Sekso istorija: Bosas

 
Vėlų penktadienio vakarą, po nuobodžios konferencijos ir pernelyg ilgai užsitęsusių dalykinių pietų jie dar turėjo užsukti į biurą ir palikti įrangą, bei dokumentus. Nors atstumas nuo stovėjimo aikštelės iki pastato durų ir nebuvo didelis, tačiau prapliupęs lietus juos kaip reikiant nustebino ir sušlapino. Krykšdami, kaip vaikai, jie nuskuodė į biurą, beveik kiaurai permirkę, ir, dar kurį laiką, juokėsi braukdami lietų nuo plaukų.

„Kaip mat prasiblaivysime,“ – juokėsi ji turėdama omeny ir išgertą vyną, ir nuovargį.

„Tai jau taip...“ – nusijuokė abu ir pirmą kartą jis pamatė ją kitaip. Jos akys žybčiojo, kai ji juokėsi. Skruostai dar buvo  rausvi nuo alkoholio. Lietaus sudrėkintas veidas ir prie kūno prilipę drabužiai. Jis tik dabar suvokė, kaip ji jį traukia. Beveik neabejotina, kad tai alkoholis kraujyje sustiprino jausmus ir jis nesusivaldė, pasidavė troškimui ir ją pabučiavo.

Akimirką ji suabejojo, bandė jį atstumti. Abu žinojo, kad to neturėtų būti, bet sustoti nepajėgė nė vienas. Jis suėmė delnais jos veidą ir jausmingai bučiavo lūpas. Bet koks pasipriešinimas ištirpo kaip snaigė ant delno. Jos minkštos lūpos, saldokas lūpų blizgis ir raudonas vynas ant slidaus liežuvio – užburiantis kokteilis.

„Tu net neįsivaizduoji, kaip aš tavęs noriu...“ – kuždėjo jis jai nuo susijaudinimo virpančiu balsu.

Jos akyse vis dar žaidė abejonė. Juk šitai viską komplikuos. Jis turėjo liautis. Ji turėjo jį sustabdyti. Bet negalėjo. Ji tiesiog negalėjo jam pasakyti: „Ne“. Tai pajutęs, jis kaip mat pasinaudojo persvara.

Jis vėl ją bučiavo stumdamas arčiau stalo. Ji atsirėmė, o jis stūmė ją toliau, kol ji atsisėdo ant krašto. Jis praskėtė jos kojas pakišdamas rankas po sijonu  ir lėtai judėjo aukštyn. Jaučiant jos stangrią odą jo aistra tik dar sustiprėjo ir jo sustangrėjusi varpa skausmingai šoktelėjo kelnėse pasiekus jos sudrėkusias, medvilnines kelnaites. Jis gyvuliškai sudejavo. Ji spaudėsi arčiau jo, kai jo nekantrūs pirštai lėtai braukė ten, kur jis norėjo būti, kur ji norėjo būti liečiama.

Jis negalėjo laukti ilgiau. Tiesiog turėjo tai padaryti. Mikliai atsisegė diržą, kelnes ir, nusmaukus apatinius, jo penis stryktelėjo, lyg ginklas, naujai žemei užkariauti. Jis jau ilgai nejautė tokio susijaudinimo. Ji bejėgiškai dūsavo jo tvirtame glėbyje. Jis paėmė jos ranką ir suėmė ja savo varpą. Jos prisilietimas buvo neapsakomai švelnus ir jaudinančiai nedrąsus. Ji palengva judėjo aukštyn žemyn, tada pirštų galiukais aplink sudrėkusią varpos galvutę ir vėl žemyn, atsargiai spaudžiant tą pulsuojantį organą delne.

„Aš nebegaliu,“ – jis sudejavo jai į ausį. Šiurpuliukai perbėgo jos įsielektrinusią odą. Jis vėl įkvėpė jos kvepalų ir to užteko.

„Leisk man tave paimti,“ – nuskambėjo taip, lyg tai būtų ne jis. Jis pats tuo negalėjo patikėti. Tai buvo beprotybė, bet jis negalėjo sustoti. Jo troškimas jį visiškai užvaldė.
Laimei, ir ji buvo apsvaigusi nuo ore tvyrančio susijaudinimo, tačiau vis dar drovi, todėl tik linktelėjo žiūrėdama į jį degančiomis akimis. Pasiekusi po sijonu ji patraukė kelnaites į šalį, lyg atverdama jam Rojaus vartus. Jis truktelėjo ją arčiau stalo krašto ir, su pasimėgavimu, nėrė ten, kur buvo šiltai laukiamas.

Ji pakando lūpą, tačiau jų atodūsiai ir aimanos greit užtvindė patalpą. Jis brovėsi vis giliau, o jos patenkinti dūsavimai veikė jį kaip galingiausias afrodiziakas. Ji buvo tokia įsiaudrinusi... Jos minkštutė, drėgna putytė susitraukdavo kiekvieną kartą jam įėjus. Ji vis labiau drėko. Dingo visas susivaldymas, drovumas, ištirpo visi barjerai. Liko tik du ištroškę kūnai pakeliui į ekstazę.

Jis pagaliau įgavo ritmą ir nuoširdžiai pumpavo pirmyn-atgal, juk tokia proga pasitaiko tik kartą, todėl reikia tinkamai ją išnaudoti. „Seksas – ne lenktynės,“ – kartojo jis sau, kovodamas su svaiginančiu malonumu. Ji, pasirėmusi alkūnėmis į stalą, atlošusi galvą, mėgavosi kiekvienu jo judesiu. Jis niekur neskubėjo. Kol kas.

Kuo labiau ji dejavo, tuo labiau norėjosi ją girdėti ir jis pasistengė, kad ji nenutiltų. Pajutęs, kad artėja jos orgazmas, jis toliau atkakliai darbavosi stebėdamas, kaip ji raižo nagais stalviršį ir jausdamas, kaip tvirtai susitraukia jos raumenys.

„Nesustok!..“ – klyktelėjo ji tarp kūną krečiančių spazmų. Jis sureagavo kaip gerai pliaukštelėtas lenktyninis žirgas ir padidino greitį. Kuo greičiau jis judėjo, tuo garsiau ji dejavo. Jis juto, kaip artėja jos antras orgazmas. Jai pasiekus viršūnę jis vėl stipriai įsiskverbė vidun ir mėgavosi stebėdamas, kaip ji blaškosi prispausta ant stalo ir kartodama jo vardą.

„O taip...“ – gaudė jam galvoje pergalingos fanfaros, kai iš jos kūno plūstanti drėgmė dar pagerino slydimą, o ji net užmerkė akis pakandusi lūpą, kai malonumas persmelkė ją kiaurai. Jis džentelmeniškai sulėtino judesius leisdamas jai aprimti ir, kai ji pagaliau atmerkė akis, visai sustojo ir ištraukė savo ištvermingą penį. Sunku buvo suprasti, ar ji atsiduso iš nusivylimo, ar iš palengvėjimo, bet jis neketino sustoti.

„Apsisuk,“ – paliepė jis tyliai. Ji nebyliai pakluso ir nulipusi nuo stalo atsuko jam nugarą. Jis kilstelėjo jos sijoną aukštyn ir palenkė ją į priekį ant stalo. Paglostė išriestą užpakaliuką ir lengvai slystelėjo vidun dar kartą. Įsitvėrė į jos švelnučius pusrutulius net palikdamas raudonas žymes ant saulės nemačiusios odos.

Dabar jis ją tiesiog dulkino. Stipriai ir beatodairiškai. Ji ir keikėsi, ir šaukėsi Aukščiausiąjį, bet akivaizdžiai mėgavosi dar labiau išsiriesdama, norėdama jo dar giliau. Ji dūsavo ir aimanavo, lyg žinodama, kad tai varo jį iš proto. Ta ekstazėje skęstanti moteris visiškai nebuvo panaši į tą atsidavusią darbuotoją, kurios mažą paslaptį jis manė dabar atradęs ir tai buvo muzika jo ausims.

Ji energingai judino klubus neleisdama jam sustoti, o jis tik dar tvirčiau įsitvėrė į jos sėdmenis jausdamas, kad tuoj baigs. Jo viduje viskas užvirė. Jos kūną vėl nukrėtė orgazmas ji stengėsi atitrūkti nuo jo, tačiau jis tik dar stipriau nėrė gilyn prispausdamas ją prie stalo.

„O TAIP... TAIP!” – nesivaržydama dalinosi jį pojūčiais. Toks jausmingas šauksmas ir jos spazmuojantys raumenys priartino jį prie finišo linijos. Jis nėrė gilyn visu ilgiu ir, žvėriškai atsidusęs, baigė viduje, kol ji toliau nenumaldomai dejavo. Jis irgi dūsavo, jausdamas jos susitraukinėjančius vidinius raumenis aplink bliūkštančią varpą.

Nutilus aistringam duetui nebuvo nė ką pasakyti. Jie tik žiūrėjo vienas į kitą, kol ji, galiausiai, linktelėjo galvą tualeto kryptimi. Nors jos drabužiai ir plaukai buvo susitaršę, ji atrodė nuostabiai toldama koridoriumi, aukštakulniuose virpančiomis kojomis ir tuo išdavikišku raudoniu ant skruostų ir krūtinės.

„Iki pirmadienio, bose,“ – nusišypsojo ji įkišusi galvą į jo kabinetą, kai grįžo apsitvarkiusi.

„Gero savaitgalio tau,“ – atsakė jis ir mirktelėjo šypsodamasis.

Visą savaitgalį jis suko galvą ir su nerimu laukė pirmadienio. Kažkiek palengvėjo, kai matė, jog ji elgiasi normaliai, tačiau nenurimo. Nutaikęs progą ją užkalbino.

„Dėl penktadienio...“ – pradėjo jis tyliai ir atsargiai, kad niekas nenugirstų, - „Viskas gerai?“ Jis buvo stipriai sunerimęs, nenorėjo prarasti tokios puikios darbuotojos. Net buvo pasirengęs atsiprašyti ir maldauti atleidimo. Tačiau ji ir vėl jį nustebino.

„Žinoma,“ – droviai nusišypsojo ji. „Kol kas...“ – flirtuodama pakando lūpą, - „Nieko nenutiko.“

Matydama, kad jam palengvėjo, ji palinko arčiau: „Tebūnie tai mūsų paslaptis.“ Ir paprasčiausiai nuėjo. Jis negalėjo patikėti. Toks elgesys vėl sužadino aistrą ir jis būtų paėmęs ją čia ir dabar. Negalima. Tačiau net vien prisiminimai pažadino jo erekciją ir, atitrūkęs nuo realybės, jis nukulniavo į savo kabinetą lyg niūniuodamas sau: „Mūsų mažytė paslaptis...“

Monu

 
Komentarai
Naujas komentaras