Sekso istorija: Krepšinio karštinė

 
Nesu nuolatinė krepšinio fanė, tačiau čempionato metu prasiautęs virusas kliudė ir mane. Man nėra didelio skirtumo su kuo žaidžia mūsų šalies rinktinė, nesugebu įsiminti net savų krepšininkų pavardžių, neskiriu, kada „bauduojama“ kuri komanda, bet tas bendras pamišimas, tas sodrus pergalės ar pralaimėjimo skonis, tas neapčiuopiamas buvimas kartu...

Nepaisant visuotinio apkvaitimo likau nepakviesta žiūrėti vienų varžybų. Pati siūlytis į kompaniją nenorėjau, o žiūrėti transliaciją vienai jau visai ne tas. Beviltiškai knapsodama prie kompiuterio ir laukdama išsigelbėjimo pastebėjau netoliese esančio baro reklamą, kviečiančią krepšinį žiūrėti kartu. „Įtraukite mane į sąrašą!” – žybtelėjo ugnelės mano akyse.

Žinoma, negali viskas taip paprasta... Pirmiausia ištiko tradicinė krizė „ką rengtis?“. Padūsavusi prie spintos ir susidūrusi su nesnaudžiančiu laikrodžiu nusprendžiau šitą kovą atidėti. Po greito dušo pasipuošiau baltais apatiniais, išsidžiovinau plaukus ir pasidariau kuklų makiažą. Nusijuokiau pamačiusi save veidrodyje visu ūgiu: balti nėrinukai tiesiog švytėjo ant mano saulės nubučiuoto kūno, purios šviesių plaukų garbanos krito ant pečių, o trispalvė ant skruosto buvau pati geriausia atributika. Deja, teko šitą tautišką vaizdelį paslėpti. Pasikuitusi atmintyje ir paieškojusi spintoje atradau trumpą žalią suknelę. Ji kažkodėl pasirodė trumpesnė ir labiau prigludusi, nei atmintyje, tačiau laikas mane paskubino ir pasikvėpinusi išlėkiau iš namų.

Vėstantis vakaro oras vijosi man aplink nuogas kojas, bet širdis jau tvinksėjo karščiu, o ir eiti neteko toli. Bare irgi buvo karšta. Nedidelė patalpa jau buvo pilnutėlė krepšinio sirgalių. Nedrąsiai prasibroviau į priekį ir, beveik mistiškai, vyriškis prie baro pasiūlė man kėdę. Įsitaisiau, užsisakiau alaus, kaip būtino atributo ir rungtynėms prasidedant atsargiai ištyrinėjau aplinką. Jokių pažįstamų veidų. Vienų akys jau buvo įsmeigtos į ekraną, kiti dar aptarinėjo galimą komandos strategiją, o viena pora akių nuslydo aukštyn mano kojomis.

Pagavau simpatiško vaikino žvilgsnį, šyptelėjau. Jis mirktelėjo ir krestelėjęs galvą nurodė į televizorių. O taip, rungtynės! Oras ėmė tirštėti nuo emocijų. Ilgainiui atsipalaidavau ir nors atėjau viena, jaučiausi maža viso to dalimi: ir plojau, ir šūkčiojau su minia. Kuo nuoširdžiausiai įsijaučiau į žaidimą. Į realybę mane gražino netikėtas ir itin malonus: „Atsiprašau.“

Tas pats ponaitis Simpatingasis, mano kojų nužiūrinėtojas, brovėsi prie baro ir užkliudė mane. Laukdamas užsakyto alaus bokalo pasilenkė man prie ausies ir paklausė: „Už kurią komandą sergi?“

Prapliupau juoku ir prisitraukusi jį taip arti, kad vėl užuosčiau svaiginančius kvepalus atsakiau: „Už tą pačią!“

Dabar ir jis vyriškai ramią miną pakeitė plačia šypsena: „Matosi!“ 

Pažvelgiau žemyn į savo šlaunis ir pastebėjau, kad žalioji suknelė „užlipo“ ganėtinai aukštai. Bandžiau tįstelėti ją žemyn, bet nepavyko, o jis nuramindamas vėl pasilenkė man prie ausies: „Puikiai atrodai!“

„Ačiū...“ – sumurkiau. „Tu – irgi,“ – nors taip ir neturėjau laiko jo apžiūrėti įdėmiau. Užteko žiburiukų akyse ir draugiškos šypsenos. Sudaužėm bokalais ir jis liko stovėti šalia. Taip arti, kad norom nenorom jaučiau jo kūno šilumą. Mano mintys pamaži persikėlė nuo ekrano, prie vyriškio šalia. Didėjant įtampai jo ranka spustelėjo man petį, didėjant mūsiškių pranašumui nuslydo ant liemens... O mano pojūčiai jau ir taip buvo krepšinio įkaitinti, bei alaus įsiūbuoti.

Prieš pat ilgąją pertrauką sprukau į tualetą. Atstovėjau eilutėje, nusišlapinau ir plaudamasi rankas nužvelgiau save veidrodyje: „Laimės rinktinė ar ne, bet aš nusipelnau pasidžiaugti pergale...“

Grįžusi radau jį, sėdintį mano vietoje. Prisiglaudžiau, įrėmiau krūtis į nugarą ir pakuždėjau: „Namie irgi turiu televizorių...“

Pasibaigus ilgajai pertraukai jau sėdėjom ant sofos mano bute. Aš kramčiau lūpą ir svarsčiau, kaip ilgai dar apsimetinėsiu, kad man rūpi krepšinis. Dar vienas įspūdingas metimas, dar trys taškai ir... mano ranka užčiuopė jo kelnėse pūpsantį pusiau stangrų penį. Jis tik žvilgtelėjo sekundę, lyg pritardamas šypsena, bet net nesujudėjo. Aš neketinau taip lengvai pasiduoti - priėmiau jo pasyvumą kaip iššūkį.

Palengva atsagsčiau jam kelnes ir įbrukau ranką į apatinius. Jo šiltas organas greit sureagavo į mano tikslingus judesius, o kartu su juo augo ir mano smalsumas. Pasinaudojusi reklama atsistojau prieš televizorių ir lėtai nusivilkau suknelę. „Oho...“ – tyliai išsprūdo jo lūpas.

„Tavo eilė!“ – mečiau suknelę jam ant kojų ir kilstelėjau antakį. Jis paėmė suknelę, įkvėpė ir padėjo ant kavos staliuko šalia sofos. Aš taip ir stovėjau įrėmusi rankas į šonus nenuleisdama nuo jo akių. Jis kilstelėjo užpakalį ir nusismaukė kelnes. Akimirką luktelėjusi atsisegiau liemenėlę ir atsukusi nugarą, žvelgdama į jį per petį, ją numečiau ant sofos. Jis vėl pakėlė, apžiūrėjo ir padėjo ant suknelės. Pakilnojęs antakius jis mikliai nusivilko marškinėlius apnuogindamas savo patraukliai tvirtą torsą. Mano eilė. Vis dar stovėdama nugara į jį pasilenkiau į priekį, kuo labiau išriesdama užpakaliuką ir lėtai nusmaukiau kelnaites žemyn. Net nematydama neabejojau, kad jis negalėjo atitraukti akių. Pagavęs mano kelnaites užčiuopė jose drėgną dėmę ir mikliai nusismaukė apatinius. Jo erekcija styrojo skubindama reikalus, bet dabar aš norėjau jį pakankinti...

„Atsisuk...“ – kuo gražiausiai paprašė jis.

„Nusimauk kojines!” – pareikalavau ir jis irgi liko nuogutėlis.

Lėtai atsisukau, perbraukiau delnais žemyn nuo krūtų, per liemenį ir klubus. Jis spoksojo prasižiojęs. Pasilenkiau, įsitvėriau jam į kelius, juos šiek tiek praskėčiau ir lėtai atsiklaupiau tarp jų. Suėmiau jo sudrėkusią varpą abiem rankom ir pabučiavau galvutę.

Lėtai ją aplaižiau ir pakėliau į jį akis. Jis sukišo pirštus man į plaukus, giliai įkvėpė.

„Ateik čia,“ – vėl maloniai pakvietė jis.

Aš lėtai atsistojau ir nuėjau prie spintos. Pasinaudojęs akimirka jis užtildė televizorių, kuris, tikriausiai, jį blaškė. Grįžau su plačia šypsena ir draugės mergvakaryje laimėtu prezervatyvu aukso medalio formos pakuotėje.

„Bent jau tu tikrai tapsi čempionu!“ – sukrykščiau paduodama jam „medalį“. Jis mikliai išjungė televizorių ir prisitraukęs arčiau paguldė mane ant sofos.

„Aš tau dar parodysiu...“ – suurzgė kaip išdykęs šuniukas ir nėrė man tarp kojų. Susijaudinusi buvau jau nuo tada, kai jis pirmą kartą palietė man petį, todėl pajutusi jo miklų liežuvį ant savo kraujo pritvinkusio klitorio riktelėjau garsiau, nei už netikėtą tritaškį. Mano dejonės veikė jį kaip skanduojančios sirgalių šokėjos ir pamaži artėjant orgazmui ėmiau tikėti, kad pasirodymas bus tikrai čempioniškas.

Nurimus ugningam orgazmui jis pagaliau liovėsi laižyti mano išbrinkusias lūpytes. Pramerkusi akis pamačiau, kad jis jau maunasi prezervatyvą ir nustėrau, kai jo plieno tvirtumo organas įsiskverbė į mano kūną. Arba mano putytė buvo labai įsitempusi, arba jis dar padidėjo nuo tada, kai paskutinį kartą liečiau... O jis pasiutėliškai šypsojosi ir ėmė lėtai judėti pirmyn-atgal. Apsipratusi apsivijau jį kojomis, įsitvėriau rankomis į jo raumeningą užpakaliuką ir jis puikiai suprato užuominą. Be jokių kalbų tylų kambarį greit užpildė mūsų dūsavimai ir aikčiojimai.

„Oooo taip gerai!.. Šitaip!.. Nesustok!!!” – tesugebėdavau išspausti meistriškai kalama prie sofos. Kartkartėm stabtelėdavęs jis pradėdavo judėti dar greičiau. Nežinau, ar tai buvo orgazmas, bet tai, ką jaučiau, krėtė mano kūną taip stipriai, lyg kliudytų ne klitorį, o patį smegenų malonumo centrą. Šaukiausi ir dievą, ir velnią suleidusi nagus jam į sėdmenis, kai atrodė, kad daugiau nebeištversiu. Jis dar kelis kartus lėtai ištraukė ir staigiai įbruko atgal savo nebliūkštančią varpą prieš užguldamas mane visu svoriu.

„Baigė!” – pasidžiaugiau sau mintyse su palengvėjimu. Po poros minučių, pakilęs nuo manęs, jis ranka nusibraukė prakaitą nuo veido ir rimtai pasiteiravo:

„Medalių dar turi?“
Abu smagiai nusijuokėm ir pirmą kartą pasibučiavom.

Monu

Atsiųsk savo sekso istoriją ir gauk prizą

 
Komentarai
Naujas komentaras