Tikra istorija: sveikstu nuo priklausomybės seksui

 
2 komentarai
Olgai (vardas pakeistas) šiuo metu 36-eri. Nors ji niekuomet nebandė narkotikų ar alkoholio, ji turi priklausomybę – sekso priklausomybę. Nors ši liga psichiatrų oficialiai ir nepripažinta, Olgos priklausomybė kainavo jai didžiulį skausmą ir kančias ne vienerius metus. Jos nepakeičiamas elgesys, kuris, jos manymu, galėjo rastis dėl prievartos vaikystėje, sunaikino santykius ir galiausiai visiškai sugriovė jos santuoką. Vis dėlto, ji siekė gydymo ir yra rami jau šešerius metus.

Dažnai galima išgirsti istorijų apie žmones, kenčiančius nuo priklausomybės seksui, turinčius daug partnerių, užsiiminėjančius seksu parkavimo aikštelėse arba santykiaujančius su nepažįstamaisiais iš interneto.

Olga sako turėjusi ilgalaikius santykius. Ji nuolat norėjo sekso, tačiau taip pat ji troško ir kažkieno sielos, šiuo tikrai egoistišku būdu. „Mano gyvenimas buvo pastovus dviejų vyrų apgaudinėjimas, stengiantis, kad jie apie vienas kitą nesužinotų. Aš buvau neištikima visiems vaikinams, kiek turėjau“, - pasakoja moteris.

Ji tikėjosi, kad santuoka ją išgydys: „Tikėjausi, kad aš daugiau niekada į nieką nežiūrėsiu, tik į savo vyrą. Pamenu, kaip meldžiausi savo vestuvių savaitę: „Dieve, prašau, leisk man būti ištikima“. Deja, po dvejų savaičių ji jau pradėjo žvalgytis aplink. Ištekėjusi 2000-ųjų sausį, balandį ji jau buvo nusižengusi santuokos įžadams.

Santuokos metu Olga turėjo du dvejus metus trukusius romanus, tarp kurių buvo vos ketverių mėnesių pertrauka.

„Aš jaučiau meilę iš savo vyro, tačiau kai intymumas didėjo, mano lytinis potraukis mažėjo. Mano vyras buvo tikrai geros išvaizdos, mielas, protingas, juokingas. Visi sakė, kad jis yra puikus vyras, bet aš pavargau nuo jo familiarumo. Aš tarsi negerai sudėta. Kitos moterys susijaudina romantiškų pasimatymų su savo vyrais metu. Aš? Aš norėjau mylėtis pabuvusi su vyru bent 10 minučių ir visai nesvarbu jei šalia – šluotų spinta. Jei įvykdavo barnis ir aš suabejodavau, ar jis su manimi liks, štai kada aš jausdavausi susijaudinusi“, - savo istoriją pasakoja Olga. Pastaruosius šešerius metus ji praleido stengdamasi pakeisti savo mąstymą dėl sekso.

Kiekvieno žmogaus praeitis sukuria elgesio modelį, kuris vėliau daro įtaką ir seksualiniams pasirinkimams. Štai kodėl kai kuriuos vyrus jaudina mokyklinės uniformos, o kitiems patinka trankyti moterims per užpakalius. Jie taip elgiasi dėl vaikystės įvykių. Olga taip pat yra linkusi savo problemą sieti su praeitimi: „Kai  buvau jauna, buvau išprievartauta labai dideliame name, gal šešių kambarių, toli nuo tėčio. Taigi mane ypač jaudino išduoti savo vaikiną jam esant už 15-18 metrų“.

Santuoka neišgydė

Pasak Olgos, kenčiantys nuo priklausomybės seksui yra tokie pat kaip narkomanai. Skirtumas tik tas, kad pirmuosius yra sunkiau atpažinti, nes simptomai yra nepastebimi. Galima pastebėti, kai darbuotojas ateina girtas arba apsvaigęs nuo narkotikų, bet daug sunkiau atpažinti priklausomybę nuo sekso. Atvirkščiai, dauguma tokių žmonių yra labai produktyvūs darbe. „Mes esame gudrūs, mokantys manipuliuoti ir šiek tiek blogi. Aš niekada nebandžiau narkotikų ar alkoholio, seksas buvo mano pasirinktas narkotikas. Aš maniau, kad esu geresnė nei kiti, turintys priklausomybių. Tiesa ta, kad nebuvau“ – prisipažįsta moteris.

Prieš susituokiant, 1990-aisiais, Olga įtarė, kad kažkas yra negerai, dėl to apsilankiusi pas du specialistus ir papasakojo jiems viską, kas vyksta. Deja, tuomet jie nesuprato, su kuo turi reikalą. Olgos nuomone tai buvo panašu į situaciją, kai 1930-aisiais gydytojai alkoholikams liepdavo mažiau gerti: „Jie man patarė neištikimybę su kitais vaikinais pakeisti masturbacija. Jie nesuprato, kad tai tiesiog neįmanoma. Šiandien tai atrodo juokinga, nes dabar specialistai tikrai nesakytų nieko panašaus, tačiau aš girdėjau tą pačią istoriją iš daugybės žmonių“.

Apie Olgos neištikimybę sutuoktinis sužinojo radęs daugybę seksualių jos ir meilužio laiškų. Jis persiuntė juos jos močiutei, tėvams, broliui ir pridėjo: „Ruošiuosi skyryboms su Olga. Priežastys čia“. Laiškų turinys atskleidė, kad santykiai buvo labai intymūs: „Jie buvo labai atviri, nes juos rašydama niekad nesitikėjau, kad kas nors gali juos perskaityti. Pamenu, sakiau savo tėčiui, kad tikrai mylėjau savo vyrą ir norėjau, kad viskas būtų gerai, o jis ištarė: „Na, sunku pasakyti““.

„Vyras surengė man akistatą ir nepaliaudamas klausė: „Kodėl tu tai padarei, kodėl?“. Iki tol aš nebuvau girdėjusi žodžių junginio „priklausomybė nuo sekso“, tačiau tuo metu būtent jie šovė į galvą. Tad aš atsakiau: „Nes esu priklausoma nuo sekso!“. Pamenu, galvojau ,ar tai tiesa. Aš buvau taip įpratusi meluoti, kad buvo sunku tai atskirti net pačiai. Kartą eidama namo nusipirkau filosofijos daktaro Patriko Carneso knygą „Be šešėlių“ (ang. „Out of the Shadows“), perskaičiau ją ir supratau, jog ji visiškai apibūdina mane“.

Pagalbos ieškojimas

Išdrįsti pasakyti „Aš esu priklausoma nuo sekso“ – jau gera pradžia. Olga pasakoja, kad tai įvardinti buvo baisu ir liūdna, tačiau pagaliau ji suprato, ką turi daryti. Ji nusprendė išbandyti aštuonių savaičių gydymą. Olga neslepia nuoskaudų: „Mano šeima nepaprastai mane palaikė. Vis dėlto, man atrodė, kad jiems niekad nereikėjo apie tai sužinoti ir jie niekad nenorėjo to žinoti“. Ji pradėjo lankyti anoniminę priklausomybę seksui turinčių žmonių grupę, ėjo žingsnelis po žingsnelio ir bandė išlikti rami.

Jau pirmasis susitikimas buvo labai sėkmingas, nes moteris iš karto ten pritapo: „Aš žinojau, kad priklausau šiai vietai ir tai yra mano žmonės“. Į susitikimus susirenka daugiau vyrų, tačiau moterys taip pat pradėjo organizuoti atskirus susitikimus, nes yra dalykų, apie kuriuos pasikalbėti įmanoma tik moteriškoje kompanijoje. Dvylikos žingsnelių programa buvo tai, kas padėjo Olgai išlikti blaivai iki šios dienos: „Aš vis dar vaikštau į susitikimus ir dirbu su savo rėmėju, o taip pat remiu ir kitas moteris. Noriu padaryti viską, ką galiu, kad padėčiau vis dar kenčiantiems nuo šios priklausomybės“.

Prislopinus priklausomybę, Olga su vyru nusprendė pabandyti dar kartą. Iki skyrybų jie buvo kartu dar du su puse metų. Pasirodė, kad padarytos žalos atitaisyti nebeįmanoma.

„Aš visuomet būsiu sveikstanti nuo priklausomybės seksui. Taip nutinka daugumai tokio likimo žmonių. Manome, kad seksas yra pats svarbiausias poreikis, svarbesnis net už maistą. Jei mano partneris pasako, kad nenori su manimi mylėtis, aš tai suprantu kaip pareiškimą, jog jis manęs nebemyli. Buvo sunku priversti save suprasti, kad tai nereiškia, jog esu nevertinama, o tik tai, jog buvo ilga diena ir jis yra pavargęs. Dabar, kai myliuosi, aš esu dovana ir esu su žmogumi, su kuriuo noriu būti. Vis dėlto, buvo labai sunku perprogramuoti smegenis ir pradėti taip mąstyti“, - atvirauja moteris.

Suaugusiems.lt

 
Komentarai (2)
nors gerai kad nesigina...tokiu yra nemazai
Kurva ir viskas...
Naujas komentaras