Kaip DNR gali paveikti mūsų romantinį gyvenimą?

gettyimages-932737574-2.jpg
 
Genai paveikia beveik kiekvieną gyvenimo aspektą. Jie veikia fizinę išvaizdą, charakterį ir gyvenimo būdą. Genai netgi gali veikti romantinį gyvenimą tokiais būdais, apie kuriuos net nebūtumėtę pagalvojęs.

Hormonai taip pat stipriai veikia tai, kaip mylime, jaučiame trauką ir kaip susisaistome su kitais žmonėmis. Mūsų genai daro poveikį hormonams, į kuriuos esame linkę natūraliai ar turime didesnį kiekį nei kiti. 

Kai hormonų balansas išsikraipo, tai paveikia gebėjimą susisaistyti su kitais. Mažesnis kiekis estrogeno ir testosterono taip pat sukelia libido sumažėjimą, o tai gali paveikti santykius.

Deja, niekas negali pakeisti DNR sekos. Tačiau sveikas gyvenimo būdas gali padėti genams “elgtis” kitaip. Taigi, net jei jūsų genetika sukelia tam tikras problemas meilėje, tai nereiškia, jog turite nieko nedaryti ir priimti savo likimą. Visada yra būdų, kaip pagerinti situaciją.

Libido ir gebėjimas kurti ryšį su kitais žmonėmis nėra vieninteliai aspektai, kuriuos veikia genai. Skaitykite toliau ir sužinosite daugiau.

1. Genai gali paveikti tai, ar ieškosime santykių, ar būsime vieniši

Juk kai kurie žmonės tiesiog yra vieniši ir jaučiasi puikiai. Yra daugybė faktorių, lemiančių, ar įsimylėsite, ar ne. 2014 metais atliktas tyrimas, kurio metu norėta išsiaiškinti, ar dėl prie to prisideda genetika. Kai vidutinis žmogus įsimyli, seratonino lygis smegenyse paprastai pakyla tam, kad paveiktų saitus ir ryšį. Tačiau yra genas, kuris mažina seratonino lygį ir artimus santykius paverčia nejaukia patirtimi kai kuriems žmonėms. Taigi, mokslininkai ištyrė 500 studentų plaukų folikulus, jie taip pat paklausė kiekvieno dalyvio apie jų santykių padėtį. Kaip paaiškėjo, tie, kurie turi šį geną, kuris paveikia seratonino išsiskyrimą, dažniau yra vieniši.

2. Dėl genų renkamės panašius į save partnerius

Paaiškėjo, jog priešingybės iš tikro netraukia. 2017 – aisiais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog aktyviai ieškome panašių į mus partnerių. Tyrėjai tyrė per 24 tūkstančius porų ir rado stiprią sąsają tarp individo genetinių rodiklių ūgiui ir partnerio ūgio. Jie taip pat atrado panašius rezultatus, kai palygino kūno masės indeksą, tačiau sąsaja nebuvo tokia stipri. Tyrėjai mano, jog tai įrodo, kad partnerius renkamės panašiai kaip kiti gyvūnai. Tai toks atrankos būdas, kurio metu užtikrinamas geresnis išgyvenamumo rodiklis.

3. Genai gali nulemti ar būsite laimingas santuokoje

2019 metais atliktas tyrimas, kuriuo buvo norima nustatyti kaip genai veikia tai, ar poros bus drauge ar ne. Tyrėjai tyrė beveik 200 vedusių porų ir apklausė juos apie jausmus, kuriuos jie jaučia dėl santykių. Dalyviai taip pat pateikė seilių pavyzdžius tam, kad tyrėjai nustatytų individualias jų genų sekas. Kai nors vienas partnerių turėjo GG genotipą, pora pateikdavo pozityvesnius atsakymus į klausimus, susijusiu su santykiais. Taigi, pasak tyrėjų, kai kurių žmonių genuose yra užkoduota santykių ilgalaikiškumas. Žmonės turintys šį genotipą taip pat buvo labiau prisirišę prie partnerių.

4. Genai taip pat veikia porų suderinamumą

Tyrėjai išanalizavo duomenis, surinktus iš 15 tūkstančių porų su vaikais ir paaiškėjo, jog šie partneriai buvo labiau panašūs, nei kiti. Paaiškėjo, kad atletai paprastai susiporuoja su kitais atletais, rūkaliai su rūkaliais, vegetarai su vegetarais ir t.t. Taigi, genai gali paveikti gyvenimo būdą, o tai veikia porų suderinamumą.

5. Genai veikia ir tai, kaip miegate su partneriu

Daugybėje tyrimų buvo atrastas ryšys tarp miego trūkumo ir vedybinių konfliktų. Poros, kurios pasižymėjo geresniu miegu, mažiau pykosi. Yra daugybė dalykų, dėl kurių miegas su partneriu gali kelti iššūkių. Jei partneris juda naktimis, ar įspiria jums miegodamas, dėl to galima būtų kaltinti genus. Yra tam tikras genas, kuris veikia miegančio žmogaus judesius. Vidutiniškai žmogus padaro 13 judesių miegodamas, tačiau priklausomai nuo genų, žmogus gali judėti daug daugiau. 

6. Genai veikia neištikimybės tikimybę

Mokslininkai neatrado specifinio neištikimojo geno, bet yra daugybė dalykų, kurie gali padidinti tikimybę, jog žmogus bus neištikimas. Vieno tyrimo metu buvo išsiaiškintas ryšys tarp dopamino receptorių ir neištikimybės. Dopaminas yra malonumo hormonas, jis padeda pasijusti geidžiamu ir susijaudinti. Žmonės, pasižymintys dopamino deficitu, yra labiau linkę į rizikingas veiklas, tokias kaip lošimą ir neištikimybę. Kai žmogus turi silpnesnius dopamino receptorius, jam gali prireikti ieškoti didesnio jaudulio tam, kad pajustų malonumą.

7. Genai gali daryti įtaką tam, su kuo norėsite nueiti į antrą pasimatymą

2016 metais atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, jog genai susiję su antro pasimatymo tikimybe. Tyrėjai ištyrė beveik 300 asmenų, po kiekvieno pasimatymo, dalyvių buvo prašoma įvertinti pasimatymo partnerį ir tai, ar norėtų susitikti su juo antrą kartą. Tyrėjai taip pat ištyrė ir dalyvių DNR. Paaiškėjo, jog vyrai, turėję geną, susijusį su lyderyste ir socialiniu dominavimu, bei moterys, kurios turėjo genus, susijusius su jautrumu, atrodė patraukliausiai.

Neįtikėtina, kaip mūsų gyvenimą veikia genai!

Suaugusiems.lt

 
Komentarai
Naujas komentaras