Sekso istorija: Rugsėjo pirmoji

 
Saulės nušviestas gatves nuo pat ryto užplūdo šventiškai išsipustę mokiniai ir studentai. Pavydų žvilgsnį paslėpiau po akiniais nuo saulės ir godžiai bėgiojau akimis jų gretose. Tas žvalus juokas, nerūpestingi pokštai, naivus laisvės troškimas... Ech, o man liko jau tik prisiminimai apie mokslo šaknų „apkartintus“ metus. Žiūrint atgal viskas kitaip ir, rodos, leistų man kas dabar bent trumpam ten sugrįžti...

O kas trukdo mėgautis gyvenimu dabar? Taip, smegenys gal labiau susiraukšlėjo, bet romantiškoje prietemoje vis dar galiu pabūti mergaičiuke. Ilgai negalvojusi nusprendžiau padaryti šventę ir savo Mokytojui (juk šiaip ar taip kažko jis mane išmokė). Visą dieną paslaptingai šypsodamasi planavau vakarą, todėl grįžus namo beliko susirinkti „amuniciją“.

Susiradau pačius balčiausius apatinius: liemenėlę ir nėriniuotas kelnaites. Iš stalčiaus dugno ištraukiau ilgas baltas kojines. Per trumpo klostuoto sijonėlio, žinoma, neturiu, tačiau radau „mokykliškai“ languotą kaklaraištį. Nuo Naujametinio vakarėlio užsilikę moksliukiški akiniai taip pat atsidūrė mano rankose. Paslėpusi daiktus vonioje toliau mintyse dėliojau scenarijų ir kaito kraujas nuo tokios paslapties.

Grįžus Brangiausiajam stengiausi būti kuo ramesnė, bet gal truputį persistengiau. Jo nuotaika nebuvo pati geriausia, o aš savąją taupiau nakčiai. Pavakarieniavome tylėdami ir padėkojęs jis įsitaisė prie kompiuterio. Palikau indus kriauklėje ir nuėjau į vonią. Neskubėdama apsiprausiau, pasipuošiau apatiniais, susirišau dvi kasas, užsidėjau kaklaraištį, bei akinius ir šypsojausi patenkinta vaizdu veidrodyje. Taip, atrodžiau neįprastai, gal net kiek juokingai, bet mano pastangos nuspalvinti kasdienybę buvo akivaizdžios. Matyt taip įsijaučiau į vaidmenį, kad net pradėjau drovėtis. Vienas, du, trys...

Ir štai, aš jau tarpduryje. Nepastebėta. Pabeldžiau į durų staktą ir kuo saldesniu balsu pragydau: „Mokytojau... Jūs užsiėmęs?.. Ar galima užeiti?“

Jis jau žiojosi kažką sakyti, bet taip ir liko išsižiojęs. Pamerkiau akį patvirtindama, jog neišsikrausčiau iš proto ir jis pakandęs lūpą, kaip mat įsitraukė į žaidimą: „O... Žinoma, panele, prašom.“

Nekaltai žvilgtelėjusi per akinių viršų lėtai, „nedrąsiai“ nužingsniavau per kambarį iki jo darbo stalo. Jis sekė kiekvieną mano judesį ir šypsojosi puse lūpų, lyg norėdamas nuslėpti džiaugsmą ir likti rimtas savo vaidmenyje.

„Aš... Aš noriu kai ko paklausti.“ – mikčiojau nuleidusi akis ir sunėrusi rankas už nugaros, lyg pirmokė.

„Klausk. Nebijok. Ateik arčiau.“ – globėjiškai, ramiai, bet gudriai, žaidė jis.

Klestelėjau jam ant kelių, lyg tai būtų pats natūraliausias dalykas ir žaisdama su jo prasegtų marškinių apykakle toliau dėsčiau savo problemą: „Mokytojau, jūs žinot, kad man jau aštuoniolika?“

Jis vos susivaldė nenusijuokęs, bet kaip mat surimtėjo: „Taip, mergyt, žinau. Dabar tu jau visa panelė...“

„Ne, mokytojau... Klasiokės sako, kad ne...“ – mykiau liūdnai sekdama savo nerašytą scenarijų.

„Kaip tai ne?“ – pasipiktino jis mano tariamomis draugėmis ir ėmė švelniai glostyti mano nuogą nugarą. Kaitau stipriau, nei mokinukei derėtų.

„Na, aš... Aš...“ – pasilenkiau jam prie ausies taip arti, kad kalbėdama liesčiau jas lūpomis ir tyliai tyliai sukuždėjau, - „Aš dar nekalta.“

„Aaaa....“ - ji taip teatrališkai sureagavo, kad pati norėjau juoktis. Susilaikiau.

„Aš pamaniau...“ – pamaži drąsėjo ir nušvito entuziazmu mano akys, - „Pamaniau, kad jūs galit man padėti!“

„Aš?“ – sunerimo jis nežinodamas, kaip toliau žaisti, bet noras numauti man kelnaites nugalėjo.

„Taip, jūs!” – suspurdau jam ant kelių. „Jūs toks protingas... Jūs gi viską žinot!“

„Na...“ – pakėlė jis antakius visiškai nežinodamas, kaip elgtis, bet dar nedrįsdamas pasinaudoti naivia mokine.

„Aš niekam nesakysiu. Prašau... Prašau, prašau, prašau.“ – tyčia prašiau labiau žinodama, jog jis neatsisakys.

„Kaip galėčiau tau padėti?“ – jis meistriškai slėpė bet kokį entuziazmą ir leido man jį suvedžioti.

„Aš noriu jums kai ką parodyti... Jūs pasakysit, ar gerai darau. Aš noriu viską daryti teisingai, suprantat?“

„Suprantama...“ – glostė jis man nugarą labiau jaudindamas, nei ramindamas, kad ir koks globėjiškas toks gestas būtų.

Pašokau nuo kelių ir atsiklaupiau jam tarp kojų. Jis jau neslėpė šypsenos, bet aš vaidinau toliau.

„Man draugės pasakojo, ką daryti, bet aš to dar niekad nedariau... Jūs pasakysit, kaip man sekasi?“

Jis tik palinksėjo galva, kai aš pradėjau atsegti jo džinsus. Nusmaukiau ir juos, ir apatinius iki kelių. Čiupau pusiau stangrų penį ir įsistebeilijau jam į akis: „Jis toks... Šiltas... Toks švelnus...“

Jis vėl tik šypsojosi, o aš lėtai stimuliavau jį ranka, lyg tikrai pirmą kartą tai daryčiau. Smalsiai, atsargiai ir entuziastingai. „Man sakė, kad galima jį laižyti...“ – pridengiau drovumu savo norą.

„Pabandyk,“ – maloniai sutiko jis žinodamas, kad nesigailės.

Nenutraukdama akių kontakto lyžtelėjau galvutę, tada aplink ją, tada perbraukiau liežuviu nuo pagrindo iki galvutės. „Jis didėja!” – konstatavau akivaizdų faktą, lyg tai man būtų nauja.

„Pačiulpk, kaip ledinuką – dar padidės,“ – gudriai paragino jis.

Lyžtelėjau iš vienos pusės, iš kitos, kartą per patį centrą ir galiausiai apžiojau galvutę. Atsitraukiau akimirkai: „Jis toks didelis!”

„Nebijok, paimk...“ – švelniai bruko jis savo kietą penį man į burną. Liežuviu sukau ratus aplink galvutę ir toliau mėgavausi ją, lyg ledinuku. Neiškentęs jis pats mane paragino: „Paimk giliau.“

Paėmiau. Jis tęsė komandavimą: „O dabar ištrauk... Vėl paimk... Giliau... Ištrauk...“ – kantriai, lyg išties mokytų, jis prilaikė mano galvą ir pamaži greitino tempą. Ilgainiui pasiekėm ir mano didžiausią greitį, ir didžiausią gylį. Dūsčiodamas iš pasitenkinimo jis primiršo mano rolę ir naudojosi manimi, kaip mudviem įprasta. Ištaikiusi akimirką atsitraukiau: „Jums viskas gerai? Jūs taip stipriai kvėpuojate...“

„Viskas gerai. Tu puikiai darbuojiesi. Šaunuolė. Nesustok.“ – ir vėl stvėrė man už kasos, norėdamas, kad grįžčiau prie darbo. Nors puikiai žinau, ką jis mėgsta, bet toliau tempiau gumą: „Jūs norit, kad aš...“

„Paimk šitaip... O dabar čiupk, nesustok.“ – parodė ir nurodė mano Mokytojas. Aš velniškai šyptelėjau matydama, kaip labai jam to reikia ir galiausiai atsisakiau vaidmens – darbavausi iš peties, taip, kaip jau seniai išmokau. Jam patiko šitas žaidimas: „O taip... Gera mergaitė...“

„Aš tuoj...“ – ir pliūpsnis po pliūpsnio mano burną užpildė jo sūroka, šilta sėkla. Pažaidusi ja su liežuviu nurijau. Jis paglostė man skruostą „ištirpęs“ kėdėje, o aš nerimau: „Ir kokį pažymį man parašysite?“

„Dešimt!” - šypsojosi jis patenkintas. Džiaugiausi ir aš svarstydama, ar antras raundas vyks čia pat, ar kaip tvarkingi suaugę žmonės, eisim į miegamąjį.

Monu

Atsiųsk savo sekso istoriją ir gauk prizą

 
Komentarai
Naujas komentaras