Kodėl moterys įsimyli blogiukus?

 
1 komentaras
Istorijos, kai gražuolė, turėjusi aibes jai gėles po kojom barstančių gerbėjų, beatodairiškai įsimyli užkietėjusį blogiuką – ne naujiena. Kad ir kokios laimingos bebūtų jos meilės istorijos su kitais pretendentais į širdį, atsiranda vienas, kuris sudaužo jai širdį ir priverčia verkti iš apmaudo. Taigi kodėl kai kurios moterys renkasi blogiukus?

Psichologinės priežastys. Pasak ekspertų, dažniausiai paslaptis slypi ne tame, kad konkrečiai moteriai patinka būtent blogiukai, o tame, koks buvo jos tėvas ir kaip jis elgėsi su dukra. Tiek statistika, tiek moksliniai tyrimai perša išvadą: moterys, užaugusios be tėvo, dažniau į partnerius renkasi vyresnius vyrus. Ta pati tendencija galioja ir tais atvejais, kai moterys renkasi blogiukus. Jei moters santykiai su tėvu buvo grįsti emocine priklausomybe, jei tėvas elgėsi su mergaite griežtai, ne švelniai, auga tikimybe, kad ir santykiuose su vyrais užaugusi mergina ieškos panašių emocinių ryšių, partnerio, kuris ją "pastatytų į vietą", nepaisytų jos nuomonės, elgtųsi šiurkščiai, garantuotų nuolatinę riziką ir adrenalino pliūpsnius. Pasąmoningai taip ji atkuria savo ryšį su tėvu. Be to, toks partneris, savo elgesiu primenantis tėvą, moteriai suteikia saugumo ir pasitikėjimo iliuziją.

Saugumo iliuzija. Kaip žinia, dauguma blogiukų elgiasi taip, tarsi jiems viskas aplinkui būtų nesvarbu. Jų pačių gyvenimas bėga tarsi balansuojant ant bedugnės krašto, yra kupinas adrenalino. Daugumą moterų tai žavi, nes būtent toks balansavimas joms asocijuojasi su vyriškumu. Tokie vyrai jaučiasi laisvi, gali daryti ką nori ir kur nori, atrodo nepažeidžiami, ir dėl to tampa labai geidžiami. Šiuo atveju suveikia priešingybės dėsnis: vyrai dažnai instinktyviai renkasi silpnas, pagalbos ieškančias moteris, kurias reikėtų ginti. Moterys - atvirkščiai: ieško bebaimio vyro, kurio nereikėtų užstoti, globoti ir ginti, kurs pats potencialiai galėtų tapti kovotoju, gynėju.

Socialinės priežastys. Nuo vaikystės daugumai moterų yra įteigta, kad vyrai - stipresni, jų nereikia ginti - čia jie privalo moterį ginti. Broliai įpareigoti ginti seses nuo bet kokio vyriškos lyties priešo, nuo mažens auklėjama, esą berniukai negali mušti mergaičių, net jei šios puola pirmos, o štai jiems tarpusavyje muštis - normalu. Be abejo, tai nereiškia, kad berniukai turėtų būti skatinami muštis su mergaitėmis. Tačiau toks mergaičių kaip silpnesnių, trapesnių būtybių suvokimas dažnai trukdo pačioms mergaitėms augti kai asmenybėms - jos tampa priklausomos nuo brutalios vyriškos jėgos. Taigi vyrams patikima spręsti visus konfliktus, būti aktyviąja, jei reikia - agresyviąja puse, o moterys labiau skatinamos atsitraukti į šešėlį: ginčytis, bartis, aiškintis joms - tarsi nemandagu. Kaip tik tokia padėtis ramesnes, taikesnes moteris skatina ieškoti tvirtesnio užnugario - agresyvaus, brutalaus vyro, kuris, reikalui esant, už ją stotų mūru. O štai mandagūs geriečiai šiam vaidmeniui atrodo visiškai netinkami. Taigi mažai tikėtina, kad moteris noriai susies savo gyvenimą su žmogumi, kuris neatitinka jai nuo vaikystės įdiegtų standartų.

Tik ar verta vyrui tapti blogiuku, kad užkariautų savo svajonių merginos širdį? Vargu. Ypač jei svajonių mergina augo greta tėčio, laikiusio ją mažąja princese. Tokios merginos neieškos stipriausio ir agresyviausio partnerio - jos kur kas sumaniau žiūrės, kuris gi partneris jai, kaip tėtis, paklos po kojomis žvaigždes?

Suaugusiems.lt

 
Komentarai (1)
Tai taip išeina, jog kone visos kultūringos, padorios, išauklėtos merginos kritusios man į akį, buvo tėvų auklėjamos ypač griežtai?
Naujas komentaras