Sekso istorija: "Noriu tatuiruotės!"

 
Pavasarį pabunda noras, tikriausiai, viskam. Akys savaime vis dažniau krypsta į veidrodį ir mintyse plėšia drabužius – taip norisi vėl apsirengti ką lengvo, truputį peršviečiamo, kad saulė ir vėjas švelniai gaivintų odą. Žinoma, ir sporto klube pasiektais rezultatais norisi pasipuikuoti...

Greta visų žemiškų užgaidų šiemet atsirado dar viena: nusprendžiau, kad noriu tatuiruotės. Prasitariau porai draugių ir jau prisiklausiau, kad pavojinga, kad skauda, kad gailėsiuosi... Gal čia vėl pavasarinis veržlumas kaltas, o gal neišblėsęs paaugliškas maištas, tačiau tik dar labiau išaugo mano noras nuo tokių neigiamų reakcijų. Pavakarojusi prie kompiuterio atradau patinkantį piešinuką, atsispausdinau ir visaip kaip stengiausi įsivaizduoti jį ant savo kūno. Nepasakyčiau, kad sekėsi... Galiausiai eskizas atgulė į stalčių. Trumpam.

Vieną savaitgalio vakarą, po eilinio susitikimo su senų draugų kompanija buvau džentelmeniškai vežama namo. Nei labai vėlu buvo, nei alkoholio daug suvartota, tiesiog išsiskirstėm ankstokai ir tiek. Man ryškiai buvo per anksti... Paleidom vieną, kitą draugę prie namų, o aš likau paskutinė. Po truputį įkalbėjau vakaro didvyrį – blaivųjį vairuotoją, kad vis tiek dar neis miegoti, o pavakarieniauti ir pas mane galima. Tvarkingai, draugiškai...

Netrukus jau čiauškėjom prie garuojančios arbatos puodelių. Apie viską, kas ant liežuvio galo, kas liko dar kompanijoje neišsikalbėta. Aš, žinoma, papasakojau apie savo naujausią troškimą, pasidalinau abejonėmis ir baimėmis, o jis, įdėmiai apžiūrėjęs įmantrų piešinį, tik paklausė, ar turiu juodą tušinuką.

Po akimirkos jau šypsojausi grįžusi su rašikliu rankoje, pagaliau supratusi, ką jis turi omenyje. Persikėlėme ant sofos. Vienu mostu apnuoginau petį ir atsukau jam nugarą, kad pieštų ant menties. Jis ėmėsi darbo, bet aš atšokau vos prisilietus ir abu pradėjom juoktis. Jis atsiprašė, kad gal šaltos rankos, bet aš dviprasmiškai pasiteisinau, kad tiesiog senokai manęs niekas nelietė. Užuomina trumpam liko kyboti ore, bet ilgainiui ištirpo jaukiai šiltoje atmosferoje tarp smagių krykštelėjimų, kai jo vedamas rašiklis nenuilstamai kuteno mano jautrią odą.

Kalbos nenutilo. Jis draugiškai šaipėsi, kad jei taip virpu ir šokinėju nuo paprasčiausio rašiklio, tai man reikėtų nebesvajoti apie meistro adatos prisilietimą. Jo žemas balsas visai netoli mano ausies tik dar labiau virpino pojūčius, o ir prisilietimai rodėsi ne tokie jau nekalti. Po kelių minučių piešinys buvo baigtas.

Nubėgau į vonią, įdėmiai apsižiūrėjau veidrodyje. Grįžau į svetainę su didžiule šypsena ir fotoaparatu rankose. Nereikėjo prašyti. Jis pats suprato, ko noriu ir netrukus jau koketiškai žvilgčiojau per apnuogintą petį į fotoobjektyvą. Dar po keleto blykstės švystelėjimų suskubau pažiūrėti nuotraukų ir nejučiom, prisiglaudusi taip arti, kad abu matytumėm nedidelį ekraną, pajutau, kad uodžiu jo viliojantį kvapą, kad jaučiu įsielektrinusia oda, koks šitas ir tvirtas jo kūnas... Atšokau su tuo pačiu neišblėsusiu vaikišku entuziazmu prašydama išbandyti ką kitą.

Kol susitarėm, švystelėjau palaidinę per galvą ir atsiguliau ant pilvo. Jis atsisėdo šalia ir trumpam stabtelėjęs (taip, taip – pasigėrėti vaizdiniu) palinko prie mano nugaros apačios. Taikė ranką vienaip, kitaip, bet galiausiai vis tiek pasirėmė į mano minkštą užpakaliuką. Krykštavau ne mažiau, nei pirmą kartą: gal jau ir buvau apsipratusi su rašiklio ir jo rankų prisilietimais, bet veiksmui persikėlus piečiau pojūčiai tik sustiprėjo. Piešinys irgi buvo didesnis. Dabar jau labiau pagal jo vaizduotę, nei pagal mano eskizą. Bandžiau įsivaizduoti, kaip atrodo piešinys, todėl, gaudydama kiekvieną brėžiamą liniją, jaučiau ir jo rankas, ir kvėpavimą, ir prie mano šono prigludusį tvirtą kūną. Toks susikoncentravimas apvalė mano protą nuo nereikalingų minčių, paprasčiausiai mėgavausi ta naujų pojūčių jūra.

„Baigta!” – nuskambėjo tyloje po kurio laiko ir jis vėl pasiėmė foto aparatą, kad galėčiau pati pamatyti. Pradžiai tik kilstelėjau galvą taip kaip gulėjau, paskui atsistojau nepaisydama to, jog buvau vien su liemenėle ir džinsais. Jis truputį nustebo, stabtelėjo, bet neprieštaravo ir, metęs tiriantį žvilgsnį, tęsė toliau.

Kažkaip savaime pozavau vis labiau provokuojančiai. Jam akivaizdžiai patiko. Abu žaismingai juokavome, šypsojomės, mėgdžiojom šabloniškas fotografų frazes. Kai juoko buvo per daug, jog sustingčiau kadrui, sukritom ant sofos arti arti vienas kito ir žiūrėdami nuotraukas vėl juokėmės. Jo sąmojai bei komentarai darėsi vis mažiau subtilūs, bet tokie taiklūs, kad negalėdama atsikirsti aš tik nurausdavau ir juokais kumštelėdavau jam į šoną ar urgzdavau į ausį, kaip suerzintas augintinis. Buvau taip arti, jog galėjau stebėti, kaip atsiranda duobutės skruostuose jam nusišypsant, kaip raitosi jo išdykusios garbanos ties smilkiniu ir sprandu. Buvo neįtikėtinai jauku ir gera.

Nuotraukoms pasibaigus susikėliau kojas jam tarp kojų ir kritau atgal aukštielninka pareikšdama, jog noriu, kad jis pieštų man ant pilvo apačios. Akimirką jis bėgiojo akimis tarp mano akių ir liemenėlėje pūpsančios krūtinės, bet galiausiai delnu lėtai perbraukė nuo pat liemenėlės apačios iki džinsų liemens. „Ties kur?“ – sukuždėjo žiūrėdamas man į akis. Pirštu bakstelėjau ties klubu ir nejučiom apsilaižiau lūpas nenutraukdama akių kontakto. Jis lengvai kilstelėjo antakį ir lėtai palinko virš manęs visu kūnu.

Laisvoji ranka atgulė skersai mano pilvo, jos pirštai įsitaisė ant šonkaulių, o kitą atrėmęs į džinsų liemenį ji vėl kruopščiai raitė ornamentą. Mano kvėpavimas darėsi vis gilesnis ir jis tą neabejotinai jautė, kai kilnojosi mano krūtinė įkvepiant oro. Pilvo raumenys buvo kiek įsitempę nuo rašiklio virpinimo. Įdėmiau žiūrėjau į jį, nei į tai, ką jis piešia. Jis buvo labai susikaupęs ir, rodos, nekreipė į mane dėmesio, bet, maloniai slegiama jo svorio, jaučiau, kad jo kūnas irgi reaguoja.

Nustebau, kai jis sukando rašiklį, šiek tiek atsitraukė ir abiem rankom ėmėsi mano džinsų sagos bei užtrauktuko. Žiūrėjo man tiesiai į akis, kuriose nebuvo nė menkiausios abejonės, bet tik man linktelėjus, atsegė kelnes. Pradžiai tik šiek tiek atvėpė. Aiktelėjau iš netikėtumo, kai rašikliu ėmė nedrąsiai judėti žemyn. Galiausiai, akimis pagavusi jo užsiliepsnojusį žvilgsnį, pati nusmaukiau džinsus truputį žemiau: jis nepasimėtė ir piešė vis žemiau, kol jau pats ėmė švelniai tempti žemyn mano kelnaičių liemenį.

Neiškenčiau ir atėmusi iš jo rašiklį numečiau ant kavos stalelio, o paaiškinimus, jog jis nori baigti piešinį, užčiaupiau aistringu bučiniu. Jis nebesipriešino. Priešingai – dar patogiau įsitaisė virš manęs, bučiuodamas ėmė glostyti mano kūną pamaži braukdamas džinsus žemyn. Įsikibau pirštais jam į sprandą ir traukiau arčiau savęs vis giliau brukdama savo šokantį liežuvį. Gilūs atodūsiai tarp ilgų bučinių puikiai derėjo su pritemusio kambario atmosfera.

Netrukus nuvilkau jam marškinėlius ir pasimėgaudama braukiau pirštų galiukais žemyn per jo raumeningą krūtinę ligi pat kelnių diržo. Pakandau lūpą žvelgdama į ne menką kauburėlį žemiau ir svarstydama, ar jau atėjo mano eilė pademonstruoti meną...

Monu

Atsiųsk savo sekso istoriją ir gauk prizą

 
Komentarai
Naujas komentaras