Kaip suprasti, kad jau laikas kurti šeimą?

 
3 komentarai
Kokie lemiami žmogaus gyvenimo aspektai įtakoja apsisprendimą pagaliau žengti prie altoriaus bei laukti šeimos pagausėjimo?

Lukrecija: „Kiekviena situacija yra skirtinga. Tačiau manau, jog visų svarbiausia yra sutikti tą žmogų. Ir, rodos, jeigu atrandi tikrąjį savo gyvenimo pakeleivį, tai ir savaime supranti, jog jau ir atėjo tas metas, kai galima rimtai įsipareigoti, galvoti apie santuoką bei vaikus“.

Pijus: „Manau, kad visų pirma žmogus turi savyje pajusti brandą. Žinoma, nereikia pamiršti ir finansinio stabilumo, nes be jo šeima kokybiškai egzistuoti negalėtų. Skubėti nėra ko. Jeigu gyvenime atsirado tas tikrasis žmogus, jis niekur nepabėgs. Verčiau kiek palaukti, kad po to netektų susidurti su sunkumais“.

Liubomiras: „Anksčiau niekada nesvajojau, kad norėsiu vestuvių. Tačiau dabar, kai sutikau savo gyvenimo žmogų, viskas apsivertė aukštyn kojomis, persidėliojo gyvenimo prioritetai. Šią akimirką norisi visko, kas yra „tradiciškai šeimyniška“. Jaučiu, jog esu visiškai pasirengęs sukurti šeimą“.

Asta: „Manau, kad kiekvienam skirtingai: vienas ir 18 metų jau gali būti pasirengęs tuoktis bei vaikučius sūpuoti, o kitas ir trisdešimties apie tai negalvoja“.

Vidas: „Turbūt reikia pajusti. Vieną rytą nubundi, ir supratai, kad jau tikrai atėjo laikas rimčiausiems gyvenimo pokyčiams“.

Donata: „Esi pasirengęs šeimai tik tada, kai turi stabilų ir gerai apmokamą darbą, savą būstą. Greičiausiai tai yra ne anksčiau 25 metų. Priešingu atveju, didžiausia nesąmonė būtų su visa naująja šeima užsilipti tėvams ant sprando“.

Kristupas: „Jau esu sukūręs šeimą. Turiu nuostabią žmoną ir du gražius vaikus. Tačiau, jeigu reiktų prisiminti, kas buvo tas lemiamas taškas, kada jau supratau, kad noriu rimtesnių santykių, nepasakyčiau. Tai greičiausiai atėjo natūraliai: turėjau žmogų šalia savęs, finansiniu aspektu taip pat nesiskundžiau. Galiausiai tai be didesnių apmąstymų privedė prie vestuvių“.

Saulė: „Greičiausiai viskas priklauso nuo to, kaip greitai žmogus suranda savo antrąją pusę. Jei tokio asmens nesutinka, tai šeimai tikrai nebus pasirengęs“.

Liudas: „Nors jau senokai peržengiau trečiąją dešimtį metų, tačiau vis dar nesu pasirengęs šeimai ir apskritai nežinau, ar kada toks būsiu. Man visiškai nesinori įsipareigojimų, negalvoju ir apie vaikus. Man kur kas maloniau daryti tai, ko noriu aš pats, o ne prie kažko taikstyti. Niekada nesakyk niekada. Gal vieną dieną viskas apsivers. Tačiau bet kuriuo atveju, tai nutiks tikrai negreitai“.

Irena: „Pasirengti neįmanoma. Apskritai, kaip gyventi šeimoje, mes turime mokytis iš savo tėvų. Tačiau būdami su jais, mes į jų pamokas dažniausiai nekreipiame dėmesio ir viskas vyksta daugiau bandymo būdu“.

Marius: „Svarbiausia yra finansinis stabilumas. Apie kokią šeimą galima kalbėti, jeigu vos galas su galu suduriamas arba pinigai skolinami iš tėvų? Bendras gyvenimas su antrąja puse bei vaikais reikalauja pakankamai finansų. Geriau šiek tiek palaukti, negu nelaimingai gyventi nepritekliuje“.

Vida: „Visų pirma, branda šeimai niekada nepriklauso nuo amžiaus. Kitas ir vos peržengęs dvidešimtąją dešimtį jau gali puikiai susidoroti su šeimyninėmis užduotimis, kai tuo pačiu metu vėjavaikiškas penkiasdešimtmetis dar nėra pasirengęs jokiems rimtiems įsipareigojimams. Tiesiog viskam savas laikas: konkretus žmogus konkrečiu metu tai pajaučia.

Grytė Ivanauskaitė 

 
Komentarai (3)
;DDD Tai jau tikrai...
Nea, Gabriele, priklauso nuo dangaus kūnų išsidėstymo...
Nuo žmogaus priklauso...
Naujas komentaras