Moterys, kurios nemoka susitikinėti

 
2 komentarai
Moterys, kurios taip ir neišmoko, kaip reikia susitikinėti su vaikinais. Ar tu vieną iš jų?

Tai buvo šeštadienio vakaras ir visi vakarėlio dalyviai išsiskirstė namo išskyrus vieną. Mano nustebimui, studentas iš žurnalistikos kurso, nenuleidęs nuo manęs akių visą vakarą, sėdėjo priešais mane šypsodamasis. Tačiau, kai jis pasilenkė prie manęs, norėdamas pabučiuoti aš atsitraukiau ir greitakalbe išbėriau: „Ką tik išsiskyriau su vaikinu ir esu... pažeidžiama“.

Mano klaidos kiekvieną kartą buvo vis didesnės. Pradėjau jam rašinėti žinutes. Daug žinučių. Įkalbėjau jį susitikti. Kai palinkau jį pabučiuoti, jis atšoko nuo manęs: „Nieko neišeis. Tu nori mane „pririšti“. Ir jis pabučiavo mane į nosies galiuką lyg būčiau vaikas, arba... šuo.

Jaučiausi pažeminta. Ir dabar aš jau buvau ne studentė, man 28-eri. Dar nespėjo prabėgti nei metų po aštuonerius metus trukusių santykių su buvusiuoju. Visą savo jaunystę praleidau ramiai ir kartais nuobodžiai leisdama laiką su savo ilgamečiu vaikinu, vietoje to, kad vaikščiočiau į pasimatymus. Jaučiausi neišmanėle.

Klaikus jausmas, juk visada buvau viena iš tų, kurios yra patyrusios ir daug pasiekusios: ilgalaikiai, tuo metu daug žadėję santykiai, du diplomai, leidimui paruoštas romanas ir jau išleista istorinė knyga. Tačiau pasimatymai man tapo neįveikiama užduotimi. Nežinojau, kaip reikia elgtis ir žaisti tuos „pasimatymų žaidimus“.

Žinojau, kad mano šansai nėra menki. Vienišų žmonių skaičius pasaulyje per paskutinius du dešimtmečius žymiai išaugo, o nevedusių moterų virš 26 metų amžiaus yra rekordiškai daug. Moksliniai skaičiavimai parodė, kad ankstyvoje jaunystėje pasimatymų laikas yra trumpiausias. Jauni žmonės skuba susieti savo gyvenimus iš aistros, inercijos ar finansinių sumetimų. Tačiau vyresniame amžiuje pasimatymų laikas yra žymiai ilgesnis, nes savo vietą gyvenime radę žmonės ieško tinkamo partnerio ir tiksliai žinodami, ko nori, nenori skubėti ir apsirikti.

Taigi, turint galvoje, kad mano pasimatymų laikas turėjo būti ilgas, privalėjau išmokti, kaip reikia elgtis, o ko daryti ar sakyti jokiu būdu negalima.

Pirmiausia reikėjo pamiršti įprotį būti su kitu žmogumi visą laiką. Net jei ir labai patinka vaikinas, tai dar nereiškė, kad jau pirmąjį vakarą bučiuosimės (kaip tai rodoma romantiškuose filmuose) ir kad vėliau aš jam turiu nuolatos rašyti trumpąsias žinutes. Reikėjo išmokti gyventi ne dėl kito žmogaus, o dėl savęs, kaip ir išmokti ne tik rodyti dėmesį, bet ir leisti, kad dėmesys būtų rodomas man.

Praėjus pirmam mėnesiui nuo pažinties su mano naujuoju vaikinu, viskas pakrypo į blogą pusę. Aš tikėjausi per daug ir tai jį išgąsdino. Kai pabaigi ilgalaikius santykius, norisi juos kuo greičiau atnaujinti, tačiau reikia suvokti, kad tai nauji santykiai ir naujas žmogus. Iš tiesų, kai mano naujasis vaikinas pirmą kartą mane pabučiavo, aš išsigandau. Juk jau daugybę metų nebuvau bučiavusi jokio kito žmogaus.

Be to, nepaisant visų patarimų, moterų biologinis laikrodis varo mus iš proto. Netekus ilgamečio vaikino, su kuriuo buvo siejama visa ateitis, jis tiesiog pasiunta. Vaikų norisi čia ir dabar, todėl vaikščiojimas į pasimatymus atrodo sekinančiai ilgas. O kur dar tos kankinančios mintys, kad taip niekada ir nerasiu to vienintelio.

Tačiau aš išmokau, kad nereikia skubėti ir su laiku nauji santykiai ateis patys, be didelių pastangų. Nusiraminkite, kažkur šalia yra jums skirtas žmogus.

 
Komentarai (2)
tiesa pasakius skaiciau, ir pasijutau taip lyg tai buciau parasius as, sutinku su visu tuokas parasyta 100%
Patiko, nes nemazai tiesos.
Naujas komentaras