Sekso istorija: karšta dovana

 
Pusryčiaudama pastebėjau savo darbo kalendoriuje pažymėtą susitikimą su seniai matyta drauge. Jau norėjosi griebti telefoną ir susigalvoti milijonus pasiteisinimų, bet... mintyse susidėliojau dienos planą ir nebegalėjau ištarti „ne“, kai pro langą pasipylė viliojantys saulės spinduliai. Iš spintos išsitraukiau savo įprastą šeštadieninio apsipirkimo eilutę, pasiryškinau akis bei lūpas, o masyviais akiniais ne tiek saugojau akis, kiek aplinkinius nuo savo šalto žvilgsnio. Siluetas veidrodyje priminė suirzusią Holivudo žvaigždutę paparacių prigautą ne vietoje ir ne laiku.

Sąmokslą ėmiau užuosti jau tada, kai, žingsniuojant susitikimo vietos link, pavasariui neįprasta kaitra privertė nusivilkti švarkelį. Tarsi netekau saugios, klasiškos užuovėjos ir nežinojau, ką daryti su tuo primirštu lengvumu ant pečių. Užsimiršau kovodama su neįprastais pojūčiais ir perskrosta nuostabos vos neišmečiau savo juodojo švarkelio ant grindinio. Nuo lauko kavinės man mojo itin daili moteris. Išdykėliškas vėjo gūsis pašiaušė mano kūno plaukelius, o aš bandžiau suvokti, ką matau.

Lengvų, šviesių lauko baldų fone, didelio skėčio šešėlyje, lyg šiek tiek stiebdamasi link saulės ant savo aukštakulnių basučių, stovėjo mano sena-gera draugė. Stulbinanti nuo galvos iki kojų. Rodos, net vėjas nedrįso žaisti jos tobulai ant pečių krentančiose garbanose, nors akys ir šypsena kvieste kvietė. A, taip – kvietė mane!

Netrukus spustelėjau glėbyje tą žavingą sutvėrimą ir dar kartą apsvaigau – nuo jos gaivių kvepalų. Ji nenuilstamai plakė liežuviu: aikčiojo, kaip seniai nesimatėm, apibėrė mane komplimentais, kurių nesijaučiau verta ir dūsavo, koks karštas pavasaris. „Karšta...“ – lėtai ir vangiai sukosi mano galvoje visai ne apie orą. „Jau išsirinkote?“, - išgelbėjo mane nuo būtinybės kalbėti ne itin malonus padavėjos balsas (bent ne aš viena surūgusi). Nė nežvilgtelėjusi į meniu užsisakiau juodos kavos. Reikėjo kažko stipraus.

Tapau neįtikėtinai gera klausytoja. Draugė liejo širdį, o aš gėrėjausi, kaip juda jos rausvos, putlios lūpos tai atidengdamos, tai paslėpdamos perlinę šypseną, kaip virpčioja juodos blakstienos ir žybčioja dangaus mėlynumo akys. Ji buvo tokia moteriška... Bandžiau suvokti, iš kur tiek spindesio, kas su ja kitaip ir kas su manimi ne taip. Galiausiai, dar kartą atsiprašydama, jog taip ilgai nesimatėme ji išdykėliškai nusijuokė ir įteikė man gėlėtą paketėlį patardama neatidaryti čia pat: „Būtų keista...“

Namo grįžau irzli ir sumišusi. Atsidariau butelį šalto vyno ir tikėjausi bent taip atgaivinti sielą. Įsijungiau muzikos ir prisiminiau tą erzinančiai rožinį paketėlį. Negailestingai išdraskiau gėlėtą popierių ir sukrėsta atsirėmiau į kėdės atlošą. Man ant kelių gulėjo kojinės. Kojinės! Juodos, plonutės, prie šlaunų prilimpančios kojinės. Oho!.. Dar niekada tokių neturėjau ir norėti nedrįsau. Atsargiai atidariau pakuotę ir, vien palietusi nėriniuotus pakraščius, užsidegiau noru jas pasimatuoti.

Miegamajame mikliai išsivadavau iš drabužių ir siurbčiodama vyną kritiškai nužvelgiau šaltojo sezono apgadintą figūrą, bei „pavargusiusmedvilninius apatinius – išorė neprilygo tam, kas liepsnojo viduje. Ištuštinau taurę, užtraukiau užuolaidas ir ėmiau raustis spintos stalčiuje. Ko ne iš paties dugno ištraukiau kraujo raudonumo kelnaites, kraštuotas juodais nėriniais, derančiais prie kojinių ir paprastą juodą liemenėlę. Užsitraukiau dovanotąsias kojines, įsispyriau į nekasdieniškai aukštus batelius ir nukaukšėjusi per kambarį susiradau raudoną lūpdažį. Prie veidrodžio grįžau jau visai kita.

Pasistaipiusi pagal muziką susigundžiau paskambinti draugei ir padėkoti: „Nepatikėsi...“ Netikėjau ir aš, kad mano balsas skamba taip džiugiai ir saldžiai. Gėrėjausi savimi, o ji net ne matydama antrino, kad atrodau dieviškai. Kvatojom kaip paauglės. Kojinės...

Staiga pajutau kutenimą vyriškos krūtinės plaukams glaudžiantis prie nugaros ir tik tada veidrodyje pamačiau savo Mylimo veidą. Jis tvirtai apkabino mano iš nugaros ir šiurpuliukai perskrodė kūną, kai supratau, kas jis – visiškai nuogas. Pamatęs mano nustebusias akis tik pakuždėjo: „Kalbėk, kalbėk...“ Aš stengiausi, bet mintys jau buvo kitur.

Jo šiltos rankos keliavo visu mano kūnu. Įsikniaubęs man į kaklą jis gerte gėrė kiekvieną mano prislopintą aimaną. Kai jo delnas tvirtai spustelėjo mano Veneros kalnelį, kaip mat baigiau pokalbį telefonu ir ėmiau siūbuoti klubais jausdama, kaip jo tvirta erekcija braunasi tarp mano sėdmenų.

Leisdamasis žemyn ir nusėdamas bučiniais mano stuburą, kaklą ir pečius Mylimas atsegė liemenėlę ir lėtai nutraukė žemyn. Pažaidęs su krūtimis nusileido dar žemiau ir nusmaukė kelnaites. Jo rankos erzinančiai ilgai užtruko ties šlaunų vidumi – nuoga oda virš kojinių nėrinių, visai netoli paties karščiausio taško, kuris virptelėdavo nuo kiekvieno „netyčinio“ prisilietimo. Tirpau jo rankose kaip žvakė. Jaučiau kiekvieną jo karštą atsidusimą ant savo įsielektrinusios odos, sudrėkusi putytė tiesiog tvinkčiojo maldaudama, kad jis pagaliau įsiskverbtų.

Mudviejų akys susitiko veidrodžio atspindyje ir lyg pagaliau gavęs patvirtinimą jis atsargiai įsiskverbė vidun. Nustėrau akimirkai ir jis leido man apsiprasti su įspūdingu turiniu, o kai išriečiau nugarą, pamaži radom bendrą ritmą. Jis tvirtai laikėsi įsitvėręs mano klubų ir negailestingai greitino tempą, o mano kojos ėmė virpčioti nuo to kunkuliuojančio jausmo viduje. Bejėgiškai bandžiau įsitverti jo kaklo ir skardūs mano atsidusimai išdavė, kad kulminacija jau visai arti.

Jis krimstelėjo man petį ir įsmeigęs akis į manąsias veidrodyje ėmė masažuoti išbrinkusį klitorį. Aš alpau, o jis vis nesiliovė. Po dar kelių stiprokų pirmyn-atgal, kai ėmiau šauktis Aukščiausiąjį krečiama itin stipraus orgazmo, jis vėl nubučiavo man pečius ir tyliai pakuždėjo: „Klaupkis...“

Kaip mat paklusau. Įsitvėriau jo šlaunų ir netrukus ant liežuvio pajutau sūroką jo sėklos skonį. Ant lūpų, ant smakro, ant krūtinės... Apsilaižiau lūpas kaip katytė ir iščiulpiau paskutinius lašus iš jo bliūkštančios erekcijos. Būčiau užtrukusi, bet jis pats man padėjo atsikelti ir kritę į lovą klausėmės tų patenkintų atodūsių šypsodamiesi vienas kitam, kol jo gurgiantis pilvas priminė, ką visiškai pamiršau – vakarienę.

<...>

Kitą dieną darbe atsidariusi elektroninį paštą radau Mylimojo laišką. Be žodžių. Tik nuoroda į dar seksualesnį apatinių komplektą. Pati sau nusijuokiau ir supratau, kad jis ras būdą pamatyti tai ant mano kūno.

Monu.

Atsiųsk savo sekso istoriją ir gauk prizą

 
Komentarai
Naujas komentaras