Sekso istorija: "Kas bus, tas... " (III dalis)

 
1 komentaras
Administratorė vėl pasitiko mane su ta pačia ir mandagia, ir kažkuo reikšminga šypsena. Vaikiško valiūkiškumo pagauta dar pasiteiravau, ar negavau jokių žinučių. Ji beveik nusijuokė, nors atsakymas buvo neigiamas. Man gal ant kaktos buvo parašyta, kad pašėlusiai leidžiu laiką? O gal mano nuotykių draugai čia – etatiniai linksmintojai, ir ji žino kažką, ko nežinau aš? Tebūnie. Dabar norėjau tik palįsti po dušu ir kristi į lovą. Taip ir padariau.

Pabudau nuo telefono pyptelėjimo. Gavau žinutę, ir jau nebe pirmą. Pirmiausia, buvau paprašyta (o gal man tiesiog liepė?) apsirengti trumpą sijonėlį ir nedėvėti liemenėlės, o antroji, galbūt įvertinus pirmosios drąsą, prašė patvirtinimo. Aš tą ir padariau – daviau dar vieną pažadą. Atrodė nesunku jį įvykdyti.

Pamažu ėmiau ruoštis vakarui ( o gal geriau sakyti nakčiai?) Žinojau, jog linksmybės tęsis iki paryčių. Susiradau palaidinę, su kuria net ir be liemenėlės galėčiau geriau jaustis, prisiderinau trumpą laisvą sijonuką ir aukštakulnes basutes. Makiažo daug nereikėjo – blausus baro apšvietimas ir taip patobulina realybę. Pasikvėpinau, pasikedenau iššukuotus plaukus ir, susimetusi į mažytę rankinę būtiniausius daiktus, nukaukšėjau koridoriumi. Administratorės kažkodėl nebuvo. Man, rodos, jau reikėjo tos paslaptingos jos šypsenos, lyg kokio sėkmės garanto.

Nors žinojau, kad manęs laukia, bet į barą šiandien eiti buvo daug nedrąsiau nei vakar. Gal dėl to, jog leidau mintims per daug įsismaginti, ir užsiauginau nepagrįstų baimių. Prisiminiau savo mažųjų atostogų mantrą „kas bus, tas“, ir giliai įkvėpusi pajūrio oro, pravėriau baro duris.

Viskas lygiai taip, kaip vakar vakare, tik ne taip vėlu, todėl ir muzika tyliau groja, ir žmonių dar ne tiek daug. Įsitaisiau ant tos pačios kėdės, kaip vakar. Ieškančiu žvilgsniu skanavau lankytojus. Nežinau, ką labiau tikėjausi išvysti: šokėją-mačo, ar berniuką-barmeną. Ir vėl man nereikėjo atsakyti į klausimą – barmenas, tuo įsimintinu balsu, pasveikino mane lyg nepažįstamąją ir pamerkęs akį jau plakė mano mėgstamą koktelį.

Man, žinoma, nebuvo leista susimokėti, nors daugiau nieko ir negavau. Bandžiau perprasti tą jo „nepažįstamųjų“ žaidimą, bet man sekėsi sunkiai ir pamažu liūdau stebėdama, kaip žavingai jis sukasi už baro, ir kaip smagiai čiauška su kiekvienu klientu. Taip ir jaučiausi - viena iš daugelio, ir tas jausmas man visai nepatiko. Kol sėkmingai skandinau savo gerą nuotaiką tose purvinose miglose, pastebėjau prie baro kitą barmeną, ir manasis vienu mosto pakvietė mane eiti kartu. Ir vėl – gal ne tiek pasiūlė, kiek liepė. Mano ranka vėl buvo jo delne, tik dabar jau ėjo neatsigręždamas. Man ir vėl kažko trūko. Kažkas buvo kitaip. Nebe taip saldu, labiau baugino nei maloniai jaudino. Bet aš klydau...

Praėjom tualeto kambarį, ir už poros metrų buvo kitos durys: „Tik personalui“, kurias jis skubiai atrakino ir įleido mane. Čia irgi buvo tualetas, tik su dušo kabina kampe. Tamsios plytelės suteikė ne namų jaukumo, o šaltos, oficialios prabangos jausmą. Vos užrakinęs duris iš vidaus, jis  griebė mane į glėbį, lyg būtų nematęs kelis mėnesius ir vėl bučiavo godžiai, kaip dar vos prieš keletą valandų. Akimirksniu pasijaučiau beprotiškai geidžiama. Ilgai nelaukęs jis patikrino, ar įvykdžiau jo prašymą/reikalavimą: spustelėjo pirma vieną, paskui kitą krūtį, ir pirštais paritinėjo spenelius, kad jie įsirėžtų į palaidinės medžiagą.

„Gera mergaitė.“ – šitai nuskambėjo kaip dominavimo žaidimas ir man labai patiko. – „Pameni, ką veikėm kopose? Patiko?“ – pamažu provokavo jis mane tarp karštų glamonių, neatitraukdamas rankos nuo mano tarpkojo.

„Tu man truputį skolinga, Mažute...“ – nutęsė jis taip, kad lengvai perprasčiau, ką jis turi omeny. Kaip mat ėmiausi atsegti jo kelnių diržą, sagą, užtrauktuką ir, nusmaukusi jas žemyn su apatiniais, tvirtai sugriebiau jo kylančią erekciją. Jis įsirėmė į spintelę, ir lėtai papurtė galvą.  Puikiai žinojau, ką pasakys, bet norėjau išgirsti tą jo diktatorišką balsą:

„Ne rankom, Mažute, ne rankom...“

Kitą akimirką aš jau klūpojau prieš jį, lyg prieš kokį vyriškumo altorių, ir apglėbiau lūpom putlią galvutę. Jei akys – sielos veidrodis, tai mano barmeno siela dabar buvo pilna pasitenkinimo. Mano miklus liežuvis pamažu sudrėkino visą, nemenką  organą ir bandžiau paimti jį vis giliau. Sekėsi sunkiai, bet buvau giriama už pastangas, todėl stengiausi dar labiau. Kai galiausiai net ašaros pasirodė akyse, nusprendžiau nesigadinti makiažo ir įjungti į procesą rankas. Šįkart jis neprieštaravo. Kol mano pirštai meistriškai sukosi apink jo plieninę erekciją, liežuviu glamonėjau sirpstančias sėklides.

Nujausdama artėjančią pabaigą, kiek atsitraukiau, bet jis sugriebė mane už plaukų ir įbruko savo varpą gilyn. Ne taip giliai, kad springčiau, bet sėklos šūviai mane išties nustebino. Keli karšti pliūpsniai ir privalėjau tai nuryti, kad galėčiau kvėpuoti. Bent skonis buvo pakenčiamas, o jo veido išraiška po to atpirko viską. Šįkart jis išlaikė ilgiau ir ejekuliavo kur kas audringiau. Aš irgi šypsojausi ir laižiausi lūpas vis čiupltelėdama patį varpos galiuką ir žiūrėdama jam į akis. Jis pakando lūpą ir žvilgtelėjo į laikrodį. Paėmęs mane už riešo padėjo atsistoti. Pats užsisegė kelnes, o aš gavau tolesnius nurodymus.

„Duok savo kelnaites,“ – ištiesė jis ranką ir mano akys šoktelėjo iš orbitų, tačiau savotiškai malonus jausmas perbėgo įkaitusį kūną.

„Kelnaites...“ – pakartojo jis be jokių šiltų jausmų žiūrėdamas man į akis, kaip griežtas mokytojas. Virpančiais pirštais kilstelėjau sijoną ir užkabinusi nykščiais lėtai nutraukiau žemyn mažutes, raudonas, nėriniuotas kelnaites. Atsargiai pro basutes ištraukiau vieną koją, tada kitą ir, lyg dėl kažko nubausta, padaviau jam savo apatinius. Jis juos ištiesė, apžiūrėjo, pagyrė ir įsikišo į kelnių kišenę.

Aš taip ir likau stovėti nežinodama, kaip elgtis, kai jis įbruko ranką man tarp kojų ir spustelėjo pirštais gilyn. Užsimerkiau. Jo pirštai judėjo agresyviai, bet tai veikė puikiai ir netrukus karštis vėl smogė į mano nervų galūnėles. Vos tik pradėjau aimanuoti, jis liovėsi. Pakandęs lūpą išsitraukė mano kelnaites ir jomis nusivalęs pirštus, vėl įbruko į kišenę.

„Raktas duryse. Susitvarkai ir ateini.“ – ir tai skambėtų gana grubiai, jei ne bučinys į kaktą.

Antroji dalis - Sekso istorija

Monu

Atsiųsk savo sekso istoriją ir gauk prizą

 
Komentarai (1)
Paklusni mergaitė.
Naujas komentaras