Po sužadėtinio neištikimybės: naktiniai košmarai ir vestuvių baimė

24c0056275bae4df58-69341858.jpg
 
10 komentarai
Su buvusiu vyru kartu praleidome magiškus septynerius metus. Ir nors dabar turiu naują draugą su kuriuo puikiai sutariame bei daug keliaujame,senas nuoskaudas pamiršti sunku. Kažkur esu skaičiusi, jog geriausias būdas atsikratyti praeities šešėlio ir blogų prisiminimų, tai rašymas.

Tad pabandysiu išlieti savo istoriją ant balto  lapo. Tikiuosi, kad tai man padės įveikti tą blogį, kurį kaskart atpažįstu  savo naktiniuose košmaruose bei viliuosi, kad skaudžios praeities šleifas daugiau nebe persekios  manęs.

Nesupraskite neteisingai, savo buvusiam jau seniai meilės nejaučiu. Dingo ir neapykanta, kurią jiems dar ilgą laiką nešiojausi  širdyje. Tačiau net ir praėjus keturiems metams, sapnuose vis regiu tą įvykį, kuris iš esmės pakeitė mane, mano gyvenimą ir, kuris lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė bei sudegino tai, ką taip ilgai puoselėjau ir branginau. 

O viskas prasidėjo labai gražiai. Po penkių gyvenimo kartu  metų, Andrius man pasipiršo, padovanojo sužadėtuvių žiedą ir prisiekė man amžiną meilę. Be abejonės, sutikau! Prie altoriaus eiti neskubėjome ir neketinome kelti storų lietuviškų vestuvių, tačiau net ir kuklioms vestuvėms su medaus mėnesio kelione, finansų reikėjo, todėl suplanavome, jog tuoksimės kitą vasarą, o šią  dirbsime -  taupysime ir atsidėsime pinigėlius mudviejų būsimai šventei. 

Jis stengėsi ir dirbdavo net šventinėmis dienomis, o po kiekvienos “chaltūros” vestuvpinigius perduodavo saugoti man. Tada jis statė rastinius namus, o vestuvių biudžetas greit pildėsi. Aš taip pat netinginiavau ir  stengiausi prisidėti prie mūsų kraičio bei  siūdavau iki pat išnaktų. Man biznis ėjosi ne ką prasčiau nei Andriui, tačiau vienintelis mūsų darbymečio minusas buvo tas, jog retokai matydavomės. Jam tekdavo išvykti į užmiestį ar kitą Lietuvos miestelį, o aš dažniausiai likdavau namuose prie savo siuvimo mašinos. 

 


Nors mus ir skirdavo atstumas, visada susiskambindavome, palinkėdavome vienas kitam saldžių sapnų ir ,žinoma, planuodavome, svajodavome apie savo šventę ir taip trokštamą medaus mėnesį. 

Jog kažkas pasikeitė, pastebėjau po to,  kai jis išvyko dirbti į mūsų kaimą. Čia gyveno ir mano pusseserė, kuri ir surado Andriui naują statybų objektą. Pripažinsiu, toks pusseserės draugiškas gestas mane nustebino, nes visada maniau, jog ji pavydi mums uždirbtų pinigų. Ką gi, per blogai galvojau apie savo giminaitę. Tokia pirmoji mintis aplankė mane po to, kai ji vieną dieną man paskambino ir pasakė, jog jos kaimynai ketina statyti rastinį namuką ir jiems reikia patikimo žmogaus šiam darbui.

Labai apsidžiaugiau, nes darbas savam kaime suteiktų mums  su vyru daugiau progų pabūti kartu.Tada pamaniau, jog bent  jau savaitgaliais galėsiu palikti savo siuvinius ir išvažiuoti pailsėti  į  gimtąjį kraštą, kuriame manęs lauks mylimasis. Netrukus apie šią žinią pranešiau pačiam sužadėtiniui, kadangi naujų projektų jo planuose nebuvo, beliko sutikti ir vėl kibti į darbus..

Praėjus gal porai savaičių nuo to laiko, kai jis išvyko dirbti, pastebėjau, kad kažkas pasikeitė. Vis rečiau sulaukdavau skambučių iš Andriaus, tad pati skambindavau jam dažniau. Tačiau pokalbiai būdavo trumpi, jis sakydavo, kad turi daug darbo arba, kad yra labai pavargęs. Jaučiau, jog kažkas ne taip, o kai nuvažiuodavau jo aplankyti savaitgaliais, sulaukdavau priekaištų, ko seniau nebūdavo…

Artėjant eiliniam savaitgaliui, paskambinau Andriui pranešti, jog šį šeštadienį neatvyksiu ir liksiu namuose, nes apsirgau. Tačiau iš tiesų buvau suplanavusi jam staigmeną ir nutariau jį nudžiuginti savo apsilankymu.Jaučiau, kad mūsų bendravimas nebuvo toks kaip ankščiau, tad pamaniau jog šiek tiek daugiau romantikos ir netikėtumo viską pataisys… Staigmena tikrai buvo. Tiesa, nei aš, nei jie to nesitikėjo.

Atvažiavau į kaimą vakarop, pasistačiau mašiną kiek tolėliau nuo kadaise čia gyvenusios močiutės namų, jog manęs nieks neišgirstų. Nešina krepšį su atšaldytu šampanu ir užkandžiais tyliai įsliūkinau į sodybą ir patyliukais užlipau laiptais į miegamąjį, kuriame tikėjausi rasti pavargusį ir jau po darbų grįžusį brangųjį. Tačiau vaizdo, kurį  išvydau tą vasaros vakarą, negaliu pamiršti  iki šiandien. Mano sužadėtinis ir kalė mano pusseserė gulėjo vienoje  lovoje visiškai nuogi...  Abu  išsprogdinę akis, žvelgė į mane, stovinčią tarp durų.

Akimirksniu į šalį mečiau visas lauktuves ir apimta įniršio puoliau jai į plaukus. Prisimenu, jog  bevelkant tą šliundrą iš lovos,  ji tik rėkė kažką atsiprašinėdama, neva aš graži, protinga mergina dar susirasiu vyrą, o ką jai daryti šitam kaime, kai normalaus diedo su žiburiu nerasi... Nežinau kiek laiko siautėjau jų meilės lizdelyje, o ir sklandžiai papasakoti kaip viskas  vyko tąsyk, negalėčiau, bet prisimenu tiek, jog ištempus tą prostitutę iš lovos dar į  langą paleidau  butelį šampano, ir spjaudama sužadėtiniui į veidą,  išrėkiau, kad nagingas, įstatys naują.

Su lig išdaužtu langu dužo ir mano svajonės, ir graži vestuvių vizija. Tikiuosi, jog praeities košmarai kada nors nustos mane persekioti ir aš ,kada nors, nebijosiu  vėl pasakyti Taip




Istoriją atsiuntė Justė

 
Komentarai (10)
O kur pinigai paliko, kurie buvo skirti vestuvėms?
kvaila boba blet-pradejo viska spardyt, langus dauzyt. didelio daikto mat-ka pamate lovoje. reikejo ziuret kas pas ji mintyse, o ne kas lovoje....
Skiriu "Re" tai esi vyras ar moteris ir kokio amziaus? Galbut ir yra, bet tai is tukstancio galimu vienetai.
Dzoni, pilna vyrų kurie laikosi moralės normų ir turi stiprius principus kurių nepamins, kad ir kas nutiktų.
Jei suklupai ant vieno akmens, tai nereikia galvoti, kad zeme vien is akmenu. Negyvenki praeitimi, gyv
nepasitikek nieko, ypat paciai artimiausiais ir ypac giminemis
Nera nei vieno sveiko vyro, kuris perzengtu per nuoga moteri, taip buvo, yra ir bus... Bet kai akys nemato, taip sirdies neskauda.
Gaila, bet ne tau vienai taip nutiko, bet buna ir blūgiau - jus neturite vaiku, i kuriuos pažvelgus tu prisimeni savo kurta svajone ir kadji nebebus išpildyta. Tau nereikia kas antra diena jo sutikti pasiimant vaiku, tau nereikia klausyti jo zyzimo - gali duoti pinigu (papildomu, ne tu kur ir taip moki) - vaikams "reikia", tau nereikia pabūti su jais neplanuotu laiku, nes jam reikia nakties (pati supranti kam)... Taigi neužsikirsk kaip tau blogai, nes būna ir blogiau ;)
lengva pasakyt, kai isduoda ne tik vyras, bet ir puske abiem tik i galva norisi duot... :)
Geriausias vaistas viska uzmirsti: atleisti, bei meiles, laimes tam zmogui palinket.
Naujas komentaras