Sekso istorija: Greitukas

 
1 komentaras
Vasara baigiasi net kalendoriuje, todėl į darbą sugrąžinusi atostogų pabaiga nėra jau toks netikėtas dalykas, tačiau... Vis gi sunku grįžti į juodai baltą biurą, po daugybės ryškių įspūdžių. Dienos vėsta, o drabužių daugėja, nors dar visai nesinori savo įdegusių kojų kišti į kelnes ir atsisakyti visų spalvingų, lengvučių suknelių, bei trumpų sijonėlių.

Ką mėgstu labiau už išdykėlišką vėjo gūsį po padurkais, tai Mylimo rankas ir galvodama apie jų šiltus prisilietimus, bei vasariškas sinoptikų prognozes susiviliojau ryte pasipuošti prisegamomis kojinėmis, jas prilaikančiu diržu ir derančiomis kelnaitėmis su juostele. Toks ir puošimasis, kai visas grožis po klasikiniu sekretorės sijonu, tačiau ta nekasdieniška intriga šypsenoje tikrai užsižiebė ir neliko nepastebėta. Nieko neaiškinusi pažadėjau Mylimam siurprizą vakare. Jis irgi paliko namus su šypsena.

Po kartu praleistų atostogų visada sunku staiga netekti artumo, todėl mano mintys tingiai vartėsi ne tik smėlėtame paplūdimyje, po kaitinančia saule, bet ir iškuistuose pataluose, po aistringo akto, užuot dorojusios tai, ką beviltiškai rijau akimis kompiuterio ekrane. Valanda, dvi... Gavau jo žinutę: „Jau laukiu vakaro...“ Nusišypsojau telefonui ir dar labiau užsidegu nekantrumu. Nužvelgiau aplink pareigingai besidarbuojančias koleges ir padariusi išvadą, kad įmonė kelias minutes be manęs ne bankrutuos, leidau sau atsiprašyti į wc. Pakilau nuo kėdės vogčia spausdama telefoną delne ir uždariusi kabineto duris ko ne nuskriejau per koridorių iki mažojo kambarėlio.

Užrakinau paskui save duris ir garsiai atsidusau. Žinoma, mane čia atvijo ne išgerta arbata, o daug karštesni pomėgiai. Tiesiog nebeištvėriau. Mano vaizduotė jau spėjo sukurti begalę galimų scenarijų, todėl nekantravau imtis veiksmo, tačiau šitas planas buvo dviems, o aš vis dar buvau viena. Jau kildama nuo stalo žinojau, ką darysiu ir kuo toliau, tuo geresnė man atrodė ši mintis. Pasikėliau sijoną ir užsitempiau ant liemens apnuogindama tai, kas man nuo pat ankstyvo ryto nedavė ramybės. Patikau pati sau. Tokia rimta, solidi ir pašėlusi po visu tuo dorybės kiautu. Padariau porą subtilių apatinės dalies nuotraukų telefonu ir išsiunčiau Mylimam. Atsakymas atėjo, kai jau grįžau prie savo stalo: „Suplėšysiu kelnes“. Tikriausiai, nereikia nė sakyti, kaip stipriai stengiausi suvaldyti šypseną.

Staiga mandagus kolegės klausimas, ar eisiu pietų, nutvilkė mane ugnimi per visą kūną. Eureka! Virpančiais pirštais surinkau ekrane: „Pietaujam namie?“ su paslėpta ne maistine užuomina. Jis suprato ir nedvejojęs nė akimirką atrašė: „Tu statai!” Krykštelėjau, kaip paauglė ir nukaitau kritiškuose vyresnių kolegių žvilgsniuose. Atsiprašiau, jog negaliu prie jų prisijungti ir stvėrusi rankinę nuskubėjau namo.

Maniau, kad aš buvau greita, bet grįžus paaiškėjo, kad Mylimas buvo greitesnis. Jis plačiai atvėrė duris man vos išsitraukus triukšmingą raktų ryšulį. Širdis plakė kaip pašėlusi ir nuo jaudulio, ir nuo mikliai įveiktų laiptų. Nesugebėjau nieko pasakyti. Jis įsileido mane vidun, užrakino duris ir liepė nenusimauti batelių.

„Ei, kas čia vadas?!” – pakliko mano savimeilė viduje ir jau ruošė kokį aštrų sąmojį, tačiau atsisukusi į jį pamačiau, kad jis atsisega kelnes. „Žiūrėk į veidrodį,“ – vėl nuskambėjo taip ramiai ir įtikimai, jog nepajėgiau ginčytis, kai jis delnu tvirčiau prispaudė mane prie komodos. Čia pat koridoriuje!.. Suėmęs abiem rankom už sijono apačios, jis užsmaukė man sijoną ant liemens, kaip kad aš dariau tualete. Taip, ir jis pasidžiaugė mano pastangomis – apžiūrėjo atsitraukęs. Paglostė mano apnuogintą užpakaliuką ir žaismingai pliaukštelėjo. „Išalkusi?“ – paklausė jis, rodos, visai rimtai. „Žinoma,“ – atsakiau flirtuodama, lyg būčiau samdyta kekšė arba gerokai išgėrusi.

„Klaupkis!” – dar rimčiau nuskambėjo komanda jo balse. Nebedrįsau šmaikštauti ir paklusau. Šiek tiek nusismaukęs kelnes jis ištraukė pusiau stangrų penį ir be jokių ceremonijų įbruko man tarp pravirų lūpų. Aš likau sumišusi. Ne to tikėjausi, bet pati šitą košę užviriau. Jis sugriebė mane už plaukų ir šiek tiek pagreitinęs ritmą kurį laiką tiesiog naudojosi mano burna lyg daiktu. Man patinka, kai jo penis sustangrėja nuo mano pastangų, kai jis parodo, kaip jam geriau, o dabar dar drėkau ir nuo minties, jog jis tiesiog ėmėsi reikalo be jokių aplinkkelių.

„Stokis!” – nuskambėjo kai jau pagaliau pradėjau mėgautis, tačiau paklusau nors antakį ir kilstelėjau. Jis mikliai mane apsuko ir vėl prispaudė prie komodos. Įbrukęs ranką tarp kojų ne tik nurodė jas praskėsti, bet ir patikrino, ar esu sudrėkusi, bei patraukė kelnaičių juostelę prieš įkišdamas savo penio galvutę tarp mano mažųjų lūpyčių.

Iš pradžių lėtai ir vis greičiau, greičiau... Jis kalte kalė mane prie vėsios medinės komodos tvirtai įsikibęs man į klubus. Mano raumenukai susitraukinėjo atsakydami į jo manipuliacijas, kraujas šėlo gyslose, o aš kandžiojau lūpą, kad tik kaimynai neišgirstų mano dejonių. Pagavau jo žvilgsnį veidrodyje virš komodos ir neatitraukiau akių. Jis ėmė judėti dar greičiau, dar greičiau... „Paimk!” – dusdamas įsakė jis ir štai aš vėl klūpojau priešais jį, godžiai čiulpdama ir laižydama sėklą jam nuo bliūkštančios varpos.

Nusišypsojau. Nutvėręs už alkūnės jis pakėlė mane, pabučiavo į kaktą ir pažiūrėjęs į laikrodį tepasakė: „Turiu lėkt.“ Jo per greitas kvėpavimas, velniukai akyse ir keli prakaito lašai ant kaktos – sunku nesuprasti, kas ką tik įvyko. Jis mikliai užsitraukė kelnes, užsisagstė,  pabučiavęs (jau į lūpas!) atsisveikino iki vakaro ir dingo uždaręs duris. Aš taip ir likau padaryta.

Monu               

Atsiųsk savo sekso istoriją ir gauk prizą

 
Komentarai (1)
Nieko idomauas kazkokia i lyrika nepanasi situacija Ar ne taip mano gerbiamieji
Naujas komentaras