Pastebėta, kad jei dauguma vyrų aktyviausiai masturbuojasi nuo 14 iki 18 metų ir pabaigia tai daryti apie 25-uosius metus, dauguma pradėjusių masturbuotis moterų tai daro iki 55-60 metų.
Masturbuotis dauguma merginų pastūmėja „savęs tyrinėjimai“, kai sekant netyčinėms manipuliacijoms (dažniausiai netgi nesąmoningoms), jos atranda kažkokį naują, specifinį malonų pojūtį. Dažnai moterų masturbacijos priežastis tampa nepasitenkinimas esančiais seksualiniais santykiais su vyru. Taip pat šiuo metu vis dažnėjančią moterų masturbaciją galima sieti su jų seksualiniais išgyvenimais, laisvėjimu sekso srityje, su moteriška emancipacija visuomenėje, taip pat švietėjiška literatūra apie moterų seksologiją.
Jei ne taip seniai orgazmo nebuvimas intymaus kontakto metu buvo laikomas normaliu dalyku, kaip neišvengiamas moterų gyvenime, tai šiandien tai moterų netenkina. Ir jei jos nepatiria orgazmo lytinio akto metu, jos jį patiria besimasturbuodamos po lytinio akto. Tiesa, kai kurios moterys padeda sau jaudindamos klitorį pasiekti orgazmą sueities metu.
Apie 80 proc. moterų, užsiimančių onanizmu, dirgina klitorį arba mažąsias lytines lūpas, kitos imituoja vyriško lytinio organo judesius vaginoje padedant vieniems ar kitiems įrankiams.
Kaip ir vyrams, taip ir moterims masturbacija gali suteikti epizodinį malonumą arba tapti pastovia, netgi maniakiška. Pastaroji forma gali turėti įtakos ir moters asmenybei, taip pat jos seksualiniam elgesiui, o kartais trukdo santykiuose su vyrais. Kita vertus, skirtingai nuo vyriško onanizmo, kuris stiprumu bei kokybe niekuo nesiskiria nuo lytinio akto metu patiriamo orgazmo, dėl psichofiziologinių ypatybių moteriškas orgazmas masturbacijos metu niekada neprilygs tikrajam, patirtam kartu su partneriu.
Moterys apskritai nori ne tik intymumo, bet artumo su mylimu žmogumi, su vyru, kuris savo asmeninėmis vertybėmis atitinka pačius griežčiausius kriterijus. Suprantama, kad masturbuojantis šis komponentas neegzistuoja. Todėl nieko keisto, kad ir kokius stiprius pojūčius galima pasiekti besimasturbuojant, normalaus lytinio gyvenimo jis nepakeis.
Į masturbaciją galima žvelgti ir iš moralinių-etinių pozicijų bei įvertinti jos žalą ir naudą, kokių pasekmių galima sulaukti ja piktnaudžiaujant. Visų pirma, reikia pastebėti, kad tiek moteriška, tiek ir vyriška masturbacija buvo smerkiama bažnyčios ir visuomenės. Iki šio šimtmečio besimasturbuojančios moterys buvo gąsdinamos įvairiomis gimdos ligomis.
Tačiau reikia pastebėti, kad masturbacija kūną fiziologiškai veikia lygiai taip pat, kaip ir normalus lytinis aktas. Taigi, masturbacija fiziologiškai moteriai nekenkia.
Nors ir dažnai, tačiau pasitaiko, kad į specialistus kreipiasi moterys, kurios gali patirti orgazmą besimasturbuojant, tačiau niekaip nepatiria iškrovos intymaus kontakto metu su vyru. Vyrauja nuomonė, kad pagrindinė to priežastis – svarbiausių moters erogeninių zonų netinkama arba neteisinga stimuliacija lytinio akto metu arba nepakankamas psichoerotinis partnerių pasiruošimas.
Suaugusiems.lt
.jpg)
