Džentelmenas

dzentelmen_article.jpg
 
Rodos, nesimatėme visą amžinybę po to, kai vienas jo pagiriotas rytas prasidėjo mano lovoje. Jokių skambučių, jokių žinučių, jokių keistų žvilgsnių prasilenkiant. Sėkmingai imitavome vienas kito nebuvimą. Net mano artimiausios draugės nežinojo, kad tąnakt jis taip ir negrįžo į draugo vakarėlį palydėjęs mane namo.

Nors buvau šiek tiek įkaušusi, puikiai pamenu, kaip jis, esą eidamas parūkyti, sutiko mane palydėti namo. Kaip paskui džentelmeniškai pasiūlė man parankę ir kaip grožėjomis keliomis, danguje vos įžiūrimomis, žvaigždėmis lėtai eidami per daugiabučių kiemą. Kaip jis švelniai barė mane už nevaldomą juoką primindamas, jog kaimynai miega. Kaip prie laiptinės prisipažino, kad nerūko ir mane pabučiavo. Kaip po to mano buto raktai atsidūrė jo rankose, o jis... galiausiai, mano lovoje.

 

Nors buvau šiek tiek įkaušusi, puikiai pamenu, kaip jis, esą eidamas parūkyti, sutiko mane palydėti namo. Kaip paskui džentelmeniškai pasiūlė man parankę ir kaip grožėjomis keliomis, danguje vos įžiūrimomis, žvaigždėmis lėtai eidami per daugiabučių kiemą. Kaip jis švelniai barė mane už nevaldomą juoką primindamas, jog kaimynai miega.


Sunkiausia buvo ryte, kai nežinojau, kur dėtis ir jau nebegalėjau prisidengti alkoholio kvaituliu. Sveikas protas kaukė savisaugos sirenomis, o aš tylutėliai gulėjau ir laukiau, kada jis atsibus. Jam irgi buvo nejauku. Dar mandagiai siūliau kartu papusryčiauti, bet išties džiaugiausi, kad jis neliko net išgerti kavos. Vėliau sužinojau, kad jis turi merginą ir palaidojau paskutines savo viltis grauždamasi, kad išvis leidau sau patikėti, kad toks vaikinas atkreiptų į mane dėmesį.
 

 

Dar mandagiai siūliau kartu papusryčiauti, bet išties džiaugiausi, kad jis neliko net išgerti kavos. Vėliau sužinojau, kad jis turi merginą ir palaidojau paskutines savo viltis grauždamasi, kad išvis leidau sau patikėti, kad toks vaikinas atkreiptų į mane dėmesį.

 

Šįkart lygiai taip pat. Protas priešinosi, o akys vis bėgiojo į tą baro pusę, kur linksminosi jis su savo draugais. Vis žvilgčiojau į jį ir atrodė, kad jis žvilgčioja į mane. Kaitrą viduje slopinau alkoholiu, tačiau ji tik stiprėjo. Belaukiant gėrimo prie baro jis pasinaudojo proga mane pakalbinti. Mintyse buvau daugybę kartų repetavusi, kaip apsimetu, kad jo nepažįstu ir kaip išvis ignoruoju, tačiau... Keliai sulinko, vos jis pasilenkė man prie ausies pasisveikinti norėdamas perrėkti įsiaudrinusio baro triukšmą. Jis mandagiai vedė pokalbį, o aš ėjau. Klupdama, tyliai linkčiodama ir neįtikėtinai susijaudinusi.

 

Belaukiant gėrimo prie baro jis pasinaudojo proga mane pakalbinti. Mintyse buvau daugybę kartų repetavusi, kaip apsimetu, kad jo nepažįstu ir kaip išvis ignoruoju, tačiau... Keliai sulinko, vos jis pasilenkė man prie ausies pasisveikinti norėdamas perrėkti įsiaudrinusio baro triukšmą. 

 

Jis vos vos prilietė mano liemenį užsisakęs gėrimą ir aš niekur negalėjau pajudėti, nors savąjį jau gavau. Kai abu pagaliau tolome nuo baro link savo draugų, jis žvilgtelėjo į laikrodį ir pasiūlė pavežėti mane namo vakarui baigiantis. Paklausiau, kaip dėl alkoholio, o jis patikino, kad gėrimas ne jam, o draugui. Tam pačiam mano kaimynui. Prisidengdama patogumu sutikau su jo pasiūlymu.
 

Paskutinė valanda bare netruko prabėgti. Draugės tarėsi, kaip grįš namo, o mano Riteris spėjo pasivyti mus rūbinėje. Dėjausi visai pamiršusi jo pasiūlymą, tačiau draugės kaip mat leido jam mane pavogti. Mačiau jų veiduose nuostabą ir raginimą pasiduoti nuotykiui. Jos nenumanė, kad man ne pirmas kartas, o aš jau spėliojau, ar scenarijus pasikartos.


Monu


Laukite tęsinio ...

 
Komentarai
Naujas komentaras