Rožinė meilė: klausimai ir atsakymai

 
6 komentarai
Vienai moteriai mylėti kitą yra žymiai paprasčiau nei mylėti vyrą. Moteris žino, kas jai malonu, kur jai kutena, o ko geriau iš viso neliesti. Ji užrištomis akimis savo draugės pačią slapčiausią erogeninį tašką surastų per tris sekundes.

Moteris 6 kartus dažniau patiria orgazmą su ta, kurią pažįsta kaip save, nei kad su vyru – taip kalba negailestinga statistika. Be to, moteris nepamiršta apie galimą nemalonų kvapą iš burnos. Ji prisimena, kad reikia skusti pažastis, rūpintis intymia higiena, nusikirpti nagus, valyti ausis, prausti kojas...

Ir kaip paskui nenusivilti vyrais ir netapti lesbiete? Vis dėl to ta pati statistika skelbia: vyrų įžeistos nepasitraukia į lesbiečių gretas, jos greičiausiai traukiasi į užkietėjusių senmergių užkardą. Tam, kad taptų lesbiete, reikia kažko daugiau nei kad būti atstumtai vyrų. Arba netekti vilties ištekėti. Reikia sugebėti PAMILTI moterį... O tam tikrai ne kiekviena pasiryžusi. Gal ir gerai.

Reikėtų pradžiai išsiaiškinti, ar mūsų laikais lesbietė – tai pikantiškas trūkumas, diagnozė, įžeidimas ar komplimentas? Lesbietė – tai nenormali moteris? Švelniausia meilužė? Serganti? Sveika? Kvailiojanti? Sekanti madą? Ir iš viso, kiek jų yra, kur jos yra ir kodėl jos yra?

Kodėl tai vyksta, mokslas vis dar nepateikė konkretaus atsakymo, tik žinoma, kad problemas slypi kažkur tarp genetikos ir psichologijos. O gal čia kalti ir hormonai. Egzistuoja daugybė teorijų, kodėl atsiranda lesbietės. Froidas manė, kad žmogus iš prigimties yra biseksualus. Ir esant normaliam vystymuisi žmogus perima tradicinę orientaciją. O homoseksualumas atsiranda sutrikus kuriai nors vystymosi stadijai.

Šiuolaikiniai seksologai neskuba ieškoti homoseksualios orientacijos priežasčių. Kad netraumuotų savo rožinių ir žydrų pacientų psichikos, jie yra linkę homoseksualumą laikyti savaime suprantamu reiškiniu. Kai kurie mano, kad seksualinė orientacija išsiryškina apie aštuonioliktuosius metus, kaip lytinio brendimo pasekmė. Tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad žmogus galutinai seksualiai subręsta būdamas 25 metų. Iki to laiko jau yra sukaupta tam tikra seksualinė patirtis, ir į galvą ateina mintis apie šeimos sukūrimą. Būtent partnerio pasirinkimas rimtiems ilgalaikiams santykiams įrodo, kad seksualinės navigacijos amžius baigėsi. Beje, statistika kalba apie tai, kad moterys dažniau prisipažįsta esančios lesbietės, nei kad vyrai – gėjai. O įgauta homoseksuali patirtis brendimo laikotarpiu neturi jokios įtakos homoseksualios orientacijos formavimuisi. Pagal naujausius tyrimus, homoseksualumas – šeimyninis reiškinys: ten, kur yra vienas homoseksualas, didelė tikimybė, kad atsiras ir kitas, ypač iš motinos pusės.

Homoseksualumas dažnai suvokiamas kaip neišvengiama lemtis, o individualus vystymas tik aptinka ir realizuoja tai, kas jau buvo užkoduota ir susiformavę dar ankstyvoje vaikystėje. Tiesa, kad įtakos turi ir auklėjimas: traumingi išgyvenimai, šeimyninės sąlygos, paauglių seksualiniai išniekinimai. Vis dėl to, tai daugiau mažiau priklauso nuo sąmoningo pasirinkimo, ir viską nurašyti likimui negalima. Bendra medicininė pozicija, įjungiant psichiatriją, kad homoseksualumas nėra liga ir negali būti priskiriama gydymui. Taip pat manoma, kad lesbiečių kraujyje yra testosterono perteklius. Dar galima pasakyti, kad lesbietės yra labai jausmingos, kartais ir isteriškos. Tačiau tarp jų nėra ir frigidiškų moterų – jei nejauti malonumo, nejausi ir aistros. Tarp jų yra nemažai talentingų ir išsilavinusių, o ką jau kalbėti apie grožį...

Kaip jos žvelgia į vyrus? Be jokios neapykantos. Jos paprasčiausiai abejingos jiems, kaip seksualiniams objektams. Tačiau tai nereiškia, kad lesbiečių pasaulis apsieina be vyrų. Tai paprasčiausiai pasaulis, kur vyrai vaidina epizodinius ir trečiaeiles roles. O tai labai įžeidžia pačius vyrus. Pasirodo, jie ne tik kad pakeičiami, bet ir virtuoziškai pakeičiami rankomis, lūpomis ir liežuviu. Plius fantazija!

Tačiau grįžtame prie statistikos. Pasirodo, homoseksualius ryšius praktikuoja 6,7 proc. vyrų ir 3,5 moterų pasaulyje. Ir dar. Apie 37 proc. merginų turėjo vienokios ar kitokios lesbiečių meilės patirties. Tarp universitetų studenčių šis skaičius gerokai didesnis. Tam turi įtakos ir smalsumas, ir, žinoma, alkoholio poveikis.

Ar lesbietės – mados reikalas? Daugeliu atveju – ne. Toks įvykis paprasčiausiai nutikdavo gyvenime, kaip išbandymas, kaip aplinkybių sutapimas. Lesbietės apie 90 proc. iš visų atvejų ieško harmonijos su savimi. Labai daugelis iš jų metėsi į kraštutinumus: nuo santuokos nekentimo arba atvirkščiai – tekėdamos, gimdydamos vaikus, o paskui besiskirdamos. Beje, tos, kurios spėjo tapti motinomis, yra labai švelnios vaikams, juos myli, ir kitus apdovanoja „mamos švelnumu“.

Postulatas, kad moterys turi tik vieną normalų gyvenimo būdą, yra toks stiprus, kad daugelis moterų pripažįsta esančios lesbietės, labai vėlai. Ir jos prisipažįsta, kad sunkiausias momentas yra tas, kai tu pati suvoki esanti lesbietė. Moteris, kuri NORI miegoti su kita moterimi. Moteris, kuri nenori miegoti su vyru. Neginčijamai.

Beje, apie seksą. Beveik visuose lesbietiškuose santykiuose švelnumas ir prieraišumas turi labai svarbią rolę. Tokie švelnūs kontaktai, kaip apsikabinimai, bučiniai ir prisilietimai, taip aukštai vertinami visų moterų, tačiau vietos nerandantys „normaliuose“ heteroseksualiuose santykiuose, yra lesbietiškos meilės pagrindas. Ir tai nėra preliudija prieš lytinį aktą, o pagrindinė sekso prasmė. Lesbietiškas seksas mažiau numanomas, nei kad heteroseksualūs santykiai, kur lytinis aktas ir orgazmas laikomi pagrindiniu tikslu, kurie turi būti pasiekti kad ir kas beatsitiktų.

Seksualiniuose santykiuose moterys yra žymiai nuoširdesnės viena su kita – moterys retai kada imituoja orgazmą, ir jei partnerė sunkiai arba iš vis nepasiekia orgazmo, pora greitai išsprendžia šią problemą, bet jokiais būdais neapgaudinėja ar ignoruoja ją.

Štai taip jos ir gyvena. Bandydamos įrodyti visiems likusiems, „normaliems“, savo teisę egzistuoti. Tik reikia suvokti, kad nieko siaubingo jos nedaro. Žavėjimasis savo drauge – dar nuo vaikystės normalus reiškinys, ir vargu, ar kokia mergina to neišgyveno. Nereikia teisti, nereikia ir teisinti. Tegul jos ieško savo laimės, kol jūs ieškosite savosios.

Suaugusiems.lt

 
Komentarai (6)
teisa sakant as ir daug kur skaiciau kad homoseksualuma ne vien nuo psichologines busenos priklauso, bet ir nuo genetikos
Tragiškas straipsnis. Toks jausmas, kad surinkta keliasdešimt panašaus lygio straipsnių, iš jų išimta po sakinį ir sudėta į štai tokį baisų koliažą. Būkite geras ar gera, neberašykite tokių briedų.
moterys, kurioms nepatinka moterys - netaps lesbietemis NIEKADA :)
"Uztenka, kad ir Gintauta Vaitoska paskaityti, kuris dirba sioje srityje."

Vaitoska - zmogus, kuris atstovauja religiniu ortodoksu poziuri ;)Visgi, jei psichiatrai bando "gydyti" homosexualuma (idomu - ar Vatoska "gydo"?) tokiems butina iskart atimti praktikos licencijas uz nepagristo "gydymo" taikyma ir zmogaus zalojima.
dar - argumentais "visi psichologai kalba" dazniausiai remiasi tie, kurie tezino viena psichologa - Vaitoska :) Delfyje perskaite :) o jei norite rimtesniu argumentu - domekites kodel USA psichiatru asociacija nelaiko homosexualumo liga :) ai pamirsau - taigi kokiame XIX a ir moterys, nesiojancios kelnes, buvo laikomos ligonemis, speju :) kur prasideda religinis funadamentalizmas - gero nelauk ...
Nieko sau kokia demagogija varo cia kazkas. Ir sex-zaisliukus reklamuoja. Froidas tikrai taip neteige kaip cia rasoma, tai viena. O kita,- tai kad psichologai kalba apie priezastis labai aiskiai: jos yra psichologinio, o ne genetinio pobudzio. Uztenka, kad ir Gintauta Vaitoska paskaityti, kuris dirba sioje srityje. Ir gerai cia Vika paklause - kur, po velniu, saltiniai i visus siame straipsnyje issakytus teiginius??? Kazkas tai durniu iesko.
Labai keistai atrodo, kai straipsnis neturi autoriaus. Iškart pakvimpa kokybe.

Gal galėtų autorius/-ė (kad ir kas ji/-s bebūtų) pasidalinti šaltiniais į tyrimus, kuriais remiasi straipsnyje?

Taip pat labai siūlau nusikratyti klišių ir iš tikro pasidomėti ne tik tyrimų duomenimis bet ir jų išvadomis, prieš rašant straipsnius temomis, su kuriomis asmeniškai nesate susidūręs/-usi.
Naujas komentaras