Geresnio varianto beieškant (VIII)

lights_and_legs_by_who_is_chill-d5zg2jn.jpg
 
Vyras ramus, namai sutvarkyti, patvarkyta ir aš... Beliko ruoštis-puoštis šventei. Ant pakabos išdidžiai kabojo mano pasiskolintoji suknelė. Rodos, tik rūbas, o šitiek nuotykių! Nusprendžiau paskambinti jos savininkei. Jaudulys apėmė vien nuo tos minties. Žiūrėdama pro tarpdurį įsitikinau, kad Mylimas užsiėmęs ir užsidariau duris. Vėl tas kaitinantis vaikščiojimas ant ribos.

Vienas pyptelėjimas, antras, trečias... Ėmiau nerimauti, kodėl ji neatsiliepia. Gal nebenori? Gal tiesiog negali? Tyla. Išsitiesiau ant lovos ir, verdama žvilgsniu baltas lubas, jaučiausi lyg atstumta paauglė. Ir išties, ką aš sau galvojau. Ji juk laimingai ištekėjusi moteris. Aš jai tik žaisliukas, tik lengvas grobis. Tikriausiai, jau būčiau apsiašarojusi, bet išgąsdino visai arti suskambęs telefonas. Atsisėdau, giliai įkvėpiau, iškvėpiau, nusiraminau ir atsiliepiau nustačiusi kuo abejingiausią toną.

Ji atsiprašė, paaiškino, kodėl negalėjo atsiliepti, ėmė dalintis įspūdžiais, o jos malonus balsas glostė man ausis. Aš tik pritariamai mykiau, linkčiojau ir tik vėliau supratau, kad glostau sau vidinę šlaunų pusę. „O kaip tu?“ – paklausė ji ir sustingau spoksodama į savo ranką tarp kojų. Būdavo, kad ir savaitę, ir net ne vieną pratempiame be sekso, o dabar kaip kokiam maratone ir norisi vis daugiau. Kas svarbiausia – savo noru ir abipusiu sutarimu! Patenkinta nusišypsojau, bet nieko nesakiau. Ėmiau pasakoti, kad ketinu šįvakar vilkėti jos suknelę, kad įsigijau kojines, klausiau ar būtina dėvėti kelnaites...

„Tavo vyras, tikriausiai, išeis iš proto!“ – juokėsi ji. Krizenau ir aš tuo net neabejodama. Vėl mintyse šmėstelėjo jo nuotrauka su prijuoste. „Atsiųsiu tau nuotrauką,“ – pažadėjau neprašoma. Tada ji ėmė dūsauti, kaip pasiilgo manęs ir mano kūno. Akimirką užriečiau nosį ir pagalvojau: „Dar viena paauglė...“ Bet jau kitą sekundę spaudžiau tarpvietės raumenis ir, jos nurodymu, liečiau savo krūtis. Ji visiškai mane užvaldė. Mykiau, kaip glostomas paklusnus šunytis. Ji pažemintu balsu pasakojo, ką norėtų man padaryti, o aš atsiguliau ir pirštų galiukais sekiau jos žodžius.

Nustėrau nuo beldimo į duris. Atsisėdau. „Tau viskas gerai?“ – paklausė jis pravėręs duris. Aš vis dar buvau sukaustyta išgąsčio ir nepajėgiau nieko pasakyti. „Aš gal jau eisiu į dušą... Ar tu nori pirma? Miegojai?“ Būčiau palinksėjusi galva, bet suvokiau, kad telefonas mano delne skleidžia garsus. „Aš...“ – žiūrėjau į jį, bet kalbėjau jai - „Aš turiu bėgti.“ Jaučiausi prigauta nusikaltimo vietoje. Skruostai kaito ir nežinia, iš gėdos ar nuo užplūdusio geismo. Jis klausiamai žiūrėjo į mane ir kantriai laukė, kol atsipeikėsiu.

„Kaimynė. Su kaimyne kalbėjom. Jie... Jie išvykę savaitgaliui,“ – mekenau stengdamasi nutraukti tą žudančią tylą. „Žinau,“ – burbtelėjo jis ir įžengė į kambarį, - „Pati sakė, kai paliko suknelę. Tu kažkokia keista... Pavargai, brangioji?“ – paklausė jis meiliai dėdamas galvą man ant kelių. Šypsojausi ir aš. Norėjau paglostyti jam plaukus, bet suvokiau, kad pirštai dar virpa iš jaudulio. Stengdamasi kuo ramiau kvėpuoti ir nuraminti krūtinėje permušančią širdį. Jis buvo toks katiniškai jaukus, primerkęs akis švelniai glostė man šlaunį: „Aš visai nenoriu niekur važiuoti.“

Aš irgi mieliau būčiau likusi taip jaukiai kiurksoti prie televizoriaus, bet negalime būti tokie savanaudžiai, reikia laikytis žodžio, o draugai juk laukia. „Pats pažadėjai. Juk bus smagu. Vilkėsiu TĄ suknelę,“ – atsigavau ir nukreipiau į jį savo susikaupusią seksualinę energiją. Jis atsimerkė su žiburiukais akyse: „TĄ suknelę?..“ ir kilstelėjo antakius, nors tai jam nebuvo naujiena. Palinksėjau galva ir abu šypsojomės. Kildamas jis parvertė mane ant lovos ir nestipriai užgulė savo svoriu. „Bet turi nepamiršti, kad esi mano,“ – kalbėjo jis nubraukdamas ant veido užkritusią plaukų sruogą ir verdamas mane geidulingu žvilgsniu. Ištiesiau ranką ir prisitraukiau jį bučiniui. Bučiavomės ilgai ir aistringai. Jaučiau, kaip stangrėja jo penis.

„Tau metas į dušą,“ – pakuždėjau jam į ausį aikčiodama nuo glamonių kaklu žemyn. „Žinau,“ – atsakė jis stipriai spustelėdamas mano krūtį. Aš vėl jausmingai atsidusau ir net pakandau lūpą. Jis išsišiepė ir pabučiavo man kaktą: „Noriu, kad tokia jautri būtum visą vakarą,“ – pasakė ir pakilo. Kol jis stalčiuje ieškojo tinkamų apatinių (pakankamai tamprių, kad netrukdytų vis kylanti erekcija), aš apsiverčiau ant pilvo, pasirėmiau ant alkūnių ir spoksojau į jį. „Kas?“ – vėl kilstelėjo antakius jis. „Tu kažkoks keistas...“ – teatrališkai atsidusau. Jis nusijuokė: „Ne keistas, o patenkintas. Aš gal įsimyliu tave iš naujo... Tu kažkuo kitokia ir man tai patinka.“ „Jei tik tu žinotum...“ – sukosi man galvoje, kai žaismingai išvijau jį į dušą. Atsirėmiau nugara į uždarytas duris ir norėjau, kad kitame laido gale likusi kaimynė jaustųsi taip pat: stipriai sujaudinta ir įsielektrinusi. Galvoje skambėjo jo paskutiniai žodžiai, bet negalėjau apsispręsti: įsimylėjau kaimynę, ar ne.

Mums besiruošiant jis nuosekliai laikėsi savo plano. Ištaikęs akimirką vis mane paliesdavo, pabučiuodavo, grybštelėdavo kur stipriau, bet neužtrukdavo. Pažadinau žvėrį. Plėšrūną. Patį aistringiausią medžiotoją, kuris kruopščiai rengia pinkles, kad auka ateitų pati. Ir ne todėl, kad kvaila, ištroškusi ar apgauta. Ne, kad pati sąmoningai atsiduotų jo valiai, kad prašyte prašytųsi pribaigiama. Aš ir tirpau nuo tokio dėmesio, ir laikiausi, kad nepulčiau jam į glėbį. Tyčia dar kelis kartus praeidama švelniai kliudžiau jį savo apvalumais su pačiu tyriausiu „atsiprašau“ akyse ir lūpose.

Mano atsakas į jo strateginį puolimą buvo staigus ir netikėtas. Rišdamasis kaklaraištį veidrodyje jis pamatė, kaip iš pakuotės ištraukiu kojines. Kaip paimu vieną ir sėdėdama ant lovos krašto maunu nuo pirštų per visą koją aukštyn. Lėtai ir atsargiai. Kaip dailūs nėriniai apgaubia šlaunį ir aš gėrėdamasi juos glostau. Užmečiau akį į jį – stebi. Paėmiau antrą kojinę ir pakėliau akis. Jis tylėjo ir mėgavosi reginiu. Man užverda kraujas ir tęsiu spektaklį. Vėl lėtai nuo pirštų ir per visą koją užmaunu kojinę. Jis žiūri. Ne man į akis, į tas vietas, kur baigiasi kojinių nėriniai.

Nusimetusi šilkinį chalatėlį lieku visiškai nuoga. Na.... su kojinėmis, makiažu, šukuosena. Jo akys padidėja (manau, ir penis), jis lyg žiojasi kažką sakyti, bet nesulaukusi imu erzinti: „Kaip manai, kelnaičių reikia?“ Jis pažiūri man į akis. Vėl žemyn. Vėl į akis. „Na... ne... bet reikia,“ – galiausiai jis apsisprendžia. Valiūkiškumo pagauta nejučiom surizikuoju: „Išrink tu!“ Jis sutrinka, bet nepasimeta. Atsidaro mano apatinių stalčių ir rausiasi. Prieinu ir nugaros, viena ranka apkabinu, kitą pasistiebusi padedu jam ant peties, o ant jos - smakrą. Jis atsargiai kilsteli tai vienas, tai kitas kelnaites. Aš pasiūlymus atmetu. Pajuntu, kaip jis atžagaria ranka ima glostyti man šlaunį, sėdmenis, kaip spaudžia mane arčiau savęs. Mano ranka ant jo diržo sagties, nors jaučiu, kad po ja neramu – nesikišu. Galiausiai, randame tinkamas kelnaites.

Jis tiesia jas man, bet aš nepriimu: „Užmauk. Juk sakei, kad aš tavo.“  Lyg negalėdamas patikėti jis papurto galvą ir imasi darbo. Pasilaikydama jam į pečius kišu vieną koją, paskui kitą. Užsmaukia kelnaites man iki kelių ir abiem rankom už jų suėmęs stabteli. Jo akys įsmeigtos į mano švariai nuskustą putytę. Palinkęs arčiau jis, rodos, įkvepia mano kūno kvapo. Iškiša liežuvį ir lėtai lyžteli. Jo vėsus liežuvis sudrėkina mano lūpytes iš išorės. Aš tyliai atsidūstu. Jis priima tai, kaip paraginimą ir neria giliau. Jo liežuvis prasibrauna giliau, kartais kliudo mano klitorį. Laikausi iš paskutiniųjų, bet...

Kai paleidęs iš rankų kelnaites jis suima mane už klubų ir traukdamas orą prisitraukia mane arčiau, palūžtu nuo tokio primityvaus geismo. Visu kūnu jaučiu, kaip jis manęs geidžia. Geidžiu ir aš atsiduoti jo troškimui. Ištraukusi iš nusmukusių kelnaičių koją užkeliu jam ant peties ir sudarau puikiausią prieigą prie savo jautriosios vietelės. Neilgai trukus  jis užčiuopia jautriausią tašką ir suėmusi  už plaukų parodau, kad nesiliautų. Mano kūną krečia virpuliukai, o jis be perstojo lapnoja liežuviu. Po šlapio orgazmo tiesiog atsisėdu ant lovos ir imu juoktis žiūrėdama į jį klūpintį. Jis tik laižosi lūpas kaip katinas ir žybsi akytėm: „Nustebinai...“



Monu


Visas sekso romano dalis skaitykite:
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (II)
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (III)
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (IV)
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (V) 
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (VI)
GERESNIO VARIANTO BEIEŠKANT (VII)


 

 
Komentarai
Naujas komentaras