Kino vakaras be pabaigos

wpj0000084-8-90_UDNHH48E.jpg
 
Saldus, viliojantis ir kartu taip svaiginantis aromatas, jauki prieblanda, sutankėjęs kvėpavimas ir paskutinė eilė kino salėje. Tas jausmas, kai jauti, jog darai smarkią įtaką šalia sėdinčiam žmogui, o kaip viskas klostysis toliau, priklauso tik nuo tavęs.Vakarui pradėjau ruoštis nuo pusiaudienio. Atrodo, ko gi reikia paprastam vakarui kine su seniai matytu ir išsiilgtu draugu. Ne... viskas turi būti tobula. Plaukai, makiažas, nagai ir visa kita. Laiko užima tikrai daug.

Paskutinis lūpdažio potėpis ir jau pasiruošus. Nusišypsau savo atvaizdui veidrodyje. Taip, atrodau puikiai tik trūksta mažos detalės, kuri viską vainikuotų. Nusprendžiau šiek tiek paeksperimentuoti ir išbandyti feromoninius kvepalus Saldutė. Kvapas tikrai atitiko mano lūkesčius ir mėgiamą skonį. Saldus, bet kartu ir gaivus, primenantis gėles ankstyvą pavasarį. Netikėtai iš klajonių po gėlių pievą mane pažadino telefono pyptelėjimas. Ech, kaip visada punktualus (kartais net per punktualus man, mėgstančiai elegantiškai visur vėluoti) mano draugas jau pasirodo laukė manęs prie kino ir atsiuntė nekantrią žinutę su klausimu kur aš esu. Nors iki filmo dar geras pusvalandis. Dar kartą patikrinusi ar viską turiu, išlėkiau į labai laukiamą susitikimą.

Vos tik jį pamačius man tikrąja ta žodžio prasme pakirto kojas. Toks elegantiškas, pasitempęs ir dar pasirodo neleidęs laiko veltui ir tikrai pakankamai laiko praleidęs sporto klube. Miglotai prisimiau jo pasakojimą apie sveiką gyvenimo būdą. Vaizdas tikrai pribloškė. Ne tokį aš jį saugojau savo prisiminimuose. Na, aišku, praėjo ir pakankamai laiko po to, kai paskutinį sykį matėmės. Kažkur netikėtai dingo mano visa drąsa ir prisiminusi, jog turiu kvėpuoti bei sulėtinusi žingsnį ėjau link jo. Gal man tik pasirodė, bet ir jo žvilgsnyje išskaičiau nuostabą mane pamačius. Bet visko gali būti, kad man tik taip atrodė.

Net nepajutau, kaip atsidūriau jo dideliame glėbyje. Bet kitą sekundės dalį jau mėgavausi ta šiluma, kuri sklido nuo jo. Ji buvo tokia jauki,kad norėjau šildytis joje dar ilgiau. Visa, kartu praleista vaikystė, linksmi pokalbiai, juokai, išdaigos ir iškylos iškart iškilo į paviršių ir rodės, kad tai nutiko visai neseniai. Žmonės, praeinantys pro mus vis atsisukdami, šypsojosi. Kažkur toli girdėjau replikas apie gražią porą ir vaikinų švipčiojimus ir tai mane netikėtai pažadino iš svaigulio. Tarstelėjusi tylų „labas ir tave gera matyti po tiek laiko“ ėmiau su nekantrumu laukti savo išsigelbėjimo – kino filmo.

Vos tik užgesus salės šviesoms ėmiau intensyviai mastyti, kas nutiko. Gal tie kvepalai kalti ir jie veikia ne vyrus, o šiuo atveju, mane pačią. Jau buvau bepradedanti gailėtis, kad išvis jais kvėpinausi ir tai palaikiau labai kvailu, vaikišku poelgiu, kuris man kainavo savikontrolės praradimą. Juk tai mano geriausias draugas, su kuriuo praleidom didžiąją dalį vaikystės ir paauglystės. Niekada jo neįsivaizdavau kaip savo partnerio. Pasisukusi į jį supratau, kad ne man vienai filmas nėra pats įdomiausias. Jis atrodė tarsi išskridęs, paskendęs savo mintyse ir kartais nevalingai pasimuistydavo. Netikėtai jis pakėlė akis ir mūsų žvilgsniai susitiko.Regis, abu šito nesitikėjom, tad persimetėm keliom banaliom frazėm apie filmą ir toliau nusukom akis į ekraną.

Net nepastebėjau kai baigėsi filmas ir teko kilti iš savo vietų. Vis dar skrajodama savo apmąstymuose išėjau iš kino salės ir labai didelėm pastangom grįžau į realybę. Nesinorėjo, kad šis vakaras baigtųsi taip paprastai, juk man pačiai buvo labai įdomu sužinoti daugiau apie jį. Kas pasikeitė per tiek laiko. Regis, tas pats ir jam buvo, nes sulaukiau pasiūlymo išgerti kavos jaukioje kavinukėje.

Dar ilgai plepėjome apie vienas kito gyvenimą, prisiminėm praeitį, nuoširdžiai juokėmės su nuostabiai gardžios kavos puodeliais rankose. Net nesupratau kaip greitai prabėgo laikas tik suvokiau, kad jau metas sukti namų link. Jis pasisiūlė mane palydėti iki automobilio. Kai jau buvau besiruošianti rėžti atsisveikinimo ir padėkos už vakarą kalbą, netikėtai jis čiupo mane į glėbį ir įsisiurbė į lūpas. Taip ir likau stovėti nejudėdama ir nesuprasdama, kas čia vyksta. Žinojau tik viena, kad turiu du pasirinkimus arba atsakyti jam į bučinį ir kartu paskandinti mūsų ilgametę draugystę, arba viską nutraukti čia ir dabar.

Nors bučinys buvo beprotiškai svaigus ir keliantis į padanges, sutelkiau visus valios likučius ir jį atstūmiau. „Manau, kad mums nereikėtų žengti kito žingsnio“ - pasakiau aš. Nors jis ir liko labai nustebęs ir kartu sutrikęs, jis tiesiog linktelėjo, padėkojo už nuostabų vakarą, atsisveikino ir nuėjo.

Įsėdusi į automobilį pažvelgiau į save veidrodėlyje, buvo tikrai matyti bučinio aistros likučiai. O ir idealioji mano šukuosena buvo šiek tiek suvelta. „ O kas būtų jei tai būtų buvęs ne tik bučinys?“ - net pati nustebau, kad man dar sugebėjo kilti galvoje toks klausimas. Dar ilgai masčiau apie šį vakarą ir kokio svarbumo vaidmenį jame atliko feromoniniai kvepalai. Bet kad ir kaip bebūtų keista, man tas bučinys labai patiko ir tikrai įstrigo ilgam.


Milana

 
Komentarai
Naujas komentaras