena ranka kovosite su meile, o kita – už meilę.

Visa tai reikia turėti omenyje, jei ieškote išeities iš beviltiškos meilės. Tuo pačiu nepamiršti, kad atsikratyti ekstremalios būsenos – tai procesas, reikalaujantis laiko. Vadinasi, reikia apsiginkluoti kantrybe.

Reikėtų susidaryti veiksmų planą

Pasak amerikiečių psichologo, jei galvojate, kad viltis pasiekti atsaką – reali, liaukitės blaškytis ir daryti neapgalvotus, chaotiškus veiksmus. Būkite dėmesingesni savo jausmams, kaip uždaviniui ar tikslui, kurį reikia išspręsti ar pasiekti. Anot knygos autoriaus, kaip keistai tai benuskambėtų, reikia susidaryti veiksmų, planą pagal kurį veiksite ir užsirašyti požymius, pagal kuriuos darysite išvadas. Labai svarbu aiškiai nusistatyti ir galutinį tikslą: ką būtent jūs laikote atsako pasiekimu. Mat aptakus tikslo siekimas paprastai lydimas ir tokių pat veiksmų.

Jei vis dėlto sėkmė meilės fronte aplenkė, tapo aišku, kad kovoti beprasmiška, reikėtų su tuo susitaikyti, atrasti savyje jėgų ir pažiūrėti tiesai į akis. O tada staigiai, tarsi vienu mostu viską užbraukti, nepaliekant sau jokio vilties dar kartą pamėginti.

Pavojinga sujungti abipusę meilę į vieną visumą

Norint išeiti nugalėtoju iš tokios situacijos, reikėtų pasitarti ir su artimais žmonėmis, vesti dienoraštį, tačiau jame turi būti iškloti ne apmąstymai ar išgyvenimai, o tiksli faktų analizė. Gal tai ir pernelyg racionalu, tačiau tai padės suprasti, jei meilė nežengė nei vieno žingsnio į jūsų pusę, nereikia dėl jos kovoti.

Amerikiečių psichologas siūlo kelis metodus išėjimo iš „meilės be atsako“ situacijos.

Pradžioje net ir esant laimingai apipusei meilei reikėtų palikti erdvės taip vadinamam „teisingam atstumui“. Labai pavojinga ir net kenksminga sujungti abipusę meilę į vieną visumą: svajones, pinigus, darbą, norus ir „ištirpti“ vienas kitame. Kiekvienas turi turėti savo erdvę ir bendravimo ratą. „Įsimylėjėliai būna laimingi ir nepastebi, kad reikia maitinti savo meilę, o ne ja maitintis“ - sakė vienas išminčius.

O jei jums nepavyko išvengti prisirišimo prie vieno žmogaus jausmo, reikėtų išmėginti būdą, kurį sugalvojo romėnų poetas Ovidijus ir aprašė poemoje „Vaistai nuo meilės“ – išsklaidykite žarijas iš laužo. Kitaip tariant, pradėkite sirgti kitų ligomis. Daug stiprių žmonių užsikrauna ant savo pečių galybę darbų, gelbėdamiesi nuo meilės kančių. T.y. pradeda spręsti kitų problemas ir jiems padeda. Tokiu būdu išžarsčius žarijas iš laužo, greitai pajusite, kad pamažu jis gęsta.

Meilės energija turi būti nukreipta ne į savigriovą, o į kūrimą

Sielos sielvartą reikia gydyti kūno permainomis. Didelis fizinis krūvis slopina ar mažina bet kokį stresą. Tuo metu iš organizmo kartu su prakaitu išeina ir adrenalinas - liūdesio ir nevilties pojūtis ir noradrenalinas - pykčio ir neapykantos, priešiškumo pojūtis. Žodžiu, daug stiprių sukrečiančių kūną veiksmų ir nė minutės ramybės. Taip pat naudinga pakeisti maisto racioną. Tiksliau pereiti prie griežtos dietos, raminančios medžiagų apytakos porcesus ir mažinančios energijos įtampą.

Šia tema amerikiečių rašytojas Dale Breckenridge Carnegie suformulavo štai tokį metodą: „jei jums teko citrina, padarykite iš jo limonadą“. T.y. meilės energija turi būti nukreipta ne į savigriovą, o į kūrimą. Istorijoje nemažai pavyzdžių, kai atstumtas įsimylėjėlis galų gale pakildavo aukščiau visų savo išgyvenimų ir to žmogaus, kurį jis beviltiškai myli. Prancūzų kompozitorius Hectoras Berliozas keletą metų siekė airių aktorės Henriettos Smithson meilės, tačiau taip ir nesulaukęs atsako, savo stiprius jausmus realizavo parašydamas genialų kūrinį „Fantastinė simfonija“. Vienoje jos dalyje jis pavaizdavo atstūmusį jį moterį šlykščia ragana. Biografų ir muzikos kritikų tvirtinimu, baigęs šią simfoniją, kompozitorius netikėtai pajuto, kad atsikratė kankinamos meilės be atsako jausmo.

Reikia nuvainikuoti savo idealą. Juk dažniausiai mylimas žmogus įsimylėjėlio akyse – idealas. Todėl tai, kas buvo aukštinama, reikėtų paversti trūkumais. Nors knygaus autorius įspėja, kad ši priemonė gali atimti iš jūsų gražius prisiminimus visam gyvenimui.

Susikaupusius nuodus reikia išpilti

Tuo tarpu žinomas prancūzų psichologas Jeanas Piagetas išplėšė vieną savo pacienčių iš beviltiškos meilės gniaužtų, privertęs ją iš pradžių sudeginti visus mylimojo laiškus ir fotografijas, o paskui hipnozės seanso metu prisiminti visus jo trūkumus,laikant rankoje vieną specialiai tam reikalui paliktą jo vieną nuotrauką. Psichologas sąmoningai pabrėžė jo trūkumus tol, kol pavyko sukurti fotografijoje grobuonio žvėries paveikslą, kurio moteriai jau pačiai norėjosi kuo greičiau atsikratyti ir pamiršti kažkada mylėtą veidą.

Susikaupusius nuodus reikia išpilti, todėl dažnai palengvėja, kai susikaupusią širdgėlą išliejama artimam žmogui, klausiama patarimų. Psichologijoje tai vadinama „sureguliuoti emocijas“.

Palengvėja, kai pamatome, kad būna ir blogiau

Vienas iš universalių šios problemos įveikimo būdų: meilę be atsako, pakeisti kita. Tada nebūtų taip skausminga. Žinoma, kitame žmoguje galite ir nerasti to, ką atradote savo meilėje, bet bent iš dalies...

Ezopo pasakėčioje „Lapė ir vynuogės“ lapė, nesugebėjusi pasiekti vynuogių, atsikrato šios minties ramindama save, kad vynuogės dar žalios, todėl nelabai ji jų ir norėtų.

Dažnai mums palengvėja, kai pažvelgus į kitų žmonių nelaimes ir beviltiškas situacijas pamatome, kad būna ir blogiau. Todėl psichologai siūlo metodą: „Nepakeliamų sąlygų sukūrimas“. Jei kaimynai triukšmauja už sienos, trukdo ramiai gyventi, nusipirkite ožį. O jei po to taps dar blogiau, parduosite ožį ir tuo pačiu palengvinsite savo gyvenimą.

Didžiausia klaida būtų regzti planą ir galvoti, kaip atkeršyti tam žmogui, kuris jūsų nepamilo.

 
Komentarai (1)
„Įsimylėjėliai būna laimingi ir nepastebi, kad reikia maitinti savo meilę, o ne ja maitintis“
Deja, mes maitinamės meile.. Ir labai bijome išsiskyrimo.. Baisu, kad kažkuriam wienas neatsibostume.. Čia jau nesweika, bet taip yra..
Naujas komentaras