Įprotis tuoktis, arba visa tiesa apie antrąją santuoką

Melbourne-Beach-Wedding-Photography-112.jpg
 
Kodėl žmonės skiriasi, o paskui tuokiasi antrą, trečią, kartais net ketvirtą kartą? Atrodytų, kartą pasimokę iš savo klaidų, vėliau turėtų geriau apgalvoti prieš žengdami į civilinės metrikacijos skyrių. Ką apie pakartotines santuokas mano psichologai?

Be abejo, visi jaunavedžiai svajoja su savo išrinktuoju ar išrinktąja gyventi ilgai ir laimingai, mažų mažiausiai – iki auksinių vestuvių. Deja, taip būna ne visada. Kiekvienos poros gyvenime pasitaiko barnių, pykčių, o kai kurios santuokos baigiasi skyrybomis. Bet psichologai neabejoja: ir antroje, ir trečioje, ir netgi ketvirtoje santuokoje galima pagaliau išmokti gyventi laimingai!
 

Pirmoji santuoka, pirmosios skyrybos

Ankstyvos santuokos dažnai dar vadinamos studentiškomis: dažniausiai jos sukuriamos skubotai ir greitai išyra. Jauniems sutuoktiniams sunku pripažinti, kad įsimylėjimo periodas anksčiau ar vėliau praeina, todėl užuot patys perėję į naują, gilesnių jausmų lygmenį, jie ima konfliktuoti, kol galiausiai išsiskiria. Kas gi toliau? Antroji santuoka! 
 


Kad ir kaip sparčiai keistųsi moters statusas visuomenėje, kad ir kiek būtų priimta įstatymų, garantuojančių lygias abiejų lyčių galimybes, visuomenės nuomonė keičiasi ne taip greitai. Todėl vis dar pastebima tendencija į išsiskyrusį ir antrą kartą susituokusį vyrą žiūrėti palankiai, o į išsiskyrusią ir antrą kartą susituokusią moterį – įtariai. Juk būtent moteriai tradiciškai priskiriamas šeimos židinio kurstytojos vaidmuo. Ir jei vienas židinys, kurį ji kurstė, jau užgeso – vadinasi, jai stigo vienokių ar kitokių įgūdžių. Tai – iš esmės neteisinga nuomonė, patriarchalinės visuomenės reliktas, tačiau ji vis dar pastebima, ypač tarp vyresnės kartos atstovų. O juk tai – šiandien besituokiančiųjų artimiausi žmonės, tėvai ir seneliai. 

 

Šiuolaikiniai vyrai neskuba tuoktis, ypač jei jau spėjo nusivilti pirmąja santuoka. Jie nesupranta, kam reikėtų antrą kartą prisiimti tokią atsakomybę. Šiandieninės moterys, kurios gali pačios savimi pasirūpinti, taip pat dažnai po nepavykusios pirmosios santuokos neskuba kurti naujos šeimos. Tačiau moteris gana stipriai veikia visuomenės nuomonė: būti ištekėjusia – geriau. Jei moteris išsiskyrė, jos arba gaili, arba ją smerkia, ir nei vienas, nei kitas požiūris pačiai moteriai nėra malonus.

 

Šiaip ar taip, jei pirmoji santuoka iširo, neskubėkite iš karto ieškoti naujo gyvenimo partnerio. Geriau kurį laiką pabūti su savimi, pasistengti suprasti, ko iš tikrųjų norite, ko tikitės iš naujų santykių. 

 

Antrasis bilietas į laimę
 

Dažnai antras išrinktasis ar išrinktoji visai nepanašus į pirmąjį sutuoktinį. Jei taip tiesiog susiklostė – viskas gerai. Tačiau jei sąmoningai ieškote partnerio, kuris būtų visiška priešingybė pirmajam – turime nekokių naujienų: ieškodami priešingo varianto į naujus santykius nesąmoningai atsinešate visą neigiamą krūvį iš nepavykusių pirmųjų, nuolat lyginate tai, ką turėjote, ir tai, ką turite dabar. Net jei naujieji santykiai nepalyginamai geresni ir net jei matote, kad visi palyginimai yra tik pastarųjų naudai, pats kriterijus, kad buvusios klaidos ir jų prilyginimas šiandieniniams poelgiams tampa atskaitos tašku, nuo kurio matuojama jūsų šeimos laimė, byloja, jog jūsų santykiai grįsti netinkamais pamatais.
 

Kartais sakoma, kad kaskart į naują santuoką žengia nebe tas pats, o jau labiau patyręs, emociškai brandesnis žmogus. Taip yra ne visada. Viskas labai priklauso ir nuo paties žmogaus charakterio savybių, ir nuo buvusios santuokos iširimo priežasčių. Jei pirmoji santuoka iširo dėl to, kad sutuoktiniai nė nebandė ieškoti kompromiso, taikytis vienas prie kito, antrojoje žmogus gali ne tik kartoti senas klaidas, bet ir pridėti keletą naujų santykius šaldančių principų. Yra auksinė taisyklė: prieš priimant sprendimą skirtis, vertėtų ištverti santykių krizę, palaukti, kol aistros atlėgs, ir jau tada šaltu protu apsvarstyti, ar gyventi kartu toliau, ar skirtis.
 

Dažna santuokos iširimo priežastis – vieno iš sutuoktinių asmenybės krizė. Jis ima jausti nepasitenkinimą gyvenimu, emocinį išsekimą, tarsi būtų patekęs į aklavietę. Tačiau užuot kapstęsis savo jausmuose ir emocijose, jis pradeda ieškoti išeičių, bėga nuo dabartinių santykių ir ima ieškoti naujų. Didelė klaida galvoti, kad naujas žmogus pakeis jūsų gyvenimą. Greičiau naujuose santykiuose po keleto metų atsiras lygiai tos pačios problemos.

 

Atkreipkite dėmesį
 

Skyryboms gali būti tūkstantis priežasčių – pradedant nesutampančiais įpročiais ir baigiant neištikimybe. Patys savaime šie faktai dar nieko nesako. Tačiau jei nusprendėte gyvenimą susieti su jau kartą išsiskyrusiu partneriu, bent jau vienas niuansas turėtų priversti suklusti – tai nesutarimai dėl vaikų. Jei konfliktai dėl vaikų tęsiasi iki šiol, jūsų mylimas žmogus, pasinaudodamas vaikais, mėgina manipuliuoti buvusiu sutuoktiniu – tai nieko gero nežada ir naujajai santuokai. Yra nemažai rizikos, kad iškilus panašioms aplinkybėms ji ar jis ir vėl taip pasielgs, tik šį kartą jau su jumis. Ne todėl, kad norėtų iškrėsti niekšybę, o todėl, kad toks elgesio modelis jam visiškai priimtinas. 
 

Dar vienas pavojaus signalas – jei partneris įsitikinęs, kad visi ankstesni jo mylėti žmonės buvo nieko verti. Pavyzdžiui, vyrui atrodo, kad jo buvusi žmona, galbūt ir ankstesnės draugės, linkusios į neištikimybę, siekia tik pinigų, ir panašiai. Moteris gali šventai tikėti, kad visi jos buvusieji – niekšai, egoistai, besirūpinantys vien savimi, ieškantys kitų moterų, ir t.t. Tai rodo, kad šis žmogus dėl nenusisekusių santykių linkęs kaltinti tik kitus, bet ne save. Jei tarp jūsų kils konfliktas – turėkite omeny, kad tomis pačiomis nuodėmėmis apkaltins ir jus.

 

Taip pat svarbu sužinoti, kodėl iširo ankstesnioji santuoka. Kaip jūsų partneris pats vertina tą situaciją? Ar pasimokė iš padarytų klaidų? Ar žino, ką galėtų padaryti naujuose santykiuose, kad tokių pačių nesklandumų nekiltų? Jei savo buvusią santuoką jis vertina ne kaip spąstus, į kuriuos buvo patekęs, o kaip į išmoktą pamoką – daug šansų, kad jums pasiseks.
 


Trys – laimingas skaičius
 

O ką daryti, jei santuokų daugiau nei dvi? Kaip bebūtų keista, būtent trečioji santuoka turi puikiausius šansus tapti paskutine ir sėkmingiausia. Jei pirmoji santuoka buvo klaida, antroji – mėginimas ištaisyti tą klaidą, tai iki trečio raundo dauguma vyrų ir moterų prieina jau sąmoningesni.

Tačiau ir nutraukti trečiąją santuoką emociškai lengviau nei ankstesnes. Vaikai jau užaugę, jiems reikia mažiau dėmesio, o išsiskyrimų patirtis leidžia geriau įvertinti savo galimybes gyventi be partnerio. 
 

Jei būsimasis sutuoktinis jau yra turėjęs keletą trumpalaikių santuokų (trukusių mažiau nei po 2 metus), gali būti, jog šis žmogus nesąmoningai tiki, kad harmoningi santykiai – tai tik laimingas sutapimas, reikia tik surasti savo antrąją obuolio puselę. Toks eksperimentatorius bandys vėl ir vėl tol, kol nesupras, kad pagrindinis jo šeimos laimės priešas – tai jo paties egoizmas, nenoras suprasti kitą žmogų ir negebėjimas leistis į kompromisus.

 

5 naujosios santuokos NE:
 

1. Nelyginkite savo sutuoktinio su ankstesniaisiais. Naujasis žmogus yra visai kitoks, unikalus. Ir tuo nuostabus.


2. Negalvokite, kaip sutuoktiniui sekėsi anoje šeimoje, kokia buvo jų buitis, kokias dovanas vienas kitam dovanojo ar juolab kaip mylėjosi. Jūs kuriate savo istoriją!


3. Nepasiduokite blogoms mintims, nevertinkite kiekvieno kivirčo kaip santykių griūties. Jei iš tiesų menkas buitinis konfliktas padėtų tašką jūsų santykiuose – vadinasi, jie iš pat pradžių nebuvo nukreipti į ilgalaikę perspektyvą. 


4. Nesivadovaukite senais stereotipais, bandykite naujuose santykiuose elgtis šiek tiek kitaip. Anksčiau tokio barnio metu trenkdavote durimis ir išeidavote į kitą kambarį? Galbūt dabar būtų metas pasikalbėti...


5. Nesistenkite šį kartą visko padaryti idealiai, tobulai. Tai tik sukurs bereikalingą įtampą. Be abejo, stengtis reikia, nes sėkmingi santykiai tai yra nuolatinis darbas. Tačiau nepersistenkite ir pasilikite erdvės jaustis, elgtis spontaniškai.

 

Du kartus į tą pačią upę: už ir prieš
 

Susituokti su buvusiu partneriu? Ką gi, ir toks variantas – ne retenybė. Pasitaiko, kad po skyrybų buvę sutuoktiniai ir vėl pradeda susitikinėti, o paskui nusprendžia tuoktis. Tokiu atveju svarbu suprasti: nepaisant pertraukos santykiuose, nei vienas, nei kitas veikiausiai iš esmės nepasikeitė. Taigi erzinantys partnerio įpročiai ir reakcijos niekur nedingo, galbūt tik vėl šiek tiek paslėpti. Kelias nuo partnerio idealizavimo iki realybės suvokimo gali būti labai ilgas, tačiau harmoningos santuokos paslaptis glūdi dar ir mokėjime stebėti vienas kito tobulėjimą, kitimą, pritaikyti savo viltis prie realybės.

 

Viskas bus gerai
 

Kaip matote, esmė visai ne tame, kelinta jums ši santuoka. Kur kas svarbiau yra suprasti, kokias vertybes puoselėja žmogus, su kuriuo ketinate susieti savo gyvenimą. Ar jis yra pasirengęs stengtis puoselėti naujus santykius, kartu įveikti kilusiu sunkumus? Taip, žinoma, nauja santuoka bus kitokia, nepanaši į buvusias, ir nuo klaidų niekas nėra apdraustas. Tačiau sukurti naują laimingą šeimą jūs tikrai pajėgsite – reikia tik noro ir pastangų. 

 

Skaičiai
 

Britų organizacijos „Marriage Foundation“ duomenimis, pakartotinės santuokos yra stabilesnės. Po pirmosios santuokos išsiskiria beveik pusė porų (45 procentai). O iš santuokų, kurioms ryžosi kartą jau išsiskyrę asmenys, išyra tik 31 procentas. 
 

Tiesa, JAV statistika pateikia priešingus duomenis: skyrybomis čia baigiasi apie 50 procentų pirmųjų, 37 procentai antrųjų ir beveik 74 procentai trečiųjų santuokų.
 

Jūsų atveju geriausia pasikliauti ne statistika, o savo širdies ir proto balsu. Ar galite lengvai įsivaizduoti savo ateitį su šiuo žmogumi? Jei taip – pirmyn!




www.suaugusiems.lt

 
Komentarai
Naujas komentaras