Arbata

14.JPG
 
„Kaisk vandenį arbatai. Atvažiuoju,“ – gavau žinutę iš savo gražuolio kolegos. Šiandien jo nebuvo darbe - lyg buvo išvykęs kažkur firmos reikalais. Nužvelgiau save veidrodyje: pavargusi, bet... Kremu pasitepiau paakius, pasikvėpinau ir susišukavau plaukus. Skambutis į duris. Jis! Žinau, taip ir turėjo būti, bet susijaudinau. Įleidau jį, mechaniškai trumpam apkabinau ir atsitraukiau. Girdėjau, kad užvirė vanduo ir palikau jį prieškambaryje.

- Žalios, taip? – klausiau, nors žinojau puikiai.

- Aha, - nuskambėjo jo malonus balsas.

Atėjęs į virtuvę jis apkabino mane iš nugaros. Vos pataikiau karšto vandens srovę į puodelį, kai pajutau prisiglaudžiant jo vėsų skruostą.

- Tu tokia šilta... - kuždėjo jis tyliai trindamas rankomis mano liemens linkius lyg šildytųsi rankas, bet čia mano jautri vieta - netikiu, kad jis pamiršo.

- Einam į svetainę. Pasiimsi savo puodelį? – paklausiau nežiūrėdama jam į akis. – Išjunk šviesą, prašau.
Svetainėje pasidėjau savo puodelį ant kavos staliuko, uždegiau vanile kvepiančią žvakę ir atsisėdau šalia jo. Jis ramiai žvalgėsi kambaryje, o aš akimirką pasijaučiau nejaukiai.

- Gal įjungti muzikos? - jau kilau nuo sofos.

- Ne, nereikia! - sustabdė jis mane viena ranka ant kelio, kita ant liemens. Bet neatsitraukė. Taip ir liko. - Kaip tavo diena?

Aš užsivedžiau pasakoti apie eilinius nesklandumus biure, apie komišką situaciją dėl panašių įmonių vardų ir taip toliau. Jis linkčiojo lyg klausytųsi, bet rankų neatitraukė ir pradėjo mane glostyti. Aš dėjausi nieko nesuprantanti ir tęsiau toliau. Jis irgi tęsė. Netrukus jau bučiavo man kaklą, o ranka nuo kelio buvo po mano sijonu. Nutilau. Atsidususi paglosčiau jam, lyg geram naminiam gyvūnėliui, sprandą. Jis pakėlė akis, nusišypsojo ir pabučiavo mane į lūpas. Trumpai. Per trumpai...

- Tu tokia karšta! - pasakė jis atsidusdamas.

Aš tik nusijuokiau - nepatikėjau, nors ir kaitau nuo jo glamonių. Prasegęs dar porą marškinių sagų jis ėmė bučiuoti mano krūtinę. Mano širdies ritmas dažnėjo, o pirštai vis labiau rėžėsi į jo skalpą. Jis atkakliai išpešė marškinius iš sijono, atsegė dar kelias sagas ir čiupo vis dar vėsokomis rankomis mano jautrų liemenį. Mano gailus atsidusimas tapo jam geriausiu stimuliatoriumi. Jis atsitraukė. Nusivilko švarką, nusiėmė kaklaraištį - numetė abu ant greta stovinčio fotelio, o aš ant tos krūvelės užmečiau savo marškinukus. Man vos atsistojus jis čiupo į delnus mano krūtis. Įkišo nosį tarp jų ir giliai įkvėpė. Aš vėl tik tirpau ir glosčiau jam sprandą. Pažiūrėjo man į akis, šyptelėjo ir viena ranka atsegė liemenėlę.

- Oho! - nesusilaikiau nepagyrusi.

- Ne, tai tu oho. Jau pasiilgau tavo dvynukių. Tau kas nors sakė, kad turi tobulus spenelius?

Padėkoti nespėjau. Jam vis apžiojus vieną spenelį netekau žado. Tik pakandau lūpą ir mėgavausi. Jo lūpos, liežuvis, dantys... Vieną spenelį, tada kitą... Mmm... Viduje cypiau iš malonumo ir stengiausi bent tyliomis dejonėmis girti jo dieviškus triukus, kad nesiliautų. Užkaitau. Jaučiausi geidžiama ir neskubinama. Kaip koks išlauktas desertas. Ledai? Ne, aš - karštas desertas!

Čiupau ir atsegiau jo kelnių diržą. Jis žvilgtelėjo į mane, o aš įsisiurbiau jam į lūpas. Mums besibučiuojant jis abiem rankom suėmė man galvą, o aš iš kelnių išlaisvinau jo jau beveik visiškai stangrią varpą. Atsargiai stimuliavau ją ir net pakandau lūpą iš jaudulio, kai jis susijaudinęs pažvelgė man į akis. Gal net būtų nereikėję, bet jis švelniai stumtelėjo mano galvą žemyn.

Nors iš po darbo, jis buvo švarus ir kvepiantis. Lėtai aplaižiau jo stamboką galvutę, aplaižiau ir kotą, ir kruopščiai apskustas sėklides. Atsargiai paėmusi jas į delną pabandžiau paimti į gerklę visą jo penį. Beveik pavyko, bet vos ėmė kutenti gerklę, atsitraukiau. Jis šyptelėjo. Pabandžiau dar kartą. Dabar jis suėmė mane už galvos ir užlaikė. Sekundė, dvi, trys... Atsitraukiau dusdama ir seilėdamasi. Jo šypsena tik padidėjo ir buvau apdovanota giliu bučiniu.

Atsitraukęs jis mane apsuko veidu į sofą. Truputį užtruko, bet pats atitraukė sijoną ir nusmaukė žemyn kartu su pėdkelnėmis ir kelnaitėmis su juostele. Paglostė dideliais, vyriškais delnais mano minkštą užpakaliuką ir pliaukštėjęs stumtelėjo mane ant sofos. Pasilenkiau ir įsirėmiau į atlošą. Jo miklūs pirštai paglostė mano lytines lūpas, įsiskverbė truputį giliau, kad užčiuoptų drėgmę. Taip, buvau sudrėkusi!  Girdėjau, kaip jis nusismaukė kelnes ir nustėrau vos pajutusi jo drėgną galvutę skverbiantis giliau.

- Nuo kada jis toks didelis? – beveik cyptelėjau sumišusi tarp lengvo skausmo ir tempimo.

Jis buvo atsargus ir kantrus, leido man apsiprasti. Šiek tiek luktelėjo, kol nurimo mano aikčiojimai ir kuždėjo tyliai tyliai, kokia ankšta mano putytė. Mano kvėpavimas dar nebuvo grįžęs į normalų ritmą, bet kuo puikiausiai jaučiausi, kai jis pagavo ritmą. Puikiai? Ne, fantastiškai. Atrodė, kad jo vyriškas pasididžiavimas „kala“ į pačius jautriausius mano makšties taškus. Tokius, kokių nė nemaniau turinti. Aikčiojau, dūsavau, šaukiausi visus įmanomus dievus ir nebežinojau, ar noriu, kad jis liautųsi, ar ne.
Jis nesiliovė. Vėl smagiai pliaukštelėjo man per užpakaliuką ir įsirėžęs mane dulkino. Būtent! Dul-ki-no. Tvarkė, kaip aukščiausios klasės jautieną prabangiausio miesto restorano virtuvėje su didžiuliu, ką tik pagaląstu peiliu. Dar, ir dar, ir dar... Orgazmas skrodė mane kiaurai. Dar bandžiau įsikąsti pirštą, bet veltui. Akimirką pasigailėjau neįjungusi muzikos, bet kitą man jau neberūpėjo.

Dūsaudamas, lyg nudegęs, jis ištraukė savo varpą iš mano spazmuojančių lūpyčių. Aš nieko neklausdama čiupau į burną ir jo veidas puikiausiai išdavė: jau tuoj, jau tuoj... Dar pažaidžiau liežuviu ir jis baigė man į burną. Jis žiūrėjo į mane lyg negalėdamas patikėti tuo, kas nutiko. Aš nerūpestingai čiupau tobulai pravėsusios arbatos puodelį ir gurkštelėjau nuramindama kirbėjimą gerklėje.

- Gal užsisakom maisto? – paklausiau, nors jis gal tikėjosi, ko meilesnio.

- Gal... Leisk akimirką atsikvėpti, Žvėrie! – tarė jis teatrališkai, traukdamas mane arčiau savęs.

Kambario tylą užpildė šiltas, dviejų patenkintų žmonių juokas.


Monu

 
Komentarai
Naujas komentaras