Sekso istorija: Mokytis iš svetimų klaidų

 
4 komentarai
Jaukiai leidome vakarą ant sofos, kai romantiško filmo garso takelį pertraukė telefono skambutis. Kitame laido gale ašaromis springo mano draugė nerišliai plūsdama savo ilgametį vaikiną. Po kantraus bandymo susikalbėti supratau, kad teks tuojau pat lėkti jos guosti. Atsiprašiusi palikau savo supratingą vyrą priešais televizorių ir greitosiomis susiruošiau gelbėjimo misijai. Perspėjau, kad būsiu, kiek reikės ir atsibučiavusi išskuodžiau.

Pakeliui prigriebiau porą butelių vyno. Draugė atidarė duris jau gerokai išverktomis akimis, abejingai perėmė iš manęs pirkinius ir nunešė į virtuvę. Išblaškiau niūrią prietemą įjungusi šviesas. Ant kavos stalelio gulėjo kalnas prišnerkštų vienkartinių servetėlių, ant sofos likęs tamsus guolis iš pagalvėlių ir pledo, o ji slankiojo abejinga, kaip zombis. Priėjusi apkabinau, glosčiau nugarą ir nutildžiau jos lūžtančius žodžius. Rodos, ašarų jau maža buvo likę.

Nusivedžiau ją į vonią, paprašiau šaltu vandeniu nusiplauti veidą ir ji nė nesiginčijo.  Kai grįžom, aptvarkiau sofą, atidariau vyną ir įjungiau pirmą pasitaikiusią komediją. Atmosfera pamažu įšilo ir mūsų juokas antrino kurioziškiems herojų nuotykiams. Laikas tiesiog tirpo tuštėjančiame vyno butelyje. Nuėjusi paimti antro išgirdau rakinant duris. Akimirkai nustėrau, bet greit, su draugiška šypsena, tarpduryje mane nutildė jos „blogietis“ vaikinas, kuris ne mažiau nustebo matydamas mane, nei aš jį.

Nieko neaiškindamas jis nuėjo į svetainę, kur su ne maža rausvų rožių puokšte privertė nuo lovos pakilti mano „įskaudintąją“ draugę. Aš tik stebėjau viską atsistojusi tarpduryje, lyg filmą ir pasipylus jo atsiprašymams pastebėjau palankumą jos veide. Tada susivokiau, kad laikas dingti. Laiminga pabaiga buvo garantuota.

Kelias namo prailgo, užplūdo mintys. Ėmiau svarstyti, kiek tvirta mano namų ramybė ir nusprendžiau ją sutvirtinti. Pačiu paprasčiausiu būdu – nuoširdumu. Grįžusi radau jį ten, kur palikau. Neteko ilgai aiškintis, kodėl grįžau. Jis tik supratingai nusijuokė:

- Mėnesinės?..

Pabučiavau jo protingą kaktą ir dingau vonioje. Veikti reikėjo greitai. Nusiprausiau, apsimoviau jo taip mėgstamas prisegamas kojines, ryškiai pasidažiau lūpas, apsivilkau iki šlaunų vidurio siekiančius, kraujo raudonumo, naktinukus ir aukštakulnius.

Jis kaip mat atsigręžė išgirdęs batų kaukšėjimą, o aš tik mirktelėjau pagavusi jo maloniai nustebusį žvilgsnį. Koketiškai nužingsniavau iki jo, atsistojau priešais ir leidausi apžiūrima. Įsiprašiau ant kelių ir palinkusi prie ausies, žaisdama jo retokais krūtinės plaukais, ėmiau kuždėti, kaip labai jo noriu, kaip man patinka jo kūnas, ką su juo darysiu ir kaip mane jaudina buvimas kartu.

Jo rankos lengvai slidinėjo mano liemeniu, slydo šlaunimis ir kilo, ne tik jo antakiai, užčiuopus pirštų galais nėriniuotus kojinių viršus ir paaiškėjus, kad nedėviu kelnaičių. Girdėjau, kaip dažnėja jo kvėpavimas. Jis stipriai suspaudė delnais man sėdmenis ir pamačiau jo veide tą nemeluojančią, karingą išraišką, tačiau mano planas buvo kitoks...

Nuslydau jam nuo kelių, atsiklaupiau priešais, tarp kojų ir paprašiau kilstelėti užpakaliuką. Nusmaukiau kelnes su apatiniais ir suėmusi ranka jo stangrią varpą ėmiausi darbo. Laižiau, čiulpiau, stimuliavau ranka, vėl čiulpiau, vėl laižiau, kita ranka glamonėjau sėklides... Atsitraukusi mėgavausi raudono lūpdažio žymėmis ant jo drėgno koto ir pro jo pravertas lūpas sprūstančiais pasimėgavimo atodūsiais. Mano kūnas vis labiau kaito, kraujas ugningai pulsavo gyslose, darbavausi vis energingiau... Jis pažvelgė man į akis, aš stipriai įsisiurbiau į galvutę, o jis tik nebyliai papurtė galvą suraukęs antakius. Dabar arba dabar.

Mikliai užsiropščiau atgal jam ant kelių ir įvedžiau jo varpą vidun, į savo sudrėkusią makštį. Nesivaržydama aimanavau – rodžiau jam, kaip man malonu. Pamaži ėmiau judėti. Vis greičiau, stipriau... Įsitvėriau jam į pečius ir jojau, lyg ant laukinio eržilo. Jo karšti atodūsiai skatino mane lyg bizūno kirčiai. Jis prilaikė mane per liemenį ir mėgavosi reginiu. Po dar kelių akimirkų sulaukiau įspėjimo ir mikliai vėl atsidūriau jam tarp kojų. Dar šiek tiek nuoširdžių pastangų ir jo šilta sėkla nutekėjo mano gerkle. Skaniai apsilaižiau lūpas ir padėjusi galvą jam ant šlaunies, šypsodamasi, bandžiau atgauti kvapą. Jis švelniai glostė man plaukus:

- Tu – nuostabi... – šypsojosi man jo patenkintos akys.

Monu

 
Komentarai (4)
Netykiu
Idomu buvo, ant kiek š sumalti galima
Tai ko skaitai dalbajobe?
kazkoks bobiskas slamstas
Naujas komentaras