Kodėl geismas ir seksas veda mus iš proto

lust_and_envy_by_kerd.jpg
 
Geismas, gašlumas ir sekas, koks yra skirtumas? Kokią reikšmę šie žodžiai turi mūsų gyvenime. Kaip išvengti nuodėmės ir išsaugoti dvasinį tyrumą ir moralę, o gal pasiduoti?

Prieš pradėdami analizuoti, apžvelkime kaip šie žodžiai apibrėžiami įvairioje literatūroje. Tai padės mums suprasti kaip skirtingai kiekvienas supranta šių   žodžių prasmę savo gyvenime.

Geismas ir dvasingumas

Trumpai ir paprastai tariant, geismas,  tai lytinis potraukis, nukreiptas savo nevaldomiems seksualiniams poreikiams patenkinti. Katalikybėje, tai viena iš septynių mirtinų nuodėmių, o stačiatikybėje geismas vadinamas ištvirkavimu ir viena nuodėme iš aštuonių.

Geismas , tai noras kontroliuoti individą, kurio norėjimas ir susijęs su Dievo įsakymų pažeidimu. Geismas, ne kas kitas, o energija, kurią valdo šėtonas.

Geismas biologine prasme

Geismo sąvoka mokslinėje literatūroje yra visiškai priešinga religiniam suvokimui. Mokslininkai teigia, kad geismas ir troškimas patenkinti savo seksualinius poreikius yra visiškai natūralus dalykas gamtoje. Be išimties visus gyvus organizmus šioje žemėje valdo geismas ir taip yra dėl pačios žmonijos gerovės, nes tik taip yra užtikrinamas gyvybės tęstinumas.  Jei paprastai, geismą galima prilyginti programai, kuri įdiegta kiekvienam iš mūsų ir kuri yra perduodama kaip genas, jog būtų užtikrintas žmonijos rūšies išlikimas.

Mokslas ir psichologija

Garsus amerikiečių psichiatras ir psichoanalitikas Erikas Bernas pabrėžia “Visatoje mūsų pareiga išgyventi iki lytinės brandos, tam, kad galėtume atkurti savo egzistavimą. Vienintelė spermos ir kiaušinėlių funkcija – būti genų nešėju, o orgazmas, tai dovana, kuria gamta apdovanoja už tai, kad vykdome savo pareigą visatoje. Tačiau žmogus nėra patenkintas vien tik tokia savo misija ir siekia būti produktyvesnis, todėl geismui ir seksui suteikia sudėtingesnį atspalvį."

Trumpai tariant, gyvenimas - tai liga, kuri yra lytiškai plintanti ir visada baigiasi mirtimi.
 

Froido išmintis ir istorinė praktika

Žinoma, būtų neteisinga geismo sampratą nagrinėti tik iš religinės, biologinės, psichologinės pusės neatsižvelgianį į auklėjimo, socialialinių ir kultūrinių nuostatų, tradicijų aplinkybes. O dar prie viso to pridėkime meilės suvokimą, kas viską tik dar labiau sumaišo.

Čia neapsieisime be Froido struktūrinės teorijos, pagal kurią žmogaus asmenybė susideda iš trijų komponentų: ”Aš”, “Ego” ir “superego”:

  • “Aš”dalis yra atsakinga už mūsų psichinį suvokimą, pojūčius ir instinktus. 
  • “Superego” psichinė dalis yra vertybės, tradicijos , kurios formavimuisi turi įtaką auklėjimas, tėvai, aplinka. “Superego” valdo sąžinę ir žmogaus iškeltus idealus.
  • “Ego” galima vadinti tarpininku, kuris yra atsakingas už mūsų sprendimus ir yra “Aš” ir “Superego” tarpininkas.

Tad nenuostabu, kad veikiamiems visų trijų veiksnių, žmogaus viduje kyla vidinis konfliktas, tarp to ko geidžiame ir to, kas yra uždrausta. Toks pasąmonės mechanizmas negimė kartu su mumis, bet susiformavo per visą  žmogaus evoliuciją ir transformuojasi iki šiol.

Vis dėlto, seksualiniai troškimai yra ta stiprioji pusė, kuri panardinama į gilius tamsius vandenis, esančius giliai mūsų psichikos gelmėse ir šis ginklas paleidžiamas susidarius tam tikromis sąlygomis. Žmonės  esantys arčiau gamtos labiau linkę pasinerti į seksualinius santykius su priešingos ar tos pačios lyties atstovais arba seksualiai patenkina patys save.

Nors iš tiesų, šių dienų visuomenėje sunku įvertinti kas yra arčiau gamtos, o kas turi išvystytą unikalų “Superego”. Juk daugelis dalykų, kurie seniau buvo laikomi nukrypimais dabar yra norma. Tas pats savęs patenkinimas ar seksas su  tos paties lyties atstovais šiomis dienomis yra visiškai priimtinas ir normalus dalykas. Todėl “Ego” gana lengvai gali sutarti su inkstinktyvių poreikių patenkinimu ir žmogaus moraliniais  įsitikinimais.

Pati evoliucija mus daro liberalesnius, palankiau yra žiūrima į gėjus, lesbietes ir biseksualius žmones, fetišizmą ar  kitas sekso formas, o vidiniai konfliktai ir nesantaika tarp “Aš” ir “Superego” sukelia įvairiausias psichines ligas, neurozes, ko šiame amžiuje yra daugiau nei pakankamai. Tad,  ar visa tai neveda prie savęs susinaikinimo? Juk tai prieštarautų žmogaus misijai išlikti. O gal taip ir turi būti?

Žinoma, tikrai ne visi savo seksualinius poreikius linkę išpildyti tiesiogiai per seksą ir instinktų patenkinimą. Pasak Froido, kultūra, menas , intelektualinis ir protinis  darbas gali veikti kaip seksualinės energijos slopintuvas. Ir toks seksualinių poreikių slopinimas tam tikru mastu yra tiesiog būtinas, nes tokiu būdu žmogus atranda daug nuostabių dalykų, kas veda žmoniją pirmyn ir skatina tobulėti.

Tačiau tai tik hipotezė ir ji galėtų būti taikoma tikrai ne visiems . Istorijos faktai liudija visai ką kitą. Garsiausi pasaulio rašytojai tokie kaip Puškinas, Tolstojus, Diuma šlovę pelnė tik visiškai atsidavę aistrai ir geismui, o tokie  įstatymų leidėjai ir pasaulio užkariautojai  kaip Cezaris ir Napaleonas turėjo šimtus moterų ir jiems nepritrūko energijos kitiems darbams. Taigi, galima teigti, jog žmonės turintys aktyvią nervų sistemą, nelinkę slopinti nei vieno savo poreikio, o aktyvūs būna visuose srityse. Seksas jokia išimtis.

Geismo ir sekso poreikio patenkinimas – būdingas valdovams ir monarchams, o paprastų žmonių tarpe, gan dažnas reiškinys yra poreikių slopinimas. Kada seksas, geismas šeimoje yra tapatinamas su blogiu ir didžiule gėda – sunku prognozuoti  vidinę žmogaus būseną . Tad galima tik spėlioti ar konkretus asmuo  seksualinės energijos poreikį išnaudos dirbant ar bus pasmerktas blaškytis  tarp dviejų ugnių. Tačiau aišku viena – geismas tikrai gali išvesti iš proto.
 

www.suaugusiems.lt
 

Ar geismas jus veda iš proto?
 
Komentarai
Naujas komentaras