Geresnio varianto beieškant (VII)

couple-kitchen-floor-628x363.jpg
 
2 komentarai
Išsiunčiau jį į dušą ir likusi lovoje planavausi dieną. Vien pažiūrėjus į sieninį laikrodį darėsi baisu, kaip greitai lekia laikas, o darbai juk niekur nepabėgs. „Pėdkelnės“ – buvo paskutinis pirkinių sąraše, kai prasivėrė vonios durys ir mano Mylimasis atėjo apsijuosęs rankšluosčiu. Kažkas buvo ne taip. Tas pats gundantis dušo želė kvapas, šlapi plaukai...

Jis pastebėjo mano sumišusį žvilgsnį ir pats pasakė: „Šaltas dušas!“ Aš juokdamasi išlipau iš lovos ir pakštelėjau jam į drėgną skruostą. Jis nusišypsojo, bet man nueinant smagiai pliaukštelėjo per nuogą užpakalį – tariamai bausdamas. Aiktelėjimo man vaidinti neteko, bet jo rimtas žvilgsnis nebuvo tikras. Ne, sveika gyvensena man nekelia juoko ir džiaugiuosi bet kokiomis to apraiškomis, bet faktas kaip blynas – mano Brangiausiasis ėmė labiau stengtis. Dėl savęs. Žinoma, ir dėl manęs, ir dėl mūsų, bet svarbiausia – aš jo didžioji motyvacija.

Laiko spaudžiama ir geros nuotaikos pakylėta ant sparnų greitai susisukau vonioje ir išsiruošiau į miestą. Virtuvėje dar spėjau pavagiliauti iš mylimo pusryčių lėkštės ir čiupusi obuolį atsisveikinau. Laiptais žemyn tiesiog lėkiau. Akimirką ilgiau užtrukau praeidama kaimynės duris, bet suspurdėjusi širdis greit nurimo – žinojau, kad ji ne namie. Šviesoforai man irgi buvo palankūs, todėl netrukus jau stumdžiau vežimėlį prekybos centre, kas buvo daug sudėtingiau.

Galiausiai atsistojusi į ilgą eilę išgirdau pyptelint savo telefoną. Atsidariau – žinutė, atidariau – nuotrauka. Mano brangiausiojo nugaros atspindys veidrodyje. Jis -  su prijuoste ant nuogo kūno. Prierašas: „Reikės ir tave sutvarkyti, kai grįši.“ Kraujas plūstelėjo į skruostus. Nusigandusi priglaudžiau telefoną prie krūtinės uždengdama ekraną ir apsižvalgiau aplink. Lyg niekas nematė. Susijaudinau, kaip mokinukė ir virpančiais pirštais negalėjau nė žinutės atrašyti. Už tai laikas eilėje praėjo greičiau, o atmintyje įsirėžęs nuogų bandelių vaizdas priminė, kad dar reikia pėdkelnių.

Palikusi maisto prekių krepšius automobilyje užsukau į mažą, specializuotą parduotuvę moterims, kur akys raibo nuo raštų, spalvų ir nėrinių gausybės. Šiek tiek luktelėjusi prisistatė žavi pardavėja ir pasisiūlė padėti. Prisipažinau, kad nesu labai patyrusi šioje srityje ir abejoju, ar prilipinamos kojinės – gera mintis vakarėliui. Jos profesionalumas greit numalšino mano jaudulį ir ėmė kirbėti kita mintis: gal tas pasitikėjimas... Ne, visgi nejaudino jos kvapas ar paduodant pakuotę paliesti pirštai, kad ir kokia graži ji buvo, kad ir kaip žaviai šypsojosi, kad ir kokia supratinga buvo.

Lyg ir įtikinau save, kad pasimėgavusi seksu su moterimi netapau lesbiete, bet vos pagalvojus apie mane sugundžiusią kaimynę atgijo gaivališki troškimai. „Ir dar juodas. Tokias pat,“ – pridėjau ,tikrų tikriausiai velnio, pakurstyta jau traukdama banko kortelę iš piniginės. Kūno spalvos kojinės – vakarėliui šįvakar. Tiksliau, mano Mieliausiojo džiaugsmui, o juodos... Dar nenutuokiau kodėl, bet žinojau, kad man jų reikia. Sako, kad prancūzės tokios seksualios, nes turi paslapčių. Būtent taip ir jaučiausi įsėdusi į automobilį – velniškai seksuali dėl to, ką turiu rankinėje ir patirties, apie kurią negalima niekam sužinoti. Vėl atsidariau telefone Mylimo žinutę su nuogu užpakaliu ir atsakiau: „Net nebadyk žaisti su savimi...“

Kiek ilgiau užtrukau kelyje, bet mano kūnu kuo smagiausiai pulsavo muzika, o mintys priešė galimus scenarijus namuose. Atmetusi visas amerikietiškų filmų banalybes palikau savo eržilui lengviausią dalį: išplauti indus ir išnešti šiukšles. Niūniuodama galvoje įstrigusią melodiją nesunkiai užkopiau laiptais net su pirkinių krepšiais. Vos paskambinus į duris pasitiko jis su didele šypsena, apsmukusiomis treninginėmis kelnėmis ir nuskalbtais marškinėliais – kas gali būti mieliau? Čiupo iš manęs krepšius ir iš virtuvės tesigirdėjo jo entuziastinga ataskaita apie nuveiktus namų ruošos darbus. Akivaizdu, kad jis labai stengėsi ir jau vien todėl negalėjau nesišypsoti.

Virtuvėje apkabinau savo darbštuolį, čiauškantį meškiuką iš nugaros. Nėra žiemai artėjant geresnio šildytuvo už mylimą kūną. Jis perbraukė skruostu man per vienos plaštakos viršų ir ją pabučiavo. Toks mažas triukas nusiuntė malonius šiurpuliukus per visą kūną. Jis nesiliovė dėlioti produktų į vietas ir man prisijungus greitai baigėme. Išmečiau tuščią dribsnių pakuotę ir pastebėjusi padėkojau, kad išnešė šiukšles. Jis pasinaudojo akimirka ir klubais spustelėjo mane prie spintelės.

Maniau, kad tik erzina, bet suspurdėjau ir jis spustelėjo dar tvirčiau. Apkabinęs iš nugaros padėjo smakrą man ant peties, o delnus užkišo už palaidinės ir per liemenėlę spaudė jau stangrius krūtų spenelius. Rąžydama kaklą nejučia ėmiau dūsauti ir su malonumu atsidaviau jo užmojams. Net per kelnes jaučiau, kaip stangrėja jo penis. Jis nuvilko man palaidinę per galvą, nusegė liemenėlę ir atsegė džinsus. Jaučiau, kaip dažnėja jo kvėpavimas. „Kad jau man negaliama žaisti su savimi, tu su manim pažaisi, brangioji,“ – ištarė taip stipriai, vyriškai ir įtikinamai, lyg būtų repetavęs daugybę kartų.

Tirpau jo glėbyje ir virpėjau tokio valdingumo nustebinta. Jis čiupo mano dešinę ranką už riešo ir įkišo sau į kelnes. Jokių apatinių! Suėmiau pirštais jo jau gan stangų penį ir nežymiai judinau aukštyn žemyn. Jo dešinė nukeliavo į mano kelnaites ir pamaži brovėsi žemyn. Jaučiausi prigauta ir šiek tiek prievartaujama, bet man patiko. Patiko jo pasitikėjimas savimi ir mano „pasilaužymų“ nepaisymas. Užčiuopę mano klitorį jo pirštai judėjo beveik sinchroniškai su tais, kurie žaidė kairios krūties speneliu ir pamaži varė iš proto.

Mano kūnas mane išdavė – ranka judėjo kiek įmanoma stipriau, o nevalingai siūbuodama klubais stiprinau jo frikcijas pirštais. Jis akimirkai atsitraukė. Norėjau klauptis ir čiupti į burną jo pulsuojančią erekciją, bet nespėjau. Vienu staigiu judesiu jis nusmaukė man džinsus ir kelnaites iki kelių ir vėl prispaudė mane prie spintelės. Jaučiau jo karštą penį tarp savo sėdmenų. Pasimuisčiusi pasilenkiau virš spintelės, kad išriesčiau užpakaliuką ir jis gan lengvai slystelėjo tarp mano sudrėkusių lytinių lūpų.

Akimirką jau maniau, kad jis vėl leis man perimti kontrolę ir tiesiog pasitenkinti ant jo plieno kietumo koto, bet klydau. Vos suspurdėjusi gavau per užpakalį. Po kelių sekundžių nuaidėjo kitas skardus „Pliaukš!“ ir jis dar labiau prispaudė mane prie spintelės. Spustelėjo ne tik klubus, bet ir nugarą. Tapau jo sekso žaisliuku. Jis keitė greitį ir gylį kaip panorėdamas. Mano orgazmas artėjo gal ne tiek dėl stimuliacijos, kiek dėl tos jo gyvuliškos energijos.

Pagaliau paėmiau viršų – mano raumenų spazmai priartino jo orgazmą. Jis neblogai laikėsi, tačiau mano pirmą garsesnį cyptelėjimą palydėjo jo tyli aimana ir kelio atgal nebuvo. Dar keli staigūs bakstelėjimai ir mikliai ištraukęs penį jis vienu peties spustelėjimu nurodė man klauptis. Žiūrėjau jam tiesiai į akis, o jis pakandęs lūpą ranka intensyviai stimuliavo savo varpą. Iškišau liežuvį. Kelis kartus lyžtelėjau galvutę ir jis baigė. Ant liežuvio, ant skruosto, ant nosies...

Jaučiau, kaip šilta tiršta masė padengė mano veidą. Jis šypsojosi patenkintas, kol atsargiai nulaižiau paskutinius lašus nuo galvutės. Apsilaižiau, kiek pasiekiau aplink lūpas. Pakabinau spermos pirštu nuo skruosto ir ištiesiau jam. Jis priklaupė priešais ir nulaižė mano pirštą. Pačiulpė lyg mažą penį ir nusišypsojo. Aš buvau sustingdyta nuostabos ir atsipeikėjau tik kai jis padavė popierinio rankšluosčio skiautę veidui apsišluostyti.


Monu


Visas sekso romano dalis skaitykite:
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (II)
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (III)
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (IV)
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (V)
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (VI)

 

 
Komentarai (2)
Aš laukiu, kada ta kaimynė vėl pasirodys :)
Tai jau turbut greit iseis ir visa knyga
Naujas komentaras