Kaip konstruktyviai spręsti konfliktus poroje?

Santykiai-poroje.jpg
 
Santykiai – tai nuolatinės pąstangos. Neužtenka vien abipusės traukos ir drugelių pilve, jog jie būtų tvirti. Santykius galima palyginti su kelione – tai ir sunkus kopimas į kalnus, ir staigios nuokalnės. Ši kelionė nėra lengva, tačiau ji idomi ir eiti šiuo keliu verta, nes mokydamiesi kurti santykius, mes kartu mokomės tobulėti atskirai, augti kiekvienas, kaip asmenybė. Taip pat santykiai – tai dviejų žmonių darbas.

Abu turi būti nusiteikę tobulėti, spręsti problemas, todėl jei stengsis tik vienas iš jūsų – teigiamo rezultato nebus.  

Kodėl jūsų antra pusė nesielgia, kaip norėtumėte, jog elgtųsi?

Visi žinome, jog žmonės yra skirtingi. Ir tai, kaip mes matome dalykus, žmones, bei situacijas skiriasi, todėl jog kiekvienas turime savo filtrą, per kurį žiūrime į pasaulį. Tai, kokį vaizdą matome priklauso nuo:


Įsitikinimų. (priimtos normos, pvz vienose šalyse visiškai normalu ir kasdieniška yra daugpatystė, o jūs pamėginkite savo vyrui pasakyti, jog norite parsivesti namo dar vieną partnerį, kaip manote kokia bus jo reakcija?
Patirties, vertybių, aplinkoje, kuriuoje augote.
Taigi, jūsų partneris nėra jūsų Alter Ego, ir tai, jog jis/ji nesielgia taip, kaip jums atrodo priimtina, nereiškia, jog jūsų nemyli ar nevertina. Dažniausiai tai tiesiog skirtingas pasaulio matymas. Jūsų antroji pusė augo, brendo kitokioje aplinkoje, galbūt buvo auklėjamas kitaip, vėliau gyvenime turėjo patirtį, kuri skiriasi nuo jūsiškės. Todėl dabar jo ir jūsų reakcija į reiškinius, elgesys, mastymas gali skirtis. Skirtingi požiūriai lemia ir skirtingus poreikius, o poreikių nesutapimas dažnai išprovokuoja konfliktą.

Kaip kyla konfliktas? 

Konfliktas gali būti vidinis arba išorinis. Konfliktas dažniausiai kyla iš NORO, ir kai dviejų žmonių norai nesutampa, atsiranda nesutarimas. Jeigu nebandysime spręsti konflikto – jis neišnyks, ilgainiui tik stiprės nesutarimai. Kaip spręsti konfliktus? Štai keletas būdų, ko nereikėtų daryti:

Nieko nedaryti.Labai populiarus sprendimas yra nieko nedaryti, tikintis, jog ilgainiui situacija pati išsispręs. Kodėl tai nėra gerai?  Nesprendžiamas konfliktas tęsiasi toliau, jis auga, o situacija tik blogėja. 

Primesti partneriui savo nuomonę.


Vienas iš partnerių žūt būt nori būti stipresnis, dominuoti ir primesti savo nuomonę ir sprendimą. (vienas laimi kito saskaita).
Nusileidimas (savanoriškas pasidavimas) (pralaimi leisdamas laimėti kitam). Tas kuri nuolat nusileidžia, ilgainiui ima jausti stiprią nuoskaudą.

Kompromisas

Kompromisas savaime nėra nei gerai, nei blogai, tačiau tai dažniausiai nėra ilgalaikis problemos sprendimas. Kompromisas greičiau padeda abiem konflikto pusėms nusiraminti, bet kartu jis kaip ir prekelia musprie problemos vilkinimo. Kompromisas nėra konflikto išsprendimas, greičiau tai būdas sutarti, jog abi pusės turi kažką paaukoti, vardan to, jog nebūtų pykstamasi. Tarkim klasikinė situacija: įsivaizduokime jog pora gyvena kartu ir moteris yra itin pedantiška,  vyras tvarkytis labai nemėgsta ir nemato prasmės rankoti dulkeles. Natūralu, jog ilgainiui kyla konfliktas. Pora randa kompromisą: vyras prisivers bent porą kartų į savaitę kartu šveičia butą iš pagrindų, o moteris prisižada  būti nuolaidesnė ir nepriekaištauti dėl ne vietoj padėto puodelio, ar prastai nuvalyto stalo. Kas įvyksta? Pora mano konfliktą išsprendusi, tačiau: 

Vyrui jau po antro tvarkymosi seanso ima pre gerklę lysti dulkių valymas.

Moteris stengiasi nepriekaištauti, bet netinkamai nuvalytas veidrodis ar numestas daiktas vistiek nervina.

Ar tai sprendimas? Tik laiko klausimas, kada kuris nors neištvers ir konfliktas kils iš naujo. Blogiausia kompromise yra tai, kad daugelis jį priėmę, net nesupranta, jog pralaimėjo, kol laikui bėgant „neišsprogsta“ į dar stipresnį barnį.

Taigi, o koks būtų konstruktyvus konflikto sprendimo būdas?

Abu laimi (win win). 


Vienintelis efektyvus ir konstruktyvus konflikto sprendimo būdas yra, kai laimi abi pusės, ir laimi nieko neaukodamos, 100 proc. Kaip tai pasiekti, jog laimingi būtumėte abu?
Kad sektųsi spręsti konfliktus konstruktyviai, abi pusės turėtų  padirbėti sus savimi ir atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
Mokėti pripažinti „laimi visi“ principą. Mes dažnai esame įpratę manyti, kad jei mes turim vieną pyragą, ir atsipjausim 30 proc., kitam liks 70. T.y, mąstome, kad situacijai išspręsti, būtinai kažkas turi aukotis ar nukentėti. O galima tiesiog iškepti didesnį pyragą.
Pirma suprasti kitą. Mums yra įgimta norėti būti suprastiems, išklausytiems, ir visi to trokštame, taip pat ir santykiuose mes dažnai tikimės pirma būti suprasti patys. Pagalvokite, kiek kartų nebandėte suprasti savo antros pusės, o jau siūlėt jo problemos sprendimą? Labai būdinga vyrams (tarkim moteris skundžiasi, darbu ir nuovargiu, o vyras iš karto ima siūlyti darbo keitimą ir pyksta, kai ši nesutinka. Tai ko tada skundiesi, sako jis? Jei nieko nedarai? O moteriai galbūt tereikėjo būti išklausytai, ji norėjo palaikymo ir šilumos). Dažnai konkfliktai kyla dėl to, kad negavę pakankamai informacijos jau imame daryti išvadas ir /ar siūlyti sprendimus.
Tobulėjimas. Tam, kad išmokti konfliktus spręsti konstruktyviai, jums reikės tobulėti nuolat. Norit atrasti tinkamiausią alternatyvą, pilnai tenkinančią abiejų poreikius, reikės dirbti su savimi, mokytis suprasti, aiškiai komunikuoti, klausytis.

Turintis visus šiuos įpročius, žmogus gali laimėti pats, ir leisti laimėti kitam. Tiems, kurie šių įpročių neišsiugdę, gali būti sunku leisti laimėti kitam, jie gali nuolat jaustis nuskriausti, statyti save į aukos vaidmenį, kas automatiškai atitolina nuo konstruktyvaus sprendimo.

Taigi dar kartelį:

Kaip išspręsti konfliktą konstruktyviai:

Prisiminkime prieš tai pateiktą pavyzdį, kur moteris buvo griežta pedantė, o vyras nemėgo tvarkytis. Kaip išpręsti.?

Visų pirma, reikėtų nuoširdžiai atsakyti sau ir partneriui, ką slepia noras/nenoras, tai yra?
Kodėl moteris tokia pendantiška, ką slepia nuolatinis tvarkymasis? Galbūt nesaugumo jausmą, gal perdėtą norą kontroliuoti situaciją? Savirealizacijos trūkūmą?
Kodėl vyras tvarkytis nemėgsta? Gal jam paprasčiausiai trūksta laiko asmeniniams pomėgiams, todėl verčiau renkasi veikti kažką kitą? Gal jaučiasi nuolat pervargęs? Jaučia spaudimą ir laiko trūkūmą?

Atsakius į visus „kodėl“, tampa paprasčiau rasti bendrą sprendimą, tarkim šioje situacijoje jis galėtų būti toks:
Jei vyras nenori/negali skirti laiko, gal vertėtų kartą į savaitę pasamdyti namų tvarkytoją, o namus pretvarkyti taip, jog kiekvienas daiktas turėtų savo vietą, t.y padaryti tvarkymasi kuo imanoma paprastesnį.
Jeigu moteris itin pedantiška, ir net pati sau negali atsakyti, kodėl menkiausia dulkelė ją erzina, gali būti, jog šis polinkis slepia gilesnes asmenybės problemas, todėl galbūt būtų verta apsilankyti pas psichologą ir labiau pasigilinti į save?

Ir kokį gauname rezultatą?
Vyras turi daugiau laiko, namai tvarkingi, moteris išsiaiškina, ką slepia pedantiškumas. Abu išsprendžia  savo problemas. Win Win. Linkiu, jog ir jūs išmoktumėte spręsti konfliktus konstruktyviai ir tai padėtų tobulėti jūsų santykiams.

Gero savaitgalio,
Deimantė

 
Komentarai
Naujas komentaras