Seksas viduramžiais

damu_nugaros.jpg
 
Dabar seksas yra ne tik būdas pratęsti savo giminę, tačiau ir vienas didžiausių malonumų žmogaus gyvenime. Viduramžiais tik kilmingieji ir turtingieji mėgaudavosi tokiomis pramogomis, kol vargšai ir prastuomenė buvo daug labiau sukaustyti. Seksą jiems pavyko suprasti tik kaip būdą daugintis, todėl visuomenė kentėjo nuo daugybės problemų savo lytiniuose gyvenimuose. Tačiau kaip gi iš tiesų mūsų protėviai mylėjosi ir kokie gi bruožai buvo būdingi seksui viduramžiais.

Kraujomaiša – dažnas reiškinys


Viduramžiais kraujomaiša pasitaikydavo tikrai daug dažniau nei dabar. Tuometiniai žmonės nelaikė to kažkuo nenormaliu. Sesės mylėdavosi su broliais, pusbroliai su pusseserėmis, tetos su sūnėnais ir taip toliau. Tai dažniau pasitaikydavo tarp prastuomenės, tačiau ir turtuoliai bei aristokratai mėgaudavosi seksu su giminėmis. Ypač kraujomaiša padažnėjo maro metu, dėl to, jog valdžios ir bažnyčia ėmėsi visų priemonių didinti gimstamumą.


Bažnyčios įtaka


Bažnyčia tuo metu valdė bene visą žmonių kasdienybę. Tarp labiausiai kontroliuojamų sričių buvo ir seksas, kurį katalikų šventikai mėgo laikyti už trumpo pavadžio. Pvz. 

  • Mylėtis buvo galima tik misionieriaus poza, kitos pozicijos užtraukdavo dievo nemalonę ar net bausmes;
  • Moterų neištikimybė buvo baudžiama mirtimi, vyrams tokia bausmė nebuvo taikoma;
  • Dažnai moterys būdavo apkaltinamos neištikimybe ir išrengiamos bei sudeginamos viešai, nors neištikimybė net nebuvo įrodyta;
  • Nekaltybė buvo dorybė ir būdavo privaloma prieš vedybas (moterims);
  • Erekcijos sutrikimus tirdavo specialios bažnyčios „tyrėjos“, kurios galėjo ištuokti porą, jeigu vyro penis būdavo „netinkamas pagal formą“ arba „neveikiantis“;
  • Prostituciją oficialiai bažnyčia smerkė, bet iš esmės toleravo;
  • Oralinis ir analinis seksas buvo uždrausti;
  • Homoseksualumas – baudžiamas mirtimi.

Malonumas – negalimas


Bažnyčia griežtai traktuodavo seksą kaip būdą daugintis. Malonumu mėgautis nebuvo galima., kas mylėdamiesi jausdavo malonumą, būdavo prakeikti ir pasmerkti.


Prievartavimai


Kareiviai ir dauguma aukštas pareigas užimančių ar tituluotų vyrų mėgaudavosi prievartavimu. Išprievartavimas nebūdavo retas reiškinys, o dėl to pasiskundusi moteris galėjo būti nutildyta, net neišklausyta arba net nubausta mirtimi už nekaltybės praradimą ir ištvirkavimą. Prievartaujami būdavo ir žemiausių luomų vyrai arba jaunesni vaikinai, kurie tarnaudavo kaip pažai riteriams ar tarnai didikams. Kilmingos moterys irgi mėgaudavosi seksu su atsitiktiniais vyrais be jų sutikimo. Pavaldiniai juos didikėms atvesdindavo jėga, tačiau kaip ir įprasta, vyrai to nelaikydavo prievartavimu, nors dabartiniais standartais tai atitiktų išprievartavimo sąvoką.


Iškrypimai


Viduramžiais klestėjo itin keisti kultai, fetišai ir požiūris į seksą. Tie patys kunigai dažnai lankydavosi viešnamiuose, santykiavo ne tik su žmonėmis ir kelis amžius klestėjo visiškas jų nebaudžiamumas bei neliečiamumas. Mieste vykdavo eitynės, kuriuose it tam tikrų serialų scenomis nuogai per prievartą išrengtos žygiuodavo jaunos, gražios moterys.
Liesti negalima, žiūrėti galima.

Suaugusiems.lt

 
Komentarai
Naujas komentaras